Už konservatorių parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje balsavo 40 Seimo nariai, prieš buvo devyni, 43 susilaikė.
Prieš projektą balsavo arba susilaikė valstiečiai, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti opozicijos projekto.
„Tai labai svarbus institutas. Po Seimo kontrolierių tyrimo Vyriausybė rengia specialų įstatymo projektą. Kodėl jūs vis bandome vienaip ar kitaip sužlugdyti geras idėjas savo projektu, kurį pavadinčiau gerų norų diletantiškas kratinys, absoliučiai nieko gero nepadarysiantis ir tik diskredituojantis bandymą įkurti ombudsmeno institutą“, – sakė D. Gaižauskas.
„Kodėl taip darome? Todėl, kad jūs nedarote“, – atsakė jam projektą pateikęs NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas.
Buvęs šio komiteto vadovas, dabar Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas teigė, kad dar 2018 metais Seimas kėlė klausimą dėl ombudsmeno instituto įkūrimo, bet Vyriausybė per tą laiką nepateikė jokių iniciatyvų.
A. Anušauskas sakė, jog žvalgybos kontrolierius reikalingas, kad žvalgybos institucija ar atskiri jos pareigūnai nemanipuliuotų savo galiomis.
Pasak jo, parlamentinė kontrolė nėra tokia veiksminga kokia galėtų būti kontrolieriaus tarnyba.
„Parlamentinė kontrolė vis dėlto turi savo galimybių ribą, nes šiuo atveju kalbama apie kontrolierių, kuris turėtų galimybę gauti informaciją, susitikti su žvalgybų darbuotojais. Žmogus tokiose pareigose turėtų gana dideles galias gauti informaciją, ir ko gero, galėtų gauti daugiau informacijos negu politikai“, – teigė A. Anušauskas.
„Mes vykdydami parlamentinę kontrolę visada pasiekiame tam tikrą vietą, kurią peržengdami atsidurtume toje zonoje, kuri politikams nelabai leidžiama, kai kyla rizika daryti įtaką pareigūnų veiksmams“, – sakė jis.
Pagal opozicijos parengtas Žvalgybos įstatymo pataisas, žvalgybos kontrolierius atliktų nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos kontrolę.
Jis vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.
Anot projekto, žvalgybos kontrolieriumi galėjo būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ir galintis dirbti su slapta informacija.
Siūlyta, kad kandidatą į kontrolierius siūlytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, teiktų Seimo pirmininkas, o penkeriems metams skirtų Seimas.
Konservatoriai pataisas metų pradžioje registravo, kai Seimą pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
Vėliau žvalgybos ombudsmeno institutą steigti pasiūlė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente (VSD) rinktą medžiagą.
Komitetas atlikęs tyrimą konstatavo, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau nurodė atsisakyti žodinių pavedimų tikrinti asmenis praktikos.
