Šią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra susėmė net du prezidentus – Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) – V.Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos – M.Zalatorių. Buvo sulaikyti dar keturi asmenys.
Per 70 kratų ir poėmių bangą pareigūnai apsilankė ir Seimo kanceliarijoje, kaip liudytojai vienas po kito kviečiami parlamentarai.
Generalinė prokuratūra grėsmingai paskelbė, kad atliekamas tyrimas dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.
Bene pagrindinė šio tyrimo figūra – V.Sutkus, kuris įtariamas ėmęs kyšius iš M.Zalatoriaus ir kitų asmenų už neteisėto poveikio darymą naudojantis savo ryšiais ir įtaka ne tik ministerijoms, bet netgi teisėkūros procesams Seime, pernai ten priimant su šių metų biudžetu susijusius įstatymus, pataisas dėl bankų turto, pelno mokesčių ir kitus.
Nors įtarimai ir skamba šiurpiai, teismas atsisakė tenkinti prokurorų prašymą suimti abu pagrindinius įtariamuosius.
Tiesa, pagrindinį savo ritualą – suimtųjų vedžiojimą prieš televizijos kameras – STT atliko.
Į akis krito tai, kad įtarimuose itin dažnai mirga žodis „galimai“, kuris prie munduro ne itin tinka ne tik teisėsaugos pareigūnams, bet ir, tarkime, žurnalistams.
Antai generalinis prokuroras E.Pašilis skelbė, kad V.Sutkus savo ir kitų su konfederacija susijusių grupių interesų naudai darė poveikį priimant svarbius teisės aktus ir kitus sprendimus už „galimai neteisėtą“ atlygį.
Kaip tai suprasti? Patys prokurorai ne tik nėra tuo neteisėtumu įsitikinę, bet pripažįsta, kad tai galima įvairiai interpretuoti, sakykime, ir kaip teisėtą atlygį už lobistinį interesų gynimą.
Štai ir Seimo politikai, kurie iškart sujudo ir prisiminė stringančius lobizmą reglamentuojančius teisės aktus, gūžčiojo pečiais: įstatymai nenumato prievolės registruotis kaip lobistams juridiniams asmenims ir jų vadovams, tačiau jų vykdomos iš esmės lobistinės veiklos nedraudžia.
Žodžiu, šia proga vėl paaiškėjo, kad Lietuvos valstybėje iki šiol taip ir nėra iki galo aišku, kas gali būti teisėta lobistinė veikla ir atlygis už ją, o kas – ne.
Ar įvairios verslo interesų grupės ir asociacijos apskritai gali mėginti valstybės institucijoms tiesiogiai dėstyti savo požiūrį ir pageidavimus priimant kokius nors svarbius sprendimus?
Ypač keistai nuskambėjo S.Skvernelio žodžiai apie V.Sutkaus daromą spaudimą ministerijoms, kurioms netgi buvo uždrausta bendrauti su LVK prezidentu ir panašiais į jį.
Kokiais kriterijais rėmėsi premjeras nustatydamas, kad valdžiai su vienais galima bendrauti, o su kitais – ne? Pagaliau ką reiškia tas spaudimas ministerijoms? Negi jos neliečiamos, ypač kai verslo ar visuomenės atstovai siekia įrodyti, kad galima dirbti geriau?
Tuo metu Seimo nariai puolė teikti įstatymų pataisų, kuriomis numato prievolę kaip lobistams registruotis ir juridiniams asmenims, asociacijoms, taip pat ėmė vienas su kitu rungtyniauti, kuris pasiūlys griežtesnes prievoles politikams ir verslo pasaulio atstovams deklaruoti apie savo susitikimus.
Vėsindama šį įkarštį Lietuvos darbdavių konfederacija priminė, kad skubos darbą velnias neša. Bet dar pavojingiau, kad tokiais užmojais metamas šešėlis ant visų verslo atstovų. Žinoma, jeigu teisėsauga įrodys, kad kokius nors pinigus V.Sutkus neteisėtai gavo ar dalijosi su kitais, – kita kalba.
Į slidų politinį lauką drąsiai, bet vargu ar apdairiai žengė ir generalinis prokuroras E.Pašilis, kuris ėmė samprotauti, kad dėl šios bylos įtariamųjų esą sėkmingo spaudimo Seimui valstybė patyrė didelę ekonominę žalą, nuostolių patyrė visi mokesčių mokėtojai.
Vis dėlto bene slidžiausiai ir keisčiausiai atrodo įtarimai V.Sutkui, kad jis už užmokestį siekė sukompromituoti buvusį susisiekimo ministrą R.Masiulį, pakenkti jo dalykinei reputacijai ir net išversti iš posto.
Kuo greičiau teisėsauga maksimaliai konkrečiai ir detaliai išaiškins, kokie veiksmai inkriminuojami V.Sutkui šiuo atveju, tuo geriau. Dabar abstrakčiai pateikti šie įtarimai ėmė smarkiai kvepėti politikavimu.
Pirmiausia pats R.Masiulis, dar kartą ant savo galvos užsidėjęs šventojo aureolę, kankinio ir teisuolio balsu ėmė skelbti, jog dabar visiems turėtų būti aišku, kad visi, kurie kritikavo jį ir jo kompaniją, galbūt net buvo papirkti V.Sutkaus ir šešėlinių interesų grupių.
Tad kodėl savo paskutines gulbės giesmes jau giedantis vienas D.Grybauskaitės statytinis E.Pašilis mėto tokius kamuoliukus kitam D.Grybauskaitės statytiniui R.Masiuliui, visuomet turėjusiam bendrų reikalų su STT, ir kurio pagrindinis smogikas kadrų valymo klausimais D.Kuliešius dabar dirba Prezidentūroje?
Kad ir kaip būtų, kol kas yra nemažai prielaidų, kad šis tyrimas gali baigtis kaip ir daugelis kitų vadinamųjų rezonansinių bylų ar net Seimo tyrimų. Pavyzdžiui, kaip šią savaitę galutinai palaimintas parlamentinis tyrimas dėl to, kas kaltas dėl prieš dešimtmetį Lietuvą nusiaubusios ekonominės krizės.
Viena vertus, gerai, kad stengiamasi tai išsiaiškinti ir paversti pamokomis ateičiai. Kita vertus, kas iš to, kad dėl krizės pasekmių tiktai abstrakčiai apkaltinta buvusi dešiniųjų valdžia, skandinavų bankai ir Lietuvos bankas, esą neužtikrinęs jų priežiūros?
Panašiai buvo per bandymus aiškintis „Snoro“ banko uždarymo ar Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje statybos istorijas, kurios liko pakabintos ore. Valstybė tada irgi patyrė išties didžiulių nuostolių.
Kur tada buvo teisėsauga, dabar trimituojanti, kad dėl lobistų veiklos „galimai“ nukentėjo visi mokesčių mokėtojai?
