Jeigu rinkimai vyktų šiandien, pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio, dėl rinkėjų balsų grumtųsi valstiečiai ir dešinioji opozicija – konservatoriai ir liberalai.
„Manau, bendrai paėmus būtų vaizdas panašus į Europos Parlamento rinkimus. Pirmą vietą užimtų Tėvynės sąjunga – kai kalbam apie daugiamandatės balsavimą. O antroje, trečioje vietoje būtų valstiečiai ir socialdemokratai. Kažkaip gal įsispraustų, bet dėl vienmandačių aš nelabai galiu ką pasakyti, nes anksčiau būdavo daugiau tokių tėvonijų. Ypatingai po 2016 m. rinkimų yra daug netikslumų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė M.Jastramskis.
Apžvalgininkas Vytautas Bruveris valstiečių partijai prognozuoja buvimą valdančioje daugumoje, tik gal griežimą ne pirmuoju smuiku.
„Iki visos tos krizės, pandemijos ir karantino dar buvo matyti, kad valstiečių reitingas toliau trupa, yra atsiradęs tokioje laisvo kritimo stadijoj. Ta pandeminė situacija sutvirtino viską. Kažkokių tektoninių lūžių apie valdančiųjų reitingų kilimą, kad valdančiųjų reitingai būtų atsigavę – man tokios kalbos skamba keistai, aš tokių tendencijų nematau. Jeigu rinkimai vyktų šį savaitgalį didesnius šansus išlikti valdžioje ir suformuluoti naują koaliciją turėtų valstiečiai“, – sakė V.Bruveris.
Rinkimų baigtį, ekspertų manymu, gali paveikti koronaviruso sukelta krizė. Jau dabar stebimas aukštesnis Sauliaus Skvernelio ir Aurelijaus Verygos reitingas.
„Bet tai yra du atskiri žmonės. Kiek aš mačiau apklausų, nėra ten sensacingo reitingų šuolio. Vienaip ar kitaip jiems tai yra į pliusą, ne į minusą. O visoms kitoms partijoms aš nematyčiau, kad kažkaip tai paveiktų. Nebent mes galėtume kalbėti, kiek Remigijus Šimašius bus susietas su Laisvės partija ir kaip jie pasinaudos tuo, kad Vilniaus meras ir savivaldybė tikrai gerai yra matomi šiuo metu“, – sakė M.Jastramskis.
V.Bruveris prognozuoja, kad jei finansinė krizė bus prastai valdoma, gali kilti didžioji depresija, kuri nulems ir rinkėjų elgesį
„Šita krizė jau bus dideliu mastu nusileidusi į ekonominę socialinę realybę, į visuomenę. Štai tada bus visiškai kitokia sociopsichologinė situacija ir iš jos išplaukianti politinė situacija – rinkėjų nuotaikos, simpatijos, antipatijos ir politinės preferencijos. Štai tada valdžios, visų in corpore popieriai gali būti liūdnesni. Opozicijos popieriai gali būti geresni. Ta sociopsichologinė visuomenės situacija gali būti tokia liguista, kad ji gali reikštis tokiais destruktyviais dalykais.
Mažiausią iš tų destruktyvių dalykų jus paminėjote, kai žmonės tiesiog neina balsuoti, apatija, moja ranka į viską ir sako, kad vis tiek nuo mūsų niekas nepriklauso, visi ten vienodi, visi ten toje valdžioj vagys. Mes čia kažkokių padorių žmonių neatvesime, geriau mums stengtis išgyventi savo gyvenimą. Kitas dalykas, gali būti, žmonės eis balsuoti, bet balsuos piktai, radikaliai, ieškos kuo didesnių rėksnių ir juodesnių juodašimčių“, – sakė V.Bruveris.
Šį antradienį parlamentarai pradėjo svarstyti iniciatyvą per Seimo rinkimus įteisinti balsavimą internetu. Pataisas parengę valdančiajai koalicijai priklausantys socialdarbiečiai tikisi, kad internetu bus galima balsuoti jau šį spalį renkant naują Seimą.
Pagal Seimo nario Juozo Bernatonio pateiktą projektą, balsuoti internetu būtų galima tris dienas – nuo rinkimų savaitės antradienio iki ketvirtadienio. Numatyta, kad rinkimų dieną asmuo gali persigalvoti ir ateiti balsuoti į rinkimų apylinkę. Be to, internetu taip pat būtų galima balsuoti ne kartą – galiotų naujausia pareikšta valia.
„Internetinis balsavimas yra galimybė, daugiau būdų atiduoti savo balsą rinkimuose, referendumuose ir panašiuose balsavimuose. Jam vertinti yra naudojami trys kriterijai: prieinamumas, saugumas ir vartotojų patirtis. Tai prieinamumas, apskritai internetinis balsavimas padidina rinkėjo informavimo galimybes, jos yra draugiškesnės, nes yra virtualioje erdvėje. Galima pasiekti daug rinkėjų. Toliau antras kriterijus – saugumas, dėl daug ginčijasi, bet aš skeptikams sakau labai paprastai, kad būtų aišku.
Jeigu mes manome, kad šiais laikais nereikia internetinio balsavimo ar internetinis balsavimas kelia daug visokiausių pavojų, tai pirmiausiai atsisakykime internetinės bankininkystės. Tai yra įprastas mūsų gyvenimo elementas. Pandemija irgi gerokai sustiprino mūsų naudojimąsi elektronine prekyba. Vartotojai šiais laikais ne taip, kaip prieš 20 metų, kai internetinė bankininkystė buvo naujas reiškinys ir kai praktiškai neturėjome elektroninės prekybos“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.
„Internetinis balsavimas visoje Europoje yra tik Estijoje. Ir tai ten ne per du mėnesius įrengė tą sistemą. Šitoj vietoj aš įsitikinęs, kad jo nebus. Estijos pavyzdys rodo, kad keičiasi ne tiek ateinantys į rinkimus, bet keičiasi įpročiai tų, kurie ir taip ateina. Kitaip sakant, žmonės, kurie ir taip eitų balsuoti, jie renkasi elektroninį balsavimą. Bet kokių tai ten pokyčių, kad ateitų labai daug naujų žmonių, tai to nelabai yra. Tie partijų nuogąstavimai, manau, yra nepamatuoti“, – sakė M.Jastramskis.
Seime ir anksčiau keliskart buvo teikti projektai dėl balsavimo internetu įteisinimo, bet jie nebuvo priimami. Dabar už pataisas, įteisinančias balsavimą internetu, balsavo 69 parlamentarai, įstatymo projekto svarstymas perduotas komitetams.
„Internetinis balsavimas yra 21-o amžiaus reiškinys ir tas balsavimas kaip galimybės rinkėjams dalyvauti rinkimuose tikrai šiuolaikinėje valstybėje, kuri nori būti tarp labiausiai skaitmenizuotų pasaulio šalių, turi būti“, – teigė A.Krupavičius.
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.
„24/7“ - sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
