G. Paluckas: pakelti politinės kultūros lygį – užduotis visoms partijoms
Vertindamas prezidento Gitano Nausėdos pirmąjį metinį pranešimą, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtina pritariąs šalies vadovo įžvalgai, kad politinės atsakomybės kartelė yra nuleista iki „visiško dugno“. Socialdemokratų lyderio teigimu, šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms, o tai, pasak G. Palucko, – didžiausia Lietuvos bėda.
„Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai. Valstybes civilizuotomis daro ne pinigų gausa ar jų dalijimas į kairę ir dešinę, o būtent pagarbus santykis su oponentais, partneriais, visuomene ir vienas kitu“, – vertindamas metinį G. Nausėdos pranešimą sako G. Paluckas.
Jo teigimu, prezidentas yra teisus, kalbėdamas apie pasiektą dugną.
„Tai, kad šalies politinė kultūra atsidūrė dugne, sako ne vienas prezidentas – visi politikos senbuviai apie tai kalba. Šiandien matome, kad visuomenės ir valdžios santykis yra grindžiamas jėga, galia, o ne sutarimu, pagarba, pasitikėjimu. Ketverius metus valstiečiai ir konservatoriai, riedamiesi ir pykdamiesi, užsiiminėjo griovimu: komisijos, tyrimai, skundai prokurorams ir t. t. O realūs žmonių skauduliai nebuvo sprendžiami. Ketveri metai yra prarasti“, – pranešime spaudai teigia G. Paluckas.
LSDP pirmininkas taip pat pabrėžia, kad pakelti politinės kultūros lygį – užduotis visoms partijoms.
„Akla konkurencija ir galios santykiais grįsti sprendimai, kaip matome, niekur neveda. Vienos valdžios padaro sprendimus, kitos po to juos atšaukia. Ir tas ratas nesustabdomai sukasi. Kažkada sugebėjome pasiekti sutarimo – dėl stojimo į NATO, ES. Tokio vieningo visų susitarimo ir susitelkimo dabar nėra. Taigi didžioji užduotis visiems – jį grąžinti“, – sako G. Paluckas.
V. Čmilytė-Nielsen: kalba, kurioje minimi šachmatai, negali būti bloga
Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime buvo daug kritikos valdantiesiems, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Pabrėžtas politinės kultūros smukimas, neatsakingi pastarųjų mėnesių žingsniai, galintys sukelt konstitucinę krizę. Daug buvo kalbama ir apie galimybes Lietuvai po pandemijos. Apie dabar atsivėrusį galimybių langą, kuriuo būtina pasinaudoti. Bendras įspūdis – aptartos pagrindinės aktualijos. Problemos švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros srityse, kur dėmesys vis dar tenka infrastruktūrai, bet ne turiniui, ne kokybei, NATO, Astravas“, – savo feisbuko paskyroje teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalė džiaugiasi, kad prezidentas nepamiršo padėkoti medikams bei visuomenės grupėms kovoje su koronavirusu.
„Padėka medikams ir rūpestis švietimo sistema. Padėka visuomenei ir kritika Vyriausybei, kad stabdo paramą. Primirštos kultūros akcentavimas. Pradžioje tiek daug dėmesio skiriant visuomenei, išgirdau, kad prezidentas nuopelnus už viruso suvaldymą pirmiausia skiria visiems piliečiams, profesionaliems medikams ir aktyvioms visuomeninėms organizacijoms. Ne Vyriausybei, kuri jau kelintą savaitę save išskirtinai giria“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„Prezidentas kelis kartus pabrėžė dialogo ir kompromisų reikšmę. Tai svarbu. Ir žinoma, kalba, kurioje minimi šachmatai, negali būti bloga“, – šaržavo V. Čmilytė-Nielsen.
R. Karbauskis: jei įmanoma užtikrinti saugumą, elektroninį balsavimą užsienio lietuviams galima įdiegti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime išsakytą idėją, kad būtų galima įdiegti elektroninio balsavimo galimybę užsienio lietuviams, sako, kad tai yra svarstymų objektas.
Pasak „valstiečių“ lyderio, jeigu įmanoma užtikrinti saugumą, tada elektroninio balsavimo galimybę būtų galima įdiegti.
