Studijų programos kinta
Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros vedėja Lina Pečiulienė sako, kad pedagoginės studijos yra gana griežtai reglamentuojamos valstybės.
„Pagrindiniai dalykai, kurių mokosi pedagoginių studijų studentai – vaiko ar mokinio ir jo aplinkos pažinimas ir ugdymo turinio kūrimas, kuris apima dalykines žinias, didaktiką, aplinkos kūrimą, pasiekimų vertinimą. Pedagoginės studijos ugdo ir bendruosius gebėjimus: bendravimo ir bendradarbiavimo, tarpkultūrinio sąmoningumo, taip pat gebėjimą atlikti įvairius tyrimus“, – aiškino L.Pečiulienė.
Nepaisant reguliavimo, studijų programos keičiasi, prisitaiko prie rinkos poreikių.
„Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijos vykdomose Vaikystės pedagogikos studijose atsirado alternatyviai pasirenkamas Lietuvos pedagoginėse studijose dar naujas, – Lauko pedagogikos dalykas. Ši pedagogika pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, tėvai vis dažniau renkasi lauko darželius, tad stengiamasi, kad visuose darželiuose dirbtų visapusiškai išsilavinę pedagogai“, – sakė Vilniaus kolegijos dėstytoja.
Praktikos galimybės užsienyje
Pedagogikos studentai skatinami pasinaudoti Erasmus+ ir kitų mainų programų galimybėmis. Galima gauti finansavimą dalinėms studijoms ar praktikai partnerėse šalyse. Pabaigus studijas galima vykti į podiplominę praktiką, kuriai taip pat skiriama stipendija. Sudaromos praktikos galimybės ir lituanistinėse mokyklose.
Vilnius universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. dr. Irena Stonkuvienė sako, kad pedagogui, einant dirbti į mokyklą, labai svarbu turėti tarpkultūrinės patirties.
„Tą patirtį galima įgyti nebūtinai išvykus į užsienį ilgam laikui. Žinia, kad pedagogikos studijas neretai renkasi ir jau dirbantys, šeimas turintys asmenys, kuriems išvykti pusmečiui gali būti sudėtinga, tačiau tarptautinės patirties galima įgyti ir dalyvaujant įvairiose tarptautinėse vasaros stovyklose ar net nuotoliniu būdu. Alternatyvų tarpkultūrinei kompetencijai įgyti tikrai yra“, – aiškino docentė.
Renkasi ir šimtukininkai, ir mokslo daktarai
Doc. dr. Irena Stonkuvienė taip pat akcentavo, kad vien apie būsimų mokytojų įgyjamas kompetencijas kalbėti būtų maža. Labai svarbu ir motyvacija.
Nepaisant vyraujančios nuomonės, kad pedagogiką renkasi tie, kurie neranda vietos kitur, tarp pedagogikos studentų kasmet atsiranda ir šimtukininkų, ir turinčiųjų daktaro laipsnį, ir garsiausių užsienio universitetų absolventų. Pastariejai stoja į vienerių metų trukmės profesines pedagogikos studijas.
„Priežasčių, kodėl žmonės renkasi pedagogikos studijas – daugybė. Tačiau dauguma besirenkančių mato šio pasirinkimo prasmę. Mokytojais tampa tie, kurie nori dalytis sukauptomis žiniomis, keisti pasaulį. Tai, kad mokytojas gali būti itin svarbiu žmogumi – ne tik skambi frazė. Juk retas prisimena, kas kažkuriais metais buvo švietimo ministras ar ministras pirmininkas, tačiau kas buvo jų pradinių klasių mokytoja ar mokytojas, prisimena visi.
Tapsmas mokytoju nesibaigia formaliai įgyta kvalifikacija, tai yra nuolatinis procesas. „, – sako doc. dr. I.Stonkuvienė. Ji priminė, kad baigusieji pedagogikos studijas gali dirbti ne tik mokyklose, bet ir neformaliojo ugdymo sferoje.
Mokytojo vaidmuo svarbesnis nei anksčiau
L.Pečiulienė mano, kad pedagogo profesija šiandien tikrai yra išskirtinė keletu aspektų, kuriuos svarbu suvokti ketinantiems studijuoti. „Iš švietimo sistemos tikimasi daug daugiau nei bet kada anksčiau. Vaikams šeimoje tenka vis mažiau dėmesio, ypač kokybiško ugdančiojo santykio. Pasitaiko, kad pedagogas yra vienintelis, kuris gali tą santykį vaiko aplinkoje sukurti ir taip sudaryti prielaidas tam vaikui pasiekti sėkmę gyvenime, nepaisant sudėtingos jo patirties. Tam neužtenka vien dalyko ar jo didaktikos žinių, svarbios tampa psichologijos žinios, būsimo pedagogo emocinis intelektas, socialiniai gebėjimai, atsakomybės jausmas. Pasitaiko, kad pedagogas turi įsitraukti ir į šeimos ugdymą, įgalinimą. Tad tenka dirbti ne tik su vaikais, bet ir su šeima“, – pasakojo Vilniaus kolegijos atstovė.
