Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1981 m. Širvintų apylinkes nusiaubė itin smarkus, aukų pareikalavęs viesulas, sugriovęs nemažai namų. Vėjo greitis siekė apie 70 m per sekundę.
1988 m. popiežius Jonas Paulius II paskyrė vyskupą Vincentą Sladkevičių kardinolu.
2008 m. kino ir televizijos kūrėjams pirmą kartą įteikti „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai.
Įvykiai pasaulyje
1453 m. Osmanų sultonas Mechmedas II Užkariautojas, sutelkęs 200 000 kareivių kariuomenę, po 2 mėnesių apgulties užėmė Konstantinopolį, pavadino jį Stambulu ir perkėlė į jį savo sostinę.
1792 m. Varšuvoje įvyko paskutinis Ketverių metų seimo, dar vadinamo Reformų seimu, posėdis. Gegužės 30 d. Seimas neribotam laikui nutraukė darbą. Tais pačiais metais prorusiška Targovicos konfederacija panaikino Ketverių metų seimo reformas. Svarbiausia iš jų – Gegužės 3‑iosios konstitucija.
1948 m. sudaryta pirmoji Jungtinių Tautų taikos misija – paliaubų Viduriniuose Rytuose stebėjimo misija. Pagerbiant visus Jungtinių Tautų taikos saugotojus, įgyvendinusius taikos misijas ir žuvusius jose, nuo 2003 m. gegužės 29-ąją minima Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena.
1953 m. į aukščiausią pasaulio viršūnę Džomolungmą (8850,67 m) pirmieji įkopė du alpinistai iš Naujosios Zelandijos ir Nepalo.
1968 m. Prancūzijos visuotinio streiko dalyviams reikalaujant vyriausybės ir prezidento Charles’o de Gaulle’io atsistatydinimo prezidentas išvyko į Prancūzijos kariuomenės štabą Baden-Badene Vokietijoje ir iš ten per radiją pranešė paleidžiąs Nacionalinį Susirinkimą bei skelbiąs naujus rinkimus. Taip pat pagrasino įvesti nepaprastąją padėtį, jei darbininkai negrįš į darbą. Gegužės 30 d. Eliziejaus Laukuose susirinko apie 1 mln. vyriausybės šalininkų, siūlančių nutraukti streikus. Vyriausybę palaikant ir didžiosioms profsąjungoms streikas baigėsi.
Gimė
1630 m. – Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius Karolis II. Siekdamas vienvaldystės paleido Parlamentą ir daugiau jo nebešaukė. Mirė 1685 m.
1880 m. – vokiečių filosofas ir kultūrologas, gyvenimo filosofijos atstovas Oswaldas Spengleris. Pagrindiniame veikale „Vakarų saulėlydis: pasaulio istorijos morfologijos apmatai“ Europą ištikusią krizę aiškino kaip pasaulinės kultūros raidos požymį. Mirė 1936 m.
1917 m. – JAV prezidentas Johnas Fitzgeraldas Kennedy. Buvo jauniausias ir pirmasis katalikas prezidentas JAV istorijoje. Vidaus politikoje siekė įgyvendinti vadinamąją naujųjų horizontų programą (gyventojų gerovė, skurdo, rasinės diskriminacijos panaikinimas), rėmė afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimą, skatino kosmoso tyrimus. Svarbiausia užsienio politikos kryptis – priešinimasis komunizmo ir SSRS ekspansijai. Nušautas 1963 m.
1955 m. – Lietuvos laisvės gynėjas Alvydas Matulka. Žuvo 1991 m. sausio 13-ąją.
1955 m. – Lietuvos politikas, teisininkas, Kovo 11 Akto signataras Egidijus Bičkauskas.
Mirė
1339 m. – Lenkijos karalienė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino duktė Aldona. Buvo pakrikštyta Onos vardu. Jos vedybos su Lenkijos karaliaus Vladislovo I Lokietkos sūnumi, būsimuoju karaliumi Kazimieru III Didžiuoju sustiprino LDK ir Lenkijos sąjungą, nukreiptą prieš Vokiečių ordiną.
1453 m. žuvo paskutinis Bizantijos imperatorius Konstantinas XI Paleologas (49 m.).
1500 m. prie Gerosios Vilties kyšulio nuskendo portugalų keliautojas ir jūrininkas Bartolomeu Díazas (apie 50 m.). Ieškodamas kelio į Indiją pirmasis iš europiečių apiplaukė Afriką iš pietų, grįždamas atrado Gerosios Vilties kyšulį.
1861 m. Paryžiuje mirė lenkų politikas ir istorikas Joachimas Lelewelis (75 m.). Vykdant testamentą jo gausi knygų ir atlasų kolekcija buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai, viena jos salių vadinama J.Lelewelio vardu. 1929 m. buvo perlaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
1875 m. – Žemaičių vyskupas, blaivybės sąjūdžio iniciatorius, rašytojas Motiejus Valančius (74 m.).
