Sausio 13-osios byloje už akių nuteisto buvusio KGB 7-osios valdybos „Alfa grupė“ vado atsargos pulkininko Michailo Golovatovo ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) specialiosios paskirties padalinio „Alfa“ karininko Eduardo Kruglovo ir dar vieno nenustatyto FST žvalgybininko byla išskirta į atskirą.
Dviejų kaukėtų pareigūnų į teismo salę atvestas D.Bertauskas pareiškė sutinkantis su visais kaltinimais. Tuo tarpu prieštaringai vertinamas politinis veikėjas A.Paleckis pakartojo, kad nėra padaręs nieko nusikalstamo.
Išsiskyrė norai dėl viešumo
D.Bertauskas bandė išsireikalauti pranešėjo statuso, bet Generalinė prokuratūra šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Tokį sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundęs verslininkas pareikalavo neviešų posėdžių, kad visuomenei nebūtų atskleisti duomenys.
Tuo A.Paleckis pareiškė, kad teismo procesas privalo būti viešas, nes visuomenė turi pamatyti sistemos ydas ir klaidas. A.Paleckį ginantys advokatai pažymėjo, kad D.Bertauskas negali pretenduoti į pranešėjus, nes toks statusas įteisintas vėliau.
Bylą nagrinėjanti teisėja Nijolė Matuzevičienė anksčiau buvo nusprendusi, kad tik dalis posėdžių galės būti nevieši. Todėl D.Bertausko prašymą Šiaulių apygardos teismo teisėja patenkino iš dalies – nutarta posėdžio dalį, kurioje tikrinami asmens duomenys, surengti be žurnalistų ir procesą stebinčių asmenų.
Kaltinime – dvi užduotys
Generalinės prokuratūros prokurorė Vilma Vidugirienė perskaitė kaltinimą ir išvardijo nusikalstamos veikos epizodus.
Nustatyta, kad nusikalstamos veikos tęsėsi nuo 2017 m. vasario 16-osios iki 2018 m. spalio 10-osios, o A.Paleckis ir D.Bertauskas susitikinėjo su trimis Rusijos piliečiais – buvusiu KGB karininku M.Golovatovu, FSB karininku E.Kruglovu ir dar vienu žvalgybininku.
Pasak valstybinės kaltintojos, teisiamieji turėjo dvi užduotis. Viena – surinkti duomenis apie apie Sausio 13-osios ir kitas baudžiamąsias bylas, susijusias su Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. laikotarpiu.
Antroji – surasti įkalinimo įstaigose dirbančius pareigūnus, kurie už atlygį galėtų parūpinti pažymą, jog Sausio 13-osios byloje suimtas Rusijos pilietis Jurijus Melis sunkiai serga. Ši pažyma galėjo padėti J.Meliui ištrūkti iš įkalinimo įstaigos.
Pareigūnai surinko įkalčių, kad A.Paleckis ir D.Bertauskas siekė atnaujinti Lietuvos liaudies partijos (LLP) veiklą ir pagal 2011 m. pasirašytą susitarimą su Rusijos politinės partijos „Vieningoji Rusija“ gauti finansavimą tiek LLP, tiek Lietuvos rusų sąjungos (LRS) veiklai.
Apmokė konspiracijos pagrindų
Surinkta duomenų, kad A.Paleckis ir D.Bertauskas 2017 m. vasario 12-18 d. lankėsi Maskvoje ir planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu.
Šis susitikimas neįvyko, todėl lietuviai susitiko su M.Golovatovu ir E.Kruglovu. Tyrimo duomenimis, šie susitikimai privačios saugos įmonės „Alfa–B“ būstinėje įvyko A.Paleckio iniciatyva.
Išsiaiškinta, kad per šį ir vėlesnius susitikimus Lietuvos piliečiai buvo užverbuoti ir ėmė vykdyti Rusijos žvalgybininkų nurodymus.
