1941 metų birželio 14-oji žymi masinių trėmimų pradžią, kurių metu sovietai gyvuliniuose vagonuose į Sibirą išvežė apie 18 tūkst. žmonių, neįtikusių „stalininės saulės“ nešėjams. Sužvėrėję okupantai nepagailėjo ir vaikų, kurie 1941-ųjų birželį sudarė maždaug 40 proc. visų tremiamųjų.
Nuotraukose – Rusijos valdžios neprižiūrimos kapavietės, sulūžę, pūvantys kryžiai, griūvančios tvoros. Daugelis kapų apsemti, kai kurie karstai iškilę į paviršių, juose matyti žmonių kaulai.
Nublukusiose lentelėse dažnai jau neįmanoma perskaityti palaidotųjų pavardžių arba jų iš viso nėra.
Neretai tik mažyčiai išlikę antkapių, kryžių, tvorelių fragmentai liudija, kad čia – amžino tremtinių poilsio vieta.
„Didelė dalis tremties gyvenviečių – sunykusios, apaugusios taiga.
Šios fotografijos mane ir kitus žmones moko suvokti nesuvokiamą, įsivaizduoti neįsivaizduojamą. Jos padeda geriau pažinti Lietuvą – vieną iš daugelio Europos tautų, kurios istorinėje atmintyje įsirėžęs gilus patirtų traumų randas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo parodos autorius.
Fotografas ir operatorius G.Alekna apleistų kapinių vietas suranda iš archyvų, knygų, kitos istorinės medžiagos.
Pirma jo ekspedicija į Sibirą įvyko dar 1989 metais, kai buvo organizuojama moksleivių išvyka masinės tautiečių tremties pėdsakais.
Suradęs bendraminčių, televizijos operatorius vykdavo į ekspedicijas ir vėliau – šias keliones organizuodavo ir joms vadovaudavo.
Kapų paieškos, inventorizacija, tvarkymai, fotografavimas vykdavo beveik kiekvienais metais – tremtinių šeimoje užaugęs G.Alekna į Sibirą vykdavo vienas arba su keliais, keliolika bendraminčių.
Vilniuje gyvenęs, bet paskui į Mažeikius persikėlęs G.Alekna įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose surengė daug parodų, dalyvauja susitikimuose su mokyklose, muziejuose, bibliotekose.
Aktyvus ekspedicijų dalyvis, buvęs Lietuvos televizijos operatorius sukūrė dokumentinių filmų, apybraižų, televizijos laidų kultūros paveldo, gamtos apsaugos temomis.
Tiesa, 2018 metais G.Aleknos rengiamos kelionės į tremties vietas nutrūko.
Istorinės atminties puoselėjimui atsidavęs fotografas prisidėdavo ir prie „Misija Sibiras“ ekspedicijų, kurių dalyviai pateko į Rusijos valdžios nemalonę.
Vietos valdininkai uždraudė šios misijos dalyviams atvykti į šalį – nepageidaujamųjų sąraše atsidūrė ir G.Alekna.
Tačiau didelių rūpesčių jam sukėlė ir dabartinės Lietuvos valdžios požiūris.
Pasak G.Aleknos, iki 2018 metų jo ekspedicijos buvo finansuojamos, dalykiškai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis – prieš lėšų skyrimą joms būdavo pristatomi suplanuoti darbai, o po kelionių į tremties vietas informuojama, kas padaryta.
„Bet dabar požiūris yra iš esmės biurokratinis. Svarbiausia – teisingai užpildyti įmantrias formas, o ką tu darai, siūlai, regis, ne taip jau ir svarbu.
Tie, kurie viską užpildo pavyzdingai laikydamiesi biurokratinių kanonų, finansavimą gauna, o bent kiek suklydę lieka už borto, nepaisant to, kad numatyti darbai – gražūs ir reikšmingi“, – stebėjosi G.Alekna, kurio paraiška taip pat buvo atmesta.
Fotografijų paroda penktadienį prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos veiks neįprastai trumpai – vos penkias valandas: nuo 11 iki 16 valandos.
