Per kelias savaites Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje koronavirusu užsikrėtė 22 pacientai ir 20 darbuotojų. Jau mirė aštuoni buvę šios gydymo įstaigos pacientai.
Nors nė viena ligoninė pasaulyje nėra apsaugota nuo koronaviruso protrūkio, tai, su kuo prestižiniame sostinės rajone esančioje gydymo įstaigoje susidūrė visuomenės sveikatos specialistai, rodo niekuo nepateisinamą aplaidumą. Susidarė įspūdis, kad ligoninė priklauso ne valstybės sostinei, o vargingam provincijos rajonui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė teigė, kad bendraujant su ligoninės administracija atsakymas būdavo toks pat – viskas valdoma ir kontroliuojama. Tačiau to, kad koronavirusas nepaklūsta šiai kontrolei, nenorėta pripažinti.
Su koronaviruso protrūkiu Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje taip pat siejami 26 užsikrėtimo atvejai už šios įstaigos ribų. Tarp užsikrėtusiųjų – Gariūnų turgaus, Lietuvos banko, kitų bendrovių darbuotojai.
Laukė devynias valandas
Apie netvarką prabilo ir mirusių pacientų artimieji. Daugiau nei prieš tris savaites nuo koronaviruso mirė dėl kasos uždegimo į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę paguldytas Marijos Šumacherienės tėvas.
Moteris pasakojo, kad į ligoninę guldomo jos tėvo koronaviruso testas buvo neigiamas. Bet po dešimt dienų dar kartą atlikus testą paaiškėjo, kad jis užsikrėtęs.
„Ligoninės priimamajame, į kurį atvežami sunkūs ligoniai, nebuvo jokios galimybės laikytis atstumo. Mes devynias valandas laukėme siaurame nevėdinamame koridoriuje, o sunkūs ligoniai, kurie negalėjo stovėti, buvo priversti sėdėti vienas šalia kito“, – prisiminė M.Šumacherienė, žadėjusi kaltininkų ieškoti teisme.
Sulaukė anoniminių skambučių
Gegužės 8-ąją gavus informaciją apie pirmą koronavirusu susirgusį buvusį šios ligoninės pacientą atlikta epidemiologinė diagnostika ir oficialiai nurodyti devyni punktai, ką reikia pataisyti.
Tačiau epidemiologams sunkiai sekėsi bendrauti su ligoninės administracija, o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sulaukė anoniminio telefono skambučio dėl įvairių negerumų.
Židiniui plintant, gegužės 14-ąją į ligoninę nuvyko keturi darbuotojai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro.
Jie patikrino, kaip laikomasi higienos normų ir saugos reikalavimų. Paaiškėjo, kad šiurkščių pažeidimų apstu. Buvo duota dešimt nurodymų, ką ligoninėje reikėtų pakeisti. Dar kartą ši ligoninė tikrinta gegužės 22 dieną.
Prašė ir kitų pagalbos
Kadangi epidemiologams nesisekė bendrauti su ligoninės atstovais, buvo kreiptasi į Akreditavimo tarnybą, taip pat Valstybinę darbo inspekciją.
„Mums nepavyko nustatyti, kokie medikai ir kada dirbo, nes ten paini darbo apskaita“, – pripažino R.Lingienė.
Lygindama protrūkį, kilusį sostinės ligoninėje, su Ukmergės ir kitomis ligoninėmis, kurios taip pat nukentėjo nuo koronaviruso, ji pripažino, kad tai – išskirtinis atvejis.
Yra dvi tokios situacijos versijos. Pirmoji: pacientas, nuo kurio kilo protrūkis, galėjo atvykęs į ligoninę atrodyti kaip neužsikrėtęs, nes iš pradžių atliktas testas buvo neigiamas, o vėliau – teigiamas. Antroji: užkratą pasėjo ligoninės darbuotojas. Iki šiol nė viena versija nėra patvirtinta.
Labiausiai sutriko Vidaus ligų ir Kardiologinės reanimacijos skyrių darbas. Čia koronavirusas nenustoja plisti.
