Konservatorių rinkiminė programa vadinasi „Valstybė, kuria pasitiki kiekvienas“.
„Pasitikėjimo klausimas ir pasitikėjimo iššūkis Lietuvoje. Jei vertintume situaciją tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, visuomenę vienijančių temų sparčiai mažėja: politikams neapsimoka kalbėti apie tai, kas visuomenę jungtų“, – pristatydamas programą sakė TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis.
Programą aptarė TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, partijos pirmininkas G.Landsbergis ir TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovė dr. Jurgita Šiugždinienė.
Pristatymą ir diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, politologė Margarita Šešelgytė, komentarus ir kritiką programai teikė VU TSPMI politologai profesorė Ainė Ramonaitė ir docentas Vytautas Kuokštis.
Kokybiškesnė politika ir vienijančios temos paieška
Pasak G.Landsbergio, vienas iš pagrindinių dalykų, kurį sau išsikėlė konservatorių partija, yra kitokios, normalios, kokybiškesnės politikos siekis. Normalesnė politika, jo teigimu, leistų susigrąžinti daugiau pasitikėjimo politika. O šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse didžioji dalis politikų ieško ne vienijančių, bet skirtingoms žmonių grupėms rūpimų temų, taip susitelkdami į kuo mažesnes rinkėjų auditorijas.
„Šiandien mes savo programą pradedame nuo to, kad šiandien Lietuvoje reikia kokybiškos politikos – didesnio sutarimo, didesnės kompromisų paieškos, lėtesnės politikos“, – teigė TS-LKD pirmininkas.
G.Landsbergio nuomone, nereikia didžiuotis teisės aktų gausa Seime: geriau mažiau, bet svarbesnių ir kokybiškesnių politinių sprendimų.
Koalicinė programa
TS-LKD lyderis patikino, kad ši partijos programa – koalicinė programa. VU TSPMI vadovei M.Šešelgytei paklausus, kas nurodo, kur yra koalicinės programos raudonos linijos ir ribos, nurodančios, kas koalicijoje yra nepageidaujama, G.Landsbergis tikino, kad koalicinė programa yra susijusi su vienijančiais siekiais didinti pasitikėjimą valstybėje.
„Viskas, kas ardo valstybę, turėtų būti raudona linija“, – pabrėžė G.Landsbergis.
Šią mintį aptarė ir išplėtojo I.Šimonytė, pasakydama, kokia yra stiprios valstybės, kuria pasitikima, vizija.
„Kokia valstybė yra stirpi? Man asmeniškai ir, manau, kad kolegoms, yra ta valstybė, kuri labai gerai moka atriboti, kur yra jos pareiga, o kur jau kraštutinis sprendimas“, – aiškino ji.
Investicijos ne į betoną
Konservatorių sąrašo lyderė būsimuose rinkimuose I.Šimonytė akcentavo, kad Europos Sąjungos biudžetas, skiriamas Lietuvai, turėtų būti leidžiamas „ne betonui“. Ji pabrėžė, kad reikia išnaudoti visas galimybes, kurios leistų vykti kokybiniams pokyčiams.
„Yra ir mūsų ekonominis modelis, kuris yra labai priklausomas nuo žemos ir vidutinės pridėtinės vertės. Lygiai taip pat mūsų viešasis sektorius <..> Kokybinių pokyčių prasme mes per šiuos ketverius metus, deja, nenuėjome labai toli“, – apie kitokio ekonominio modelio svarbą kalbėjo I.Šimonytė.
Mažiau yra daugiau
„Vadovavomės principu „mažiau yra daugiau“. Bandemė spręsti kompleksinius iššūkius, nemažai dėmesio skyrėme ir pandemijos problemoms spręsti“, – programos viziją pristatė jos rengimo darbo grupės vadovė dr. J.Šiugždinienė.
„Programos logiką sudaro trys pagrindiniai komponentai – kokybiška politika ir valdymas. Kitas svarbus momentas ir komponentas – didesnes pajamas generuojantis ekonomikos modelis, kuris turėtų sudaryti sąlygas stiprinti viešųjų paslaugų kokybę. Pati esmė, kuri yra arčiausiai žmonių, yra šiuolaikiškos viešosios paslaugos. Na, o programos centre ir pagrindinė ašis yra pasitikėjimas valstybe. Visi šie komponentai tiesiogiai įtakoja pasitikėjimą valstybe“, – tęsė ji.
Programoje išskirti septyni iššūkiai, kuriems pasiūlyti sprendimai. Pasak dr. J.Šiugždinienės, visi šie iššūkiai nukreipti į pasitikėjimo valstybe didinimą.
Išskirti iššūkiai: šlubuojanti demokratija ir chaotiškas valdymas; galimybių nelygybė ir skirtingos starto pozicijos mūsų vaikams; nesubalansuota sveikatos apsaugos sistema; gilėjanti socialinė atskirtis ir demografinė žiema; grėsmės valstybingumui; neatsakinga ir aplinkai žalinga veikla.
Išsakė vertinimus, parašė ir balą
Pristatytą konservatorių programą aptarė ir politologijos ekspertai.
„Programa parašyta moderniai, pagal visus strateginio planavimo principus“, – programą apibendrino M.Šešelgytė. Ji tikino, kad džiugu matyti, jog pasitikėjimas, kurio trūksta Lietuvoje, tačiau kuris yra išskirtinai svarbus, siekiant lygiuotis į Šiaurės šalis, tampa strategine kryptimi.
Profesorė A.Ramonaitė paaiškino, kad vertinant programą vadovavosi dviem kriterijais. Pirmasis – tai bendra logika, darna ir parodymas, kad išmanai tuos dalykus ir gali valdyti valstybę. Kitas kriterijus, jos teigimu, yra aukštesnio lygmens – žiūrėjimas, ar programa yra iškskirtinė, sudarant rinkėjams galimybę rinktis.
„Pagal tuos kriterijus, žvelgiant į darną ir loginę visumą, man patiko programa <..> Jūsų vizija yra valstybė, kuria pasitikime kiekvienas. Tuo tarpu pagrindinis kriterijus buvo pasitikėjimas žmonėmis: jūs kalbate apie pasitikėjimą valstybe, bet matuojate tai, kaip pasitikėjimą žmonėmis. <..> Graži logika, bet yra kylančių klaustukų“, – teigė prof. A.Ramonaitė.
Anot jos, kalbant apie antrąjį kriterijų, išskirtinumas yra pati forma. Tačiau, vertybine prasme, vizija, profesorės teigimu, panaši į tai, ką Gitanas Nausėda pasakė per savo metinį pranešimą.
„Tai, ką jūs pasakėte apie norą susitarti, tas man atrodo labai svarbu <..> Man klausimas yra kitas – kaip tai dera su visu ligšioliniu jūsų įvaizdžiu“, – poziciją išsakė A.Ramonaitė.
Ji patikino, kad bendroje sumoje, jei reiktų vertinti programą dešimtbalėje skalėje, ji vertintų ją tarp 8-9.
VU TSPMI docentas V.Kuokštis tikino, kad jam priimtina pasirodė programos struktūra ir išsikelti tikslai. „Gerai, kad daugelis tų rodiklių nėra iš pompastikos srities – jie iš principo ambicingi, bet pasiekiami“, – teigė jis.
„Pagrindinė kritinė pastaba, susijusi su tuo, kad ekonomikoje ar gyvenime nemokamų pietų nebūna, o čia galima paskaityti tų nemokamų pietų. I.Šimonytė labai gerai yra apie tai kalbėjusi, kad viena iš pagrindinių Lietuvos viešųjų finansų problemų yra tas neatitikimas, dibalansas: valdžia apsiėmusi vykdyti daug funkcijų, mokestinių pajamų tą daryti kokybiški neužtenka ir iš to išplaukia įvairios problemos.
Šitoje programoje kai kur jūs akivaizdžiai siūlote didinti išlaidas, pavyzdžiui, gynybai, kai kur tai natūraliai plaukia iš to, ką jūs siūlote. Apie mokesčius jūs kalbate nedaug, o jeigu apie juos užsimenate, tai kalbate, kaip juos mažinsite“, – pastebėjo doc. V.Kuokštis.