„Seimas tą svarsto. Aš manau, kad tai yra objektas svarstymui. Jeigu galima užtikrinti saugumą, tai kodėl gi ne? Anksčiau buvo šnekama, kad neįmanoma užtikrinti saugumo, bet galbūt kažkas pasikeitė. Mes ne visi esame specialistai tos srities, kad tą saugumą šiandien jau galima užtikrinti. Jei taip yra, tai reiškia, kad tai galima būtų padaryti“, – ketvirtadienį po šalies vadovo metinio pranešimo Seime sakė R. Karbauskis.
„Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę. Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas valdantiesiems priminė elgesio standartus, teigia opozicijos lyderis
Prezidento priminimas apie nuleistą politinės atsakomybės kartelę yra vienas svarbiausių jo metiniame pranešime, teigia Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis.
„Turime suprasti, kad šiandien, kaip juokingai tai skambėtų, šioje Vyriausybėje galėtų dirbti Eligijus Masiulis, nes jis yra nenuteistas. Nepaisant visos jį sekančios epopėjos, kuri trunka ketverius metus, jis yra nenuteistas. Ir kai premjeras pasako, kad jam tinka jo komandoje dirbantys žmonės, kurie neturi teismo sprendimo, tai iš principo tinka ir toks žmogus“, – ketvirtadienį sakė G. Landsbergis, komentuodamas pirmąjį Gitano Nausėdos metinį pranešimą.
Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis yra teisiamas politinės korupcijos byloje.
Anot opozicijos lyderio, prezidentas priminė, kad visuomenė tikisi aukštesnių standartų iš politikų.
„Manau, kad visuomenė tikisi (...) moralinio įvertinimo, politinio įvertinimo, atsakomybės prisiėmimo, klaidos pripažinimo. Nors mažytės. Tai būtų labai svarbu, tai leistų pasitikėti, kad šita valstybė girdi visuomenės balsą ir ji yra jam jautri. Dabar matome priešingai ir prezidentas į tai atkreipė dėmesį – kad tokių standartų Lietuvoje nesame matę labai labai seniai, jeigu išvis esame matę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
G. Nausėda metiniame pranešime pareiškė, kad valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelė Lietuvoje nuleista iki visiško dugno.
„Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“, – sakė jis.
Konkrečių politikų prezidentas neįvardijo, tačiau pastarąjį pusmetį jis konfliktavo su valdančiaisiais dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus galimybių toliau eiti pareigas.
G. Landsbergis teigė metiniame pranešime taip pat išgirdęs valstybės vadovo siekį pagrįsti, kad jis buvo ir yra aktyvus vidaus politikoje.
„Prezidentas nemažai laiko skyrė savo kalboje išvardyti ir priminti, kad jis yra aktyvus vidaus politikoje. Prezidentas be Seimo palaikymo vidaus politikoje negali būti, jis turi ieškoti kalbos, ir, mano supratimu, jis tą kalbą randa. Galbūt lūkestis yra toks, kad mes sutiksime 100 proc., kad visais klausimais rasime (sutarimą – BNS), bet pavyko rasti ir kompromisų, kai kurie sprendimai buvo pataisyti, kai kuriuos sprendimus atmetė valdantieji, nors opozicija palaikė, kai kuriuos sprendimus, priešingai, palaikė valdantieji, nors opozicija nemanė, kad jie yra iki galo geri. Aš čia didelio iššūkio nematau“, – kalbėjo opozicijos lyderis.
Kita vertus, jis teigė pasigedęs aiškesnių valstybės vadovo prioritetų konkrečiose srityse – kas bus daroma norint pasiekti iškeltus tikslus.
„Jeigu suprantame, kad pasitikėjimas, jo trūkumas valstybėje yra viena didžiausių problemų, neleidžiančių mums efektyviai priimti sprendimus, ką prezidentas gali padaryti. Ar jis gali išgirsti tuos, kurie galbūt nepritaria jam? Ar jis pasiruošęs juos išklausyti, jeigu kas nors mato, kad Astravo problema yra didelė problema? Ar jis gali tai išgirsti, ar ne? Išgirsdamas jis irgi didina pasitikėjimą“, – teigė G. Landsbergis.
„Jis neturi viską priimti vienbalsiai, bet išgirsti, lipdyti tas šukes, kurios pabirusios po politines grindis, ir lipdyti tą indą“, – sakė politikas.