„Akivaizdu, kad užsikrėtę pacientai yra nekalti, nes jie sunkiai serga, negali vaikščioti.
Vadinasi, viską lemia šiurkštūs infekcijų kontrolės pažeidimai“, – įsitikinusi R.Lingienė.
Prie reanimacijos – virtuvė
Kai kurie pažeidimai nustebino net epidemiologus. Pavyzdžiui, prie reanimacijos skyriaus įrengta virtuvė darbuotojams.
Peržiūrėjus dokumentus, kai buvo išduotas higienos pasas, paaiškėjo, kad tos virtuvės nebuvo, vadinasi, ją buvo leista įrengti vėliau.
Būtent virtuvė gali būti tokia vieta, kur pasidalijama koronavirusu. Prasidėjus pandemijai medikams draudžiama net susitikti, negali būti jokių pasitarimų, o juo labiau kavos gėrimo ritualų.
„Medikai toje virtuvėje valgo, o ten negali būti net maisto kvapo, nes infekcijų rizika yra didžiausia“, – stebėjosi R.Lingienė.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės infekcijų kontrolės padalinys taip pat atsakingas už tai, kad koronavirusas plinta be jokių kliūčių. Paaiškėjo, kad apie tokią virtuvę šis padalinys nieko nežinojo.
Neatskirti pacientų srautai
Dar labiau šokiravo tai, kad tos pačios medikų komandos ligoninėje gydydavo tiek karščiuojančius, tiek nekarščiuojančius ligonius. Jie buvo vedžiojami net tais pačiais koridoriais.
Kadangi karantino metu ligoninės teikia tik būtinąsias paslaugas, niekas negali skųstis, kad trūksta vietos. Bet tikrintojai nerado Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje vadinamųjų zonų, kurios dar Priėmimo skyriuje atskiria užsikrėtusiuosius nuo kitų ligonių.
Į raudonąją zoną patenka atvežti karščiuojantys ligoniai, nuo to priklauso medikų apsaugos lygis. Pilkojoje zonoje laikomi ligoniai, kuriems paimtas tepinėlis dėl koronaviruso ir jie laukia atsakymo. Ši zona vertinama kaip užteršta, todėl būtina imtis griežčiausių apsaugos priemonių.
Į žaliąją zoną perkeliami ligoniai, kurių testas yra neigiamas, jie vertinami kaip švarūs.
„Daugelis ligoninių sugalvojo, kaip įrengti tokias zonas, niekas jų neperstatė, nes daug kas priklauso nuo vadovo sprendimo ir kolektyvo pritarimo. Netikiu, kad Vilniaus miesto klinikinė ligoninė turi tik vienas duris, pro kurias visi vaikšto“, – kalbėjo R.Lingienė.
Nerimą kėlė ir ligoninės liftai, nes nebuvo aišku, kuriuo yra gabenami karščiuojantys ligoniai.
Koronaviruso neįmanoma įveikti, jei medikų mokymai vyksta formaliai, jei tik surenkami parašai.
Kilus neaiškumų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai konsultuoja gydymo įstaigas net savaitgaliais, aukoja savo laisvalaikį.
Bet Vilniaus miesto klinikinė ligoninė nėkart nesikreipė pagalbos.
Jaučiasi tapę atpirkimo ožiu
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovas Narimantas Markevičius neslėpė, kad personalas yra šokiruotas dėl protrūkio, nors medikai nuo pat karantino pradžios ėmėsi saugumo priemonių.
Visi pacientai, patenkantys į ligoninę, yra ištiriami COVID-19 testu ir priimami tik tada, jei tas testas yra neigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad paciento testas po kelių dienų negali pasidaryti teigiamas.
„Ligoninėje gydomi sunkiausios būklės terapiniai pacientai: karščiuojantys, sergantys plaučių uždegimu, kitomis lėtinėmis ligomis.
Gali būti nustatyta, kad jis tikrai tą dieną dar neserga COVID-19, tačiau po dienos, dviejų ar trijų jau gali sirgti“, – sakė N.Markevičius.
