Šalies vadovas kritikos negailėjo politinei kultūrai šalyje, kurios kartelė esą nuleista iki „visiško dugno“.
Apibrėžė savo gerovės valstybės modelį
Prezidentas G.Nausėda savo metinį pranešimą pradėjo prisimindamas prieš 30 metų atkurtą šalies nepriklausomybę. Anot jo, tris dešimtmečius mūsų visų svarbiausias tikslas buvo grįžti ten, iš kur buvome per prievartą išplėšti, – į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme.
„Tris dešimtmečius siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija niekada nepasikartotų. Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas tvirtino, kad gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių, o nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. „Suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, vis dar yra Lietuvos siekinys. Pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje vis dar yra Lietuvos siekinys“, – vardijo jis.
Iškart po to šalies vadovas pabrėžė, kad žodis „susitarimas“ mums esą tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma. „Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – pareiškė G.Nausėda.
Pandemija parodė tikruosius veidus
Šalies vadovas kalbos pradžioje nepamiršo ir pandemijos sukeltų grėsmių, kurios, anot jo, parodė tam tikrą šalies piliečių vienybę ir susitelkimą. Kaip pavyzdį jis įvardijo įvairias pilietines iniciatyvas, kurios sutelkė bei organizavo pagalbą pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams.
Prezidento teigimu, koronaviruso pandemija taip pat nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas bei parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus.
„Šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu. Tačiau virusas savo ruožtu patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės ir valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas. Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu būdu sustiprėti.
Koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesia bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką“, – kritikavo G.Nausėda.
Kovoje su koronaviruso pandemija kaip vieną iš minusų jis įvardijo ir per vėlai pradėtus veiksmus dėl apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo, kad esą būtų padėję sustabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Taip pat prezidentas užsiminė apie valdžios ryžto stoką imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje.
Kritika – ir Seimo pusėn
Šalies vadovas kreipėsi ir į Seimo narius.
„Gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems – visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius. Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti.
Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki Seimo
Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“, – tvirtino G.Nausėda.
Anot šalies vadovo, esame teisingame kelyje, siekiant gerovės valstybės idėjos įgyvendinimo. „Esame teisingame kelyje. Gerovės valstybės idėja prigijo ir leidžia šaknis. Konkrečias gerovės valstybės principų įgyvendinimo priemones tikiuosi matyti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų partijų rinkimų programose. Tobulinant ir įgyvendinant jas, būsiu sąjungininkas.
Kviečiu mūsų ateities bendraautoriais tapti kiekvieną Lietuvos žmogų“, – sakė prezidentas.
Politinė kultūra pasiekė dugną
Kalbėdamas apie politinę kultūrą šalyje, prezidentas rėžė – pasiekėme visišką dugną: „Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje. Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti“.
„Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.
Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – kritikos ir valdančiųjų, ir opozicijos pusėn pažėrė G.Nausėda.
Prezidentas priminė, kad į rinkimus ėjo vedamas gerovės valstybės idėjos: „Valstybės, kuri būtų pajėgi išspręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas.
Valstybės, kuri turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Valstybės, kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai.“
Šalies vadovas pareiškė, tokią valstybę galima sukurti tik bendromis visų partijų bei kitų institucijų jėgomis, nes „negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka „nuleistas“ įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu“.
Tiesa, prezidentas rado už ką ir padėkoti Seimo nariams: „Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus. Štai kodėl man buvo garbės reikalas du Lietuvos ir vieną mums draugiškos Norvegijos pilietį sugrąžinti į savo šeimas.
Sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus. Ačiū jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse.“
G.Nausėda: „Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida“
Šalies vadovas savo kalboje pasisakė ir apie Lietuvos pašonėje stūksančią Astravo atominę elektrinę, kurią įvardijo kaip 12 metų trunkančią klaidą.
„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai. Šiandien mūsų visų dėka padaryti žingsniai, kurie leidžia užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – sakė jis.
„Lietuva kėlė ir kels nesaugiai statomos elektrinės Astrave problemas tarptautinei bendruomenei, reikalaudama imtis atsakomybės ir veiksmų. Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui.
Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – tikino G.Nausėda.
Kalbėdamas apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis, prezidentas pasidžiaugė, kad santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį, o kartu taip pat „atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami mūsų visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais“.
„Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį. Mums reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga. Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo.
Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems.
NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę.
NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – teigė G.Nausėda.
Pasigedo teisingumo
Savo metiniame pranešime prezidentas daug dėmesio skyrė ir teismų temai. „Žmonių pasitikėjimas teismais tebėra siekiamybė, kuriai įgyvendinti nėra staigiai veikiančių receptų. Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas.
Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams.
Kartu užkirsiu kelią vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismus politinių interesų įnagiais ar įkaitais“, – žadėjo G.Nausėda.
„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia Prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.
Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot jo, visuomenę piktina ir pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, „tačiau tai yra neišvengiamas ligos gydymo etapas. Neatvėrus pūlinio neįmanoma pašalinti infekcijos“.
Kalboje – tik viena konkreti pavardė
Kalbėdamas apie ateities kartų išsilavinimo klausimą, G.Nausėda pareiškė, kad „Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai“.
„Blogai vertinu amžinas sistemos reformas, darbo imitavimą, negebėjimą optimizuoti mokyklų tinklo, atnaujinti mokymo programų turinį, pinigų nutekėjimą pro šalį. Nacionalinis švietimo susitarimas yra partijų skola Lietuvai. Ji gali būti atiduota jau artimoje ateityje. Trūksta tik vieno dalyko – partijų ryžto padaryti darbą iki galo“, – ragino jis.
Dėmesio sulaukė ir kultūros sritis. „Privalome suvokti, kad kultūra kuria didžiulę ekonominę ir humaniškąją vertę, yra visuomenės turtas, emocinės ir socialinės gerovės šaltinis, ji užtikrina Lietuvos įvaizdžio sklaidą pasaulyje.
Venecijos bienalės Liūtas, dieviškas Asmik Grigorian balsas ar atviras kino seansas oro uoste suteikia daugiau tarptautinio žinomumo ir pasididžiavimo savo šalimi nei brangios prekės ženklo strategijos. Todėl kultūros puoselėjimas yra viena geriausių investicijų kuriant savimi pasitikinčią valstybę“, – tikino G.Nausėda.
Tačiau, anot jo, pandemijos krizė atskleidė, kad šiomis investicijomis ne tik ugdome, bet ir supriešiname kultūrą: „Valstybinės ir savivaldos kultūros įstaigos prieš nevyriausybinį kultūros sektorių ir komercines kūrybines industrijas, kultūros infrastruktūra prieš turinį, statybininkų kranai ir plaktukai prieš užgimstančius šiuolaikinius kultūrinės raiškos būdus.
Privalome suvokti, kad mūsų kultūra įdomi tiek, kiek ji yra daugialypė, savita ir laisva.“
G.Nausėda: „Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais“
Prezidento metinėje kalboje buvo atkreiptas dėmesys ir į regionų politiką. Šalies vadovas akcentavo matantis tas pačias pasikartojačias problemas – regionų politika neveikia, dialogas su centrine valdžia silpnas, centrinės valdžios nepasitikėjimas savivalda aukštas.
„Mes nepajudėsime iš vietos, jei toliau vadovausimės pono ir baudžiauninko santykiais. Mūsų siūlomuose įstatymų projektuose atveriamos galimybės savivaldos institucijoms savarankiškai spręsti dėl taikomų viešųjų pirkimų organizavimo bei korupcijos prevencijos priemonių.
Mano komanda nuolat mezga dialogą tarp savivaldos ir centrinės valdžios. Tokiu būdu buvo sudaryta galimybė savivaldybių taryboms dirbti nuotoliniu būdu, pradėta spręsti pavojingų cheminių medžiagų sutvarkymo problema Utenos regione, pajudėjo pramonės parko steigimas.
Originalūs paveikslai grįžta į Žemaitijos dvarus, pasiektas poveikio paveldui įvertinimas, saugant Vilniaus senamiestį, o santykiai tarp savivaldos ir valstybės valdomų įmonių tampa konstruktyvesni“, – darbus vardijo G.Nausėda.
Kaip komandinio darbo pavyzdį pateikė krepšinį
Savo pirmąjį metinį pranešimą šalies vadovas užbaigė tokiais žodžiais: „Pirmuosius savo kadencijos metus skyriau tam, kad Lietuvoje būtų daugiau pagarbos, pasitikėjimo, teisingumo, atsakomybės ir solidarumo. Gerbdamas kitaip manantįjį gali pasiekti kur kas daugiau nei jį žemindamas.
Ši tiesa galioja tarpasmeniniuose santykiuose, tačiau ji lygiai taip pat neginčijama ir valstybės kūrimo procese. Imkime pavyzdį iš krepšinio – Lietuva niekada nebūtų pasaulio elite, jei negarsėtų savo komandiniu žaidimu.
Baigsiu šį pranešimą tuo, kuo pradėjau. Mano atsakymas į klausimą, apie kokią Lietuvą svajoju po trisdešimties metų, buvo ir tebėra toks pat: žalia, inovatyvi, socialinės taikos šalis. Svajonės gali būti orinės arba realios. Ši yra reali“, – kalbą užbaigė prezidentas.
Visą prezidento metinį pranešimą galima rasti čia.
Prezidentai metinius pranešimus tradiciškai skaito Seimo pavasario sesijos metu. 2019 m. birželio 11 d. tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimo posėdyje perskaitė savo paskutinį – dešimtąjį – metinį pranešimą.
G.Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti pernai liepos 12 dieną.