Tyrimo duomenimis, užverbuotieji turėjo bendrauti tik per mobiliojo telefono programėles bei specialiai sukurtu elektroniniu paštu. Nurodymus gavę lietuviai naują elektroninio pašto dėžutę susikūrė Minske esančioje kavinėje.
Konspiracijos pamokytiems pamokytiems lietuviams buvo nurodyta labai svarbią informaciją perduoti tik per tiesioginius susitikimus.
Įvardijo gautą atlygį
Surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, kad A.Paleckis ir D.Bertauskas ne kartą lankėsi Rusijoje.
Gavus užduotį parūpinti pažymą J.Meliui, buvo kreiptasi į LLP narį, o pastarasis bandė rinkti informaciją apie tinkamus asmenis ir prašomą atlygį. Tiesa, tokių pagalbininkų surasti nepasisekė, bet apie šią nesėkmę Rusijos žvalgybininkams buvo nutylėta.
Per tyrimą išsiaiškinta, kad bendradarbiauti sutikusiems lietuviams buvo išduotos metinės vizos – jie į Rusiją keliauti galėjo nemokamai.
Prokuratūra surinko įkalčių, kad A.Paleckis ir pasidalijo jį su D.Bertausku. Tyrimo duomenimis, Rusijos žvalgybininkai piniginę buvo pravėrę dukart ir sumokėjo 6 tūkstančius eurų.
Be to, Rusijos žvalgybininkai buvo pažadėję padėti įkurti verslą, iš kurio būtų galima finansuoti politinę veiklą.
Tapo slaptuoju liudytoju
Generalinė prokuratūra išsiaiškino, kad Rusijos žvalgybininkai siekė surinkti duomenis apie Sausio 13-osios byloje dirbančius prokurorus, teisėjus.
Be to, išsiaiškinta, kad M.Golovatovo ir E.Gruglovo iniciatyva buvo apklaustas A.Paleckis. Lietuvos pilietis liudijo baudžiamojoje byloje, kurioje Rusija siekia atsakomybėn patraukti Sausio 13-osios bylą nagrinėjusius teisėjus bei prokurorus.
Nustatyta, kad apklaustas buvo ir D.Bertauskas. Šis Lietuvos pilietis sutiko būti slaptu liudytoju ir gavo Maksimo slapyvardį. D.Bertausko apklausą iniciavo M.Golovatovas.
Vėliau D.Bertauskas sutiko liudyti ir Lietuvos pareigūnams, bet teisiamųjų suolo neišvengė. Su Rusijos žvalgybininkais bendradarbiavęs lietuvis yra saugomas.
Siekis – nepakenkti kitam tyrimui
A.Paleckis laikosi nuoseklios pozicijos, kad yra persekiojamas už politinę ir žurnalisto veiklą. Vyras tikina, kad į Rusiją važinėjo kaip žurnalistas, nes ruošia knygą apie Sausio 13-osios įvykius.
Už šnipinėjimą suimtas A.Paleckis belangėje praleido pusantrų metų. Į laisvę jis buvo išleistas tik šių metų balandžio pradžioje, kai to paprašė pusšimtis parlamentarų, o jo tėvas Justas Vincas Paleckis sumokėjo 50 tūkstančių eurų užstatą.
Su elektronine apykoje išleistam A.Paleckiui nurodyta būti namuose, iš jo buvo paimti asmens dokumentai. Pirmadienį vykusiame posėdyje teisiamasis paprašė švelninti kardomąsias priemones, nes dėl pašlijusios sveikatos būti lankytis pas gydytojus.
A.Paleckis ir D.Bertauskas sutiko duoti parodymus, bet valstybės kaltintoja paprašė tai daryti ne viešame posėdyje. Prokurorės motyvas – tai galėtų pakenkti M.Golotatovo, E.Kruglovo atžvilgiu vykdomam tyrimui, kuris dar nėra užbaigtas.
Teismas patenkino šį prašymą, nors tam prieštaravo ir A.Paleckis, ir jį ginantys abu advokatai.