Pirmųjų dviejų savaičių registracijos į aukštąsias mokyklas skaičiai rodo augantį jaunimo susidomėjimą pedagogikos studijomis. Programos atsinaujina, aukštosios mokyklos siūlo įvairius praktikų Lietuvoje ir užsienyje variantus. Norintys tapti mokytojais visą svarbiausią informaciją apie pedagogines studijas gali rasti interneto tinklalapyje www.mokysiu.lt.
Visą leidinį „Studijos ir karjera“ rasite čia.
Ko iš jaunųjų pedagogų tikisi mokyklos?
Natalija Kaunickienė
Salduvės progimnazijos direktorė
„Iš jaunimo tikimės naujo energijos sūkurio mokykloje, kuris įsuka į bendrą veiklą ir kolegas, ir vaikus, ir tėvelius, pozityvaus, abipusiai vertingo bendravimo tarp skirtingą patirtį turinčių jau dirbančių ir tik pradedančių savo kelią pedagogų.
Labai svarbu, kad į pedagogikos studijas ateitų laisvi, kūrybingi, mylintys gyvenimą žmonės, kad jie keliautų ieškojimų ir atradimų keliu drauge su šiandienos mokiniais – smalsiais, drąsiais, žingeidžiais. Pedagogas turėtų būti empatiškas, mokantis išklausyti, galintis patarti, jei reikia, paskatinantis siekti tikslų ir svajoti.
Vaikai mėgsta mokytojų, kurie turi humoro jausmą, yra optimistai, moka džiaugtis, žavėtis, grožėtis, draugiją. Svarbu mokytojui ir savęs supratimas, gebėjimas bendradarbiauti, vertybinės atsakomybės, sąžiningumo, pagarbos ir tolerancijos nuostatos. Ir žinoma – noras mokytis, tobulėti, nuolat eiti pirmyn.“
Genė Talačkienė
Vilniaus Trakų Vokės gimnazijos direktorė
„Į savo ugdymo įstaigą siekiu priimti ambicingus ir savo ateitį matančius mokytojus, kurie turi lyderystės, vadybinių, edukologijos žinių, būtinų dirbant šiuolaikinėje mokykloje.
Ateidamas dirbti į mokyklą, mokytojas turi jausti ne tik pašaukimą šiam darbui, bet ir būti iniciatyvus, aktyvus, atviras naujovėms, sugebantis dirbti komandoje, spręsti iškilusias problemas tarp kartu dirbančių pedagogų, vaikų tėvų bei pačių vaikų, turi gebėti išmokyti vaiką mokytis, įkvėpti jį, skatinti ir motyvuoti.
Mokytojo kompetencijos ir jo ryžtas pokyčiams yra labai svarbios. Mokytojas turi pasižymėti nuoširdumu ir būti geras psichologas, rasti bendrą kalbą su visais mokiniais ir gebėti prie kiekvieno vaiko prieiti individualiai, gebėti visą laiką kontroliuoti savo emocijas, būti nešališkas, ambicingas ir teisingas, visada nuoseklus, rūpestingas, gerbti mokinių poreikius, tikėti vaikų galimybėmis, nustatyti standartus savo mokiniams ir mokinius vertinti pagal jo gebėjimus, nuolat tobulėti ir ieškoti naujovių.“
Kaip sekasi jauniesiems pedagogams?
Aida Staputytė
Vilniaus Ryto progimnazijoje pradinių klasių mokytoja
Mokykloje dirbu dvejus metus. Kaip mokytojai ir buvusiai studentei labiausiai patinka mano studijų indelis į mano darbinį kelią. Su savo dėstytojais iki šiol palaikau šiltą bendravimą. Matau aiškius rezultatus. Pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje vertinu labai pozityviai. Specialybė buvo įdomi, ji tinkama žmogaus visavertiškam tobulėjimui. Nors mokykloje yra šiek tiek sudėtingiau nei buvo praktikų metu, jaučiuosi pasiruošusi. Mus išmokė rinkti metodikas, matome tolimesnę perspektyvą, dirbdami žiūrime ne tik į Lietuvos, bet ir į viso pasaulio kontekstą, esame paruošti ir psichologiškai.
