Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) paskelbė, kad duomenų konstatuoti, jog S.Skvernelis, Vyriausybei priimant sprendimus dėl finansavimo jo gyvenamai gatvei galėjo supainioti interesus, nepakanka.
S.Skvernelis po šio sprendimo ketvirtadienį surengė ir trumpą spaudos konferenciją, per kurią galimybės užduoti klausimus nesuteikė.
„Aš tikrai džiaugiuosi, kad šitoje istorijoje padarytas galutinis teisinis vertinimas, nuo pat pirmos dienos tuo neabejojau“, – ketvirtadienį sakė premjeras.
Jis taip pat pridūrė sprendimu neabejojęs, nes tuo, kuo buvo kaltinamas, šmeižiamas, niekada nepadarė jokių veiksmų.
„Džiaugiuosi, kad tas tyrimas, kuris užtruko labai ilgai, pasibaigė ir sprendimas priimtas vienbalsiai“, – teigė S. Skvernelis.
Prakalbo apie žalą įvaizdžiui ir „psichologinį smurtą prieš šeimą“
S.Skvernelis taip pat tvirtino, kad jo kaip politiko reputacijai etikos sargų tyrimo metu padaryta žala, menkinta jo gyvenamosios vietos bendruomenė.
„Tik noriu apgailestauti. Tai yra teisinis vertinimas – jis yra atliktas, bet – kokia yra padaryta žala, reputacinė žala kaip politikui, šešis mėnesius nuolatos kartojant šmeižtą, melą tiek Seimo salėje, tiek ir kituose formatuose, vardinant Skvernelio kelią, menkinant tą pačią bendruomenę“, – kalbėjo premjeras.
Pasak jo, psichologinį smurtą patyrė ir jo šeima.
„Kas atsakys už psichologinį smurtą, kurį patyrė mano šeima, kai ponas Razma su savo konservatorių damomis suorganizavo šou, gąsdindamas mano šeimą ir mano šeimos narius prie mano namo“, – teigė S. Skvernelis.
„Turbūt šitie dalykai lieka atviri, neatsakyti, nes nesu aš konservatorių atstovas, matyt, ir teisėsauga nesiims jokių sprendimų, vertinti, kas už to stovi, kas finansavo arba kitokias sąmokslo teorijas kuriant“, – sakė premjeras.
Jo teigimu, konservatorių pirmininkas ir kai kurie partijos nariai elgėsi „šlykščiai ir neteisėtai“.
„Bet kiekvienas turime praeiti vieną ar kitą kelią nepaisant to, aš tik noriu padėkoti tiems žmonėms, kurie palaikė“, – teigė ministras pirmininkas.
S. Skvernelis taip pat pridūrė, kad „tos nuoskaudos niekur nedingsta, jos lieka ir išliks pakankamai ilgai“.
Nusprendė vienbalsiai
VTEK posėdžio metu taip pat vienbalsiai nuspręsta nutraukti tyrimą dėl premjero elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.
„Komisija siūlo, nesant pakankamai pagrįstų duomenų, tyrimą nutraukti“, – sakė VTEK Tyrimų skyriaus vedėja Areta Miškinienė.
Posėdžiui pirmininkavo VTEK pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė, kurios teigimu, buvo tiriama, ar priimti sprendimai nebuvo pavekti S.Skvernelio interesų ir ar jam nekilo pareiga nusišalinti. Ji informavo, kad ministras pirmininkas pranešė, jog posėdyje nedalyvaus.
Į posėdį buvo pakviestas Vyriausybės kancleris ir susisiekimo ministras, tačiau jie posėdyje taip pat nedalyvavo.
Vilniaus rajono savivaldybės kompetencija
Tyrimo eigą ir rezultatus posėdžio metu pristatė VTEK Tyrimų skyriaus Vyresnysis patarėjas Tomas Čaplinskas. Paklaustas, ar yra tikimybė, kad S.Skvernelis Vyriausybės posėdžio metu, per kurį buvo pritarta lėšų kelių, tarp kurių pateko ir greta premjero namų vingiuojanti Upės g., asfaltavimo skyrimui, galėjo žinoti, kam tiksliai skiriami pinigai, T.Čaplinskas tikino, kas tokių įrodymų nėra. O šis klausimas patenka į Vilniaus rajono savivaldybės veiklos sritį.