Jis neabejojo, kad visame pasaulyje medicinos įstaigose yra ir bus protrūkių. COVID-19 infekcija – tai liga, su kuria visas pasaulis susiduria pirmą kartą.
Ligoninės vadovo teigimu, jeigu Prancūzijoje, Italijoje arba JAV kas nors būtų apskundęs medikus prokuratūrai dėl koronaviruso infekcijos protrūkio, nebūtų kam dirbti.
„Nežinau, kodėl mūsų ligoninė pasirinkta kaip atpirkimo ožys. Esame perduoti prokuratūrai tirti dėl to, kad susirgo ligoniai, kurie ir taip serga. Nesuprantame, kodėl esame puolami, nes dirbome taip, kaip buvo nurodyta“, – sakė N.Markevičius.
Sudėtinga atmosfera ligoninėje slegia ir medikų pečius. N.Markevičius pasakojo, kad personalas jaučiasi įbaugintas.
Pastaruoju metu ligoninėje padaugėjo medikų, kurie pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą.
Ligoninėje pradėtas tyrimas
Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo bei tarnybos pareigų neatlikimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.
Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus penktadienį Vilniaus apygardos prokuratūroje gautą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareiškimą dėl šioje gydymo įstaigoje nustatytų visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, manoma, lėmusių COVID-19 infekcijos išplitimą.
Tyrimo metu bus kruopščiai ištirti visi pateikti duomenys dėl galimų teisės aktų pažeidimų užtikrinant ligoninės personalui saugias darbo sąlygas ir užkertant kelią COVID-19 plitimui tarp ligoninės personalo bei pacientų.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė aiškino, kad gavus papildomos informacijos ligoninėje gali būti atliktas neplaninis patikrinimas.
Kam savivaldybei našta tapusi ligoninė?
Kilus užkrato protrūkiui Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje specialistai prisiminė, kad dėl šios gydymo įstaigos ateities jau nekart buvo sukryžiuotos ietys.
2014-aisiais Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai reikalavo priimti įstatymų pataisas, kurios leistų gydymo įstaigą iš Vilniaus savivaldybės perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai.
Buvo siekiama įstatymų pakeitimų, pagal kuriuos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos taptų pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai, o ne savivaldybėms.
Tuometis Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Jungtinio profesinių sąjungų komiteto pirmininkas Eduardas Pabarčius tikino, kad darbuotojai nori, jog ligoninė priklausytų Sveikatos apsaugos ministerijai, nes atsibodo nuolatinės gydymo įstaigos reformos. Tokį norą taip pat pakurstė kalbos ir apie galimą dalies patalpų privatizavimą.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat ne kartą kreipėsi į sostinės savivaldybę prašydama persvarstyti Antakalnio rajone esančių ligoninių reorganizavimo planus ir apsvarstyti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės perdavimą ministerijai.
Mat priklausydama savivaldybei ligoninė iš ministerijos negauna projektinio finansavimo, o tik pinigus už pacientų gydymą.
Tuometis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pripažino, jog nedovanotinas Vilniaus miesto savivaldybės požiūris į vilniečius, negalinčius gauti laiku ir kokybiškų paslaugų dėl to, kad savivaldybės vadovai į patraukliose vietose esančias ligonines žiūri tik kaip į nekilnojamojo turto objektus.
Derybas dėl ligoninės perdavimo toliau tęsė V.Andriukaitį pakeitusi tuometė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Buvo prašoma perduoti visą sujungtą Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, nes daugiau nei trečdaliui pacientų čia teikiamos tretinio lygio gydymo paslaugos.
„Nuo pat mano darbo pradžios, nuo 2014 metų rudens, vedėme derybas, kad mums perduotų ligoninę be jokių atskyrimų. Netgi Seimas skubos tvarka yra padaręs įstatymų pakeitimų, kurie atvėrė kelią išspręsti šią problemą. Bet derybos baigėsi tuo, kad buvo susitarta tik dėl filialo perdavimo ministerijai su tam tikromis sąlygomis“, – yra kalbėjusi tuometė ministrė R.Šalaševičiūtė.
