Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1864 m. birželio 17 d. (senuoju stiliumi – birželio 5 d.) Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas Vilniaus cenzūros komitetui įsakė nepraleisti nė vieno lietuviško elementoriaus, rašyto kitaip nei graždanka. Tačiau lietuvių tauta rusiškojo raidyno nepriėmė – per visą spaudos draudimo laikotarpį (40 metų) buvo išleista tik 54 lietuviški leidiniai rusiškomis raidėmis.
1926 m. Seimas atšaukė Lietuvoje karo padėtį, kuri buvo įvesta dar nepriklausomybės kovų laikotarpiu.
1936 m. Kaune laidojant savo darbdavį nušovusį ir nusižudžiusį Kamberių lentpjūvės darbininką Antaną Kranauską prasidėjo darbininkų protesto akcijos. Dviejuose priešmirtiniuose laiškuose A.Kranauskas dėl vargingo gyvenimo ir darbdavių savivalės kaltino valdžią ir ragino darbininkus vienytis. Birželio 18 d. buvo paskelbtas visuotinis darbininkų streikas. Kaune nedirbo beveik visos įmonės, dirbtuvės ir parduotuvės, neveikė telefonas, neišėjo laikraščiai, gatvėse darbininkai mitingavo, bandė statyti barikadas. Mieste buvo paskelbta apsiausties padėtis. Birželio 19 d. streikas nuslopo, darbininkai sugrįžo į darbą.
1940 m. SSRS įgaliotinio Vladimiro Dekanozovo nurodymu prezidento pareigas einantis Antanas Merkys ministru pirmininku paskyrė Justą Paleckį. Iš SSRS ambasados ir Lietuvos komunistų partijos parinktų žmonių buvo sudaryta vadinamoji Liaudies vyriausybė, ją patvirtino prezidentas A. Merkys. Merkiui tą pačią dieną atsistatydinus prezidento pareigos atiteko J.Paleckiui. Jis ministru pirmininku paskyrė Vincą Krėvę.
1994 m. Vilniuje atidaryta pirmoji Italijos drabužių bendrovės „United Color of Benetton“ parduotuvė.
1997 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje atidarytas Jurgio Mačiūno „Fluxus“ kabinetas.
Įvykiai pasaulyje
1925 m. Ženevoje 38 valstybės pasirašė protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ir kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių karo metodų uždraudimo. Ženevos protokolas yra svarbiausia tarptautinė sutartis, draudžianti naudoti cheminį ir bakteriologinį ginklą.
1939 m. Prancūzijoje, Versalyje, įvykdyta paskutinė vieša nukirsdinimo bausmė – už šešias žmogžudystes buvo giljotinuotas žudikas maniakas. Vėliau ši bausmė vykdyta tik kalėjime, paskutinį kartą Prancūzijoje giljotina panaudota 1977 m.
1944 m. pasibaigus asmeninės unijos su Danija terminui Islandija po referendumo paskelbta nepriklausoma respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1972 m. Vašingtone sulaikyta grupė žmonių, mėginusių įsilaužti į Demokratų partijos rinkimų komiteto būstinę „Watergate“ viešbutyje ir įrengti ten klausymosi aparatūrą. Tyrimas atskleidė, kad jie susiję su perrinkimo siekiančio prezidento Richardo Nixono aplinkos žmonėmis. Kilęs politinis skandalas privertė R.Nixoną atsistatydinti ir labai sumažino Respublikonų partijos autoritetą.
Gimė
1682 m. – vienas žymiausių Švedijos monarchų Karolis XII. Vadovavo Švedijos kariuomenei per Šiaurės karą, buvo įsiveržęs į Lietuvą. Buvo gabus ir energingas karvedys, daug kariavo, tačiau po paskutiniais gyvenimo metais jo patirtų pralaimėjimų Švedija prarado Europos didžiosios valstybės statusą. Mirė 1718 m.
1818 m. – prancūzų kompozitorius, vienas žymiausių lyrinės operos kūrėjų Charles’is Gounod. Reikšmingiausias kūrinys – opera „Faustas“. Mirė 1893 m.
1881 m. – karo ir visuomenės veikėjas, archeologas Vladas Nagevičius. Įkūrė Vytauto Didžiojo karo muziejų ir memorialinį sodelį prie jo, buvo jo viršininkas. Mirė 1954 m.
Mirė
1501 m. – Lenkijos karalius, šv. Kazimiero brolis Jonas Albrechtas (41 m.). Suteikė daug privilegijų bajorams, atleido juos nuo muito mokesčių, suteikė išimtinę teisę gaminti ir pardavinėti alkoholinius gėrimus, miestiečiams uždraudė eiti valstybines pareigas ir pereiti į bajorų luomą, valstiečiams – palikti jų dirbamą žemę. Dvarininkams suteikė teisę neribotą laiką ieškoti pabėgusių valstiečių.
1696 m. – Abiejų Tautų Respublikos valdovas ir karvedys Jonas Sobieskis (66 m.).
1874 m. – karaimų istorikas ir keliautojas Abrahamas Firkovičius (86 m.). Keletą metų gyveno Trakuose. Jo surinkti hebrajų, arabų, samariečių, karaimų, krimčiakų senieji rankraščiai hebrajų ir arabų kalbomis sudaro vieną didžiausių tokio pobūdžio kolekcijų pasaulyje.