„Norėčiau kelis dalykus akcentuoti: ką atsakė institucijos ir kas aiškėja iš teisės aktų. Yra Lietuvos kelių įstatymas, pagal kurį minimas objektas priskiriamas prie vietinės reikšmės viešųjų kelių. Tai priskirtina išskirtinai vietos savivaldos kompetencijai. Kiek tyrimo dokumentai rodo, tuo klausimu gyventojai yra skundus rašę, tai atsakydamos institucijos aiškiai nurodė, kad tai yra Vilniaus rajono savivaldybės kompetencija <..>
Tiesiogiai tokių duomenų, kad minimo posėdžio metu Vyriausybės nariai ar tą projektą rengę asmenys turėjo ir galėjo žinoti, tokių įrodymų mes neturime“, – tikino jis.
Tyrimą vykdė dviem kryptimis
„Komisijos tyrimo medžiaga bus teikiama į posėdį komisijos vertinimui. Priminsiu, kad ministro pirmininko elgesys buvo vertintas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo senąją redakciją – nuostatas, kurios galiojo iki pernai gruodžio 31 dienos“, – BNS sakė komisijos atstovė Eglė Ivanauskaitė.
„Tyrimas vykdytas dviem kryptimis. Aiškintasi, ar priimti sprendimai skirti finansavimą gatvės Vilniaus rajone asfaltavimo darbams nebuvo galbūt paveikti premjero turimų privačių interesų. Taip pat tirta, ar svarstant ir priimant tuos sprendimus ponui Skverneliui nekilo įstatymo nustatyta pareiga nusišalinti“, – pridūrė ji.
Posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai iš penkių esamų.
„Pirmininkas Edmundas Sakalauskas yra nusišalinęs šiuo klausimu, kadangi į VTEK nario pareigas jį teikė ministras pirmininkas“, – teigė Eglė Ivanauskaitė.
Apie tai, kad baigė tyrimą VTEK pranešė pirmadienį.
S.Skvernelis posėdyje nedalyvavo
Pats S.Skvernelis posėdyje nedalyvavo. Jis tvirtino posėdyje nedalyvausiantis, nes visus atsakymus jau yra pateikęs raštu.
„Aš visus atsakymus esu pateikęs raštu, nematau toliau prasmės eiti. O atsakymo tikiuosi tokio, koks ir turėtų būti: tai yra pagrįsto teisės argumentais. Pagal viešąją erdvę atrodo, kad tas kelias veda tik į mano namus, yra šešių eismo juostų ir trijų sluoksnių.
Tai toks aišku šaržas, bet aš tikrai neturiu galimybių, laiko ir noro turėti įžvalgas į priekį, paskirsčius bendras lėšas, kokia savivaldybė kokiam objektui kelią ties, mokyklą statys ar kažką renovuos“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį aiškino jis.
Klausiamas, kaip elgsis, jei VTEK sprendimas bus jam nepalankus, S.Skvernelis atsakė, kad „tada susipažint reikės su nepalankiu ir apsispręsiu, kokių veiksmų (imtis)“.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad, koks bebūtų VTEK sprendimas, valstiečių pozicijos dėl jų deleguoto premjero S.Skvernelio jis nepakeis.
Etikos sargai dėl Vilniaus rajone esančios Upės gatvės asfaltavimo finansinių aplinkybių tyrimą pradėjo pernai gruodžio viduryje, šiemet kovą tyrimo terminas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.
Tyrime vertinta, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė pernai spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.
Pernai spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos, nebuvo nurodžiusi ir prašomos sumos.
Kaip rašė portalas 15min.lt, visa ši suma skirta tik Upės gatvei asfaltuoti. Joje gyvena Vyriausybės vadovas su šeima.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad būtent etikos sargų išvados lems jo požiūrį į Vyriausybės vadovą.
