Arūnas Karaliūnas. Karantino grimasos: pogrindiniai grožio salonai ir naminė degtinė

Nuo karantino skaudžiai nukentėjusiam verslui valdžia žada kalnus eurų. Verslininkai tikina juos matę tik per televiziją rodytuose reportažuose, o ne savo sąskaitose.

Nuo karantino skaudžiai nukentėjusiam verslui valdžia žada kalnus eurų. Verslininkai tikina juos matę tik per televiziją rodytuose reportažuose, o ne savo sąskaitose.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nuo karantino skaudžiai nukentėjusiam verslui valdžia žada kalnus eurų. Verslininkai tikina juos matę tik per televiziją rodytuose reportažuose, o ne savo sąskaitose.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 21, 2020, 7:00 AM

Kol karščio nualinti valdininkai svarsto, kaip padalinti stambiomis kupiūromis nusmaigstytą pinigų pyragą, apsukrūs kauniečiai randa būdų išsisukti net sunkiausiose situacijose. Aišku, nebūtinai teisėtomis priemonėmis.

Karantinas privertė juos prisiminti kelių dešimtmečių senumo įpročius – dirbti pogrindyje nemokant jokių mokesčių.

Sunku patikėti, tačiau pirmiausia tokios veiklos ėmėsi grožio salonų specialistai, kurie neapsikentė moterų dejonių dėl išblukusių plaukų ir peraugusių nagų.

Joms šie rūpesčiai buvo gerokai didesni negu sveikatos apsaugos ministro A.Verygos perspėjimai dėl pavojaus užsikrėsti koronavirusu. Tad nenuostabu, kad ir grožio salonų darbuotojai smarkiai rizikavo gauti įspūdingo dydžio baudą.

O Zapyškio seniūnijoje esančiuose miškuose Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai prieš mėnesį užtiko išties nekasdienį radinį – dauboje paslėptas talpyklas, kuriose buvo 1000 litrų raugo, skirto naminės degtinės gamybai, taip pat aparato dalių ir įvairių talpyklų.

Miškas, kuriame buvo aptikti visi šie radiniai, priklauso 75 metų Kauno rajono gyventojai. Ji tikrai prisimena pokario metus, kai tokia svaigalų gamyba klestėjo visoje šalyje ir kaskart atsinaujindavo valdžiai sumanius juos pabranginti.

Arba senolė tiesiog norėjo sukaupti tinkamas atsargas dezinfekcinio skysčio, jeigu atsiristų antroji koronaviruso banga. Visi Lietuvos gyventojai prisimena, kiek sunkumų dėl jo stygiaus kilo kovo pradžioje.

Šią savaitę Kauno apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai krėtė siuntų išvežiojimu užsiimančią bendrovę. Įtariama, kad nuo metų pradžios ji į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 180 tūkst. eurų mokesčių.

Tyrėjai išsiaiškino, kad siekiant išvengti mokesčių dalis darbo užmokesčio darbuotojams buvo mokama vokeliuose, o atsiskaitoma už prekes ir paslaugas buvo grynaisiais, į apskaitą neįtrauktais pinigais. Į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas, kitus dokumentus buvo įrašomi klaidingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą.

Operacijos metu atliktos kratos dviejų bendrovės darbuotojų namuose, biure ir net 62 įmonės naudojamuose automobiliuose.

Viename iš jų kratos metu rasta 16 737 eurai grynųjų pinigų. Jie buvo sudėti į skirtingus vokus su darbuotojų maršruto numeriais. Sumos vokeliuose svyravo nuo 100 iki 930 eurų.

Kažkas šį mėnesį negavo žadėto nelegalaus atlyginimo, o šios aferos sumanytojams turbūt nepavyks visko nurašyti karantinui, mat apgaulės mechanizmas veikė gerokai iki jo paskelbimo.

Iškart po nepriklausomybės atkūrimo užgimęs vokelių kultas niekur neišnyko nei ekonomikos pakilimo metais, nei krizės akivaizdoje, kai taip besielgiantį verslą dar galima pateisinti – galbūt geriau mėnesį nemokėti mokesčių negu būrys atleistų darbuotojų prie Užimtumo tarnybos durų.

Juk net pati Vyriausybė leido įmonėms karantino metu nemokėti dalies mokesčių.

Vis dėlto tikroviškesnė versija – bandymas atsigriebti už per kelis pastaruosius mėnesius prarastas pajamas ir noras sutaupyti.

Noras suprantamas, tačiau jis negali prasilenkti su įstatymais.

Štai, nepaisant Vyriausybės atstovų apeliavimo į gyventojų patriotiškumą, į raginimus palaikyti vietos gamintojus, vos tik atidarius kaimyninę sieną prie Lenkijos prekybos centrų išsirikiavo automobiliai su lietuviškais numeriais, taip pat ir iš Kauno.

Taip Lietuvos gyventojai tikina keršijantys grobuoniškai besielgiantiems Lietuvos prekybos tinklams, kurie esą nesąžiningai išpūtė kainas. Prekybininkai atkerta, kad kainas dažnai lemia valstybės priimami įstatymai ir kiti teisės aktai.

Šia tema ginčytasi ne kartą ir vienareikšmiško atsakymo nėra, tačiau aišku viena: šioje situacijoje gyventojai tiesiog nori sutaupyti ir tai daro visiškai teisėtais būdais.

Tikrai garbingiau važiuoti į Lenkiją apsipirkti, negu imti atlyginimą vokelyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.