Dar prieš tai, kai kovo 16-ąją buvo paskelbtas karantinas, verslininkai ir visuomenės veikėjai ėmėsi kurti naujus arba naudotis jau veikiančiais fondais, per kuriuos rinko lėšas įsigyti medicinos ir socialinės apsaugos įstaigoms būtinų priemonių.
Vieniems sekėsi geriau, kitiems prasčiau, o tretiems jau tenka varstyti teisėsaugos institucijų duris.
Kol kas juodžiausi debesys susikaupę virš Vilniaus miesto savivaldybės, įkūrusios COVID-19 fondą, kuris, vadovaujamas administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, bandė kone dešimt kartų brangiau už rinkos kainą įsigyti dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų.
Maža to, pinigus sumokėjo, o prekių negavo.
Nevienareikšmiškai vertinamas ir Finansų ministerijos įkurtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kuriam vadovauti finansų ministras Vilius Šapoka buvo pakvietęs kadenciją baigusią prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Nors ir pasitelkęs specialistų ir patyrusių medikų, fondas kažkodėl pripirko medicinos įstaigoms visiškai netinkamų priemonių.
Surinko daugiausia pinigų
Daugiausia lėšų nuo kovo 18 iki gegužės 1-osios surinko organizacijos „Laisvės TV“, Maltos ordinas ir „Aukok.lt“, savo akciją pavadinę „Laikykitės, medikai!“.
Jų sąskaitoje buvo 2 mln. 496 tūkst. 213 eurų. Šiam projektui pinigus aukojo ir įmonės, ir privatūs asmenys.
Vienas akcijos iniciatorių žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Andrius Tapinas bendraudamas su „Lietuvos rytu“ pasakojo, kad pastaruoju metu jau baigiama pristatyti apsaugos priemones, kurios buvo užsakytos pagal sudarytą poreikių lentelę: „Tos priemonės atiteks jau nebe didžiosioms ligoninėms, o provincijos medicinos ir socialinės rūpybos įstaigoms, kurioms, kaip paaiškėjo, iškilo grėsmė tapti koronaviruso židiniais, nes jos tiesiog nebuvo pakankamai aprūpintos apsaugos priemonėmis.
Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtino, kad joms visko pakanka.“
Pasirodo, didžioji dalis senelių globos namų, tarp jų – ir privatūs, neturėjo pakankamai apsaugos priemonių.
Pasak A.Tapino, šios įstaigos iki koronaviruso pandemijos tiesiog nematė tikslo turėti tokių priemonių atsargų, o prasidėjus karantinui pasiliko be nieko, nes visas dėmesys buvo sutelktas padėti ligoninėms ir greitosios medicinos pagalbos medikams.
„Tokia situacija buvo iki tol, kol koronavirusas atakavo Klaipėdos hospisą ir prie Vilniaus esantį Antavilių pensioną.
Nenorėčiau girtis, tačiau būtinas apsaugos priemones ir šioms, ir kitoms panašioms įstaigoms pradėjome vežti iki tų židinių įsiplieskimo“, – pasakojo A.Tapinas.
Tiesa, kilus skandalui dėl masinio pacientų užsikrėtimo koronavirusu Klaipėdos hospisas iš pradžių atsisakė akcijos „Laikykitės, medikai!“ pagalbos.
Šiai įstaigai skirtas priemones teko parsivežti iš Klaipėdos į Vilnių, o po to vėl gabenti atgal.
Tokius nesusipratimus, pasak A.Tapino, lėmė visiškas hospiso vadybos chaosas.
Kai kam mokėjo ir algas
Ieškant, užsakant ir skirstant apsaugos priemones projekte „Laikykitės, medikai!“ dirbo apie dešimt žmonių.
Pasirūpinti logistikos reikalais buvo pasisiūliusios kelios įmonės, o galiausiai buvo bendradarbiaujama su Lietuvos kariuomene.
„Be to, mums labai padėjo Lietuvos ambasada Kinijoje, kur buvo užsakomos apsaugos priemonės, ir „Lietuvos geležinkeliai“.
Bet viską tekdavo po keliolika kartų tikrinti ir perpatikrinti, nes pandemija bandė pasinaudoti labai daug apsišaukėlių, perpardavinėtojų.
Mums padėjo nuostata, kad jeigu tikrai būtina, perkame kiek brangiau, tačiau paisome kokybės ir saugomės, kad nebūtume apgauti.
Todėl pavyko išvengti Vilniaus miesto savivaldybės dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų arba Sveikatos apsaugos ministerijos gautų nekokybiškų kaukių istorijų“, – kalbėjo A.Tapinas.
Pirmą veiklos mėnesį visi projekte dirbę žmonės jokio atlygio negavo.
Vėliau tiems, kurie dirbo logistikos srityje ir koordinavo ryšius su ligoninėmis, buvo mokamas atlygimas nuo 600 iki 1000 eurų.
Tai, kaip teigė A.Tapinas, buvo numatyta paramos sutartyse.
Šiuo metu projekto „Laikykitės, medikai!“ sąskaitoje dar likę apie 150 tūkst. eurų, o sandėliuose – tam tikras kiekis apsaugos priemonių.
Pasitarus su medikais buvo nutarta sudaryti jų rezervą, kad, vėl esant būtinybei, jos būtų dalijamos medicinos ar kitoms įstaigoms.
Verta rimto tyrimo
Kovo 18 dieną pradėjęs veiklą projektas „Laikykitės, medikai!“ jau po keturių dienų pirko būtinas medikams priemones, nes per pirmą dieną jam buvo paaukota 76 tūkst. eurų.
Tiesa, apsaugos priemonės pirktos ne Kinijoje, o Lietuvoje. Vadinasi, jų buvo?
„Juk žinome, kad pirmomis karantino savaitėmis respiratoriai kainavo po 15–20 eurų, nors reali jų kaina – vos keli eurai. Mes brangiausiai pirkome po 8 eurus.
Kodėl jų vis dėlto buvo sukaupta Lietuvoje ir kas sukaupė, kai tų apsaugos priemonių tiesiog gyvybiškai stigo, tai jau klausimas, vertas labai rimto tyrimo.
Man keistas ir kitas dalykas – kodėl balandį, kai apsaugos priemonės į Lietuvą buvo vežamos dideliais kiekiais, kai kurios ligoninės respiratorius vis dar pirko po 8 eurus?“ – svarstė A.Tapinas.
Jis prisiminė ir tai, jog ne viena ligoninė tvirtino, kad turi apsaugos priemonių pakankamai, o iš tikrųjų medikai dirbdavo plikomis rankomis.
Įstatymai negaliojo?
Praėjus vos dešimčiai dienų po karantino įsigaliojimo finansų ministras V.Šapoka įkūrė COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir iš karto prisiminė jį šiame poste globojusią buvusią prezidentę D.Grybauskaitę. Jai buvo patikėtos fondo tarybos pirmininko pareigos, o pats ministras ėmėsi vadovauti valdybai.
Nors fondo valdyme ir veikloje dalyvavo ir daugiau žinomų politikų, visuomenės veikėjų, netrukus paaiškėjo, kad šis fondas net nėra įregistruotas.
To viešai neneigė ir pats V.Šapoka. Bet taip ir liko neaišku, ar Finansų ministerija, kaip fondo steigėja, turi teisę priimti labdarą.
Faktas, kad fondas nėra registruotas, atrodė tik menkniekis ir visada skaidrumą deklaravusiai D.Grybauskaitei.
Paanalizavus fondo rėmėjų sąrašą paaiškėjo, kad tarp jų yra net keturiolika medžiotojų būrelių, nors į šias organizacijas buvusi šalies vadovė visada šnairuodavo.
Pirko kas tik pakliuvo
Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms D.Grybauskaitės vadovaujamas fondas nupirko plaučių ultragarsinės diagnostikos įrangą ir daugkartinio naudojimo apsauginius kostiumus (50 vnt.).
D.Grybauskaitė džiaugėsi fondo pirkiniais, tačiau medikai juos vertino skeptiškai. Ypač daug neaiškumų kilo dėl nupirktų apsauginių kostiumų – pasirodo, jie yra daugkartinio naudojimo.
Socialiniuose tinkluose keliskart buvo patikslintas įrašas, kiek daugkartinių apsauginių kostiumų pasiūlyta medikams, – iš pradžių nurodytas skaičius 500 vėliau ištaisytas į 100.
Kai kurie medikai „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad daugkartinio naudojimo kostiumai juos nustebino ir nuvylė, nes jie tinka tik pagalbiniams darbuotojams arba specialistams, atliekantiems patalpų dezinfekciją.
Fondo ataskaitoje nurodyta, kad už 50 apsauginių kostiumų dezinfekcijai „AlphaTec 66-310“, kurių nupirkta Vilniaus universitetinei ligoninei Santaros klinikoms, sumokėta 7586 eurai.
Nutraukė fondo veiklą
Kai karantinas Lietuvoje buvo atšauktas, ministras V.Šapoka pranešė, kad jo įkurtas fondas stabdo aktyvią veiklą.
Jis taip pat informavo, kad per tris veiklos mėnesius gyventojai ir įmonės fondui skyrė beveik 822 tūkst. eurų, už juos šalies ligoninėms, nevyriausybinėms organizacijoms nupirkta asmens apsaugos priemonių, reagentų ir medicinos įrangos.
Paramą fondui skyrė tiek juridiniai asmenys, tiek gyventojai, tiek užsienyje gyvenantys lietuviai elektroniniu pavedimu ar skambindami trumpaisiais numeriais.
133 verslo atstovai skyrė fondui beveik 533 tūkst. eurų, 10 tūkst. dolerių – Niujorke įsikūręs Tautos fondas.
LRT muzikinio projekto „Dainuokim kartu“ žiūrovai, kiekvieną šeštadienį balsuodami už pamėgtus atlikėjus, savo skambučiais COVID-19 fondui skyrė beveik 49 tūkst. eurų, daugiau nei 33 tūkst. eurų surinkta gyventojams skambinant trumpaisiais numeriais. Fondo rezerve liko apie 31 tūkst. eurų.
Į savivaldybės atėjo FNTT
Iš skolų niekaip neišsivaduojanti Vilniaus miesto savivaldybė irgi buvo įkūrusi fondą kovai su kronavirusu.
Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos sostinėje, buvo užsimota pirkti prekių ir paslaugų už daugiau nei 20 mln. eurų. Ir tada, ir dabar tokie užmojai kelia daug klausimų, nes kitos savivaldybės sėkmingai išsivertė su daug mažesnėmis sumomis.
Karantinui dar nepasibaigus į savivaldybės duris pasibeldė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai. Jie susidomėjo, kodėl Vilniaus valdžia susidėjo su neaiškios reputacijos verslininkais.
Įmonė „Andrikus“, per kurią savivaldybė norėjo įsigyti plaučių ventiliavimo aparatų, atsidūrė ne tik FNTT, bet ir kriminalistų akiratyje, nes jos vadovas Andrius Mickus susijęs su įžūliu nusikaltimu – verslininko apiplėšimu kelyje Kaunas–Klaipėda.
Gegužės 26 dieną FNTT pareigūnai apsilankė skandalais pagarsėjusio Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio kabinete.
FNTT Specialiųjų užduočių valdyba atliko tyrimo ir proceso veiksmus ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl Vilniaus savivaldybės administracijos atsakingų asmenų galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
Ikiteisminį tyrimą FNTT pradėjo po „Lietuvos ryto“ straipsnių apie tai, kad kovo pabaigoje savivaldybės administracija sudarė sandorį su sostinėje registruota įmone „Andrikus“ dėl dešimties plaučių dirbtinio ventiliavimo aparatų pirkimo už 278 tūkst. eurų.
„Perkamų plaučių ventiliavimo aparatų kaina ir tiekėjo pasirinkimas kelia pagrįstų abejonių sandorio teisėtumu, nes įmonės veikla nėra susijusi su medicinos sritimi. Be to, pagal sudarytą sandorį Vilniaus savivaldybės administracija bendrovei sumokėjo 100 procentų avansą.
Tačiau aparatai sutartyje numatytais terminais pirkėjui nepristatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo sutarties nutraukimo vienašališkai procedūrą“, – tvirtino FNTT atstovai.
„Nesijaučiu kaltas, kad aparatai nebuvo laiku pristatyti į Vilnių“, – „Lietuvos rytui“ yra aiškinęs P.Poderskis.
Nieko bendra su medicinos įranga neturinti įmonė „Andrikus“ pagal sutartį su Vilniaus savivaldybės administracijos vadovu dešimt plaučių ventiliavimo aparatų iš Kinijos buvo įsipareigojusi atgabenti iki balandžio 30 dienos.
Bet vietoj aparatų atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės, o esą jei savivaldybė primokėtų dar apie 100 tūkst. eurų, pristatytų iš Kinijos kitokių plaučių ventiliavimo aparatų.
Įtartinas teisėsaugininkams pasirodė ne tik „Andrikus“, bet ir pačios savivaldybės bei P.Poderskio elgesys, nes Sveikatos apsaugos ministerija buvo įspėjusi, kad plaučių ventiliavimo aparatai ICU S1100, kuriuos planavo atgabenti įmonė, nėra tinkami.
Siekė nepermokėti nė cento
Privatus kovos su koronavirusu Gydymo įstaigų paramos fondas, remiantis 25 šalies ligonines, kurio valdybai vadovauja advokatas Rolandas Valiūnas, o taryboje sutiko būti kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, surinko 645 tūkst. eurų.Iš jų 130 tūkst. eurų palikta ateičiai, jeigu smogtų antroji viruso banga.
Visais fondo pirkimais rūpinosi keturių asmenų komitetas, kuriam vadovavo Anatolijus Faktorovičius, anksčiau turėjęs privačią gydymo įrangos gamybos įmonę.
„Pasiūlymų iš įvairių Lietuvos ir užsienio įmonių buvome sulaukę tikrai labai daug, bet kadangi Anatolijus – labai patyręs ir atsargus verslininkas, mums pavyko išvengti nesusipratimų, sukčių ar įsigyti kokių nors nekokybiškų, niekam netinkamų apsaugos priemonių ar įrangos“, – teigė R.Valiūnas.
A.Faktorovičius visiems potencialiems apsaugos priemonių tiekėjams iš karto pareiškė, kad nieko nepirks, kol neišsiaiškins tikrų kainų.
„Man ši sritis puikiai žinoma. Kinijoje pirkome labai mažai ir tai tik tiksliai žinodami, ką ir iš ko verta įsigyti. Daugelį priemonių dar vasario pabaigoje užsisakėme Ispanijoje ir Amerikoje.
Net neplanavome pirkti plaučių ventiliavimo aparatų, nes puikiai žinojome, kad jų Lietuvoje yra 900. Su medikais pasitarę taip pat sužinojome, kad blogiausiu atveju jų galėtų prireikti 300.
Didžiausia problema šiuo metu Lietuvoje – ne plaučių ventiliavimo aparatų stygius, o medikai, kurie mokėtų su jais dirbti.
Be to, jei norima išgelbėti ligonį, sunkiai sergantį COVID-19, būtina naudotis aparatais, kainuojančiais apie 70 tūkst. eurų, tačiau daug kas pirko aparatus po 10–15 tūkst. eurų, bet jie niekam tinkami. Bandėme tai paaiškinti, tik niekas nesiklausė. Visus buvo užvaldžiusi panika“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Faktorovičius.
Jis taip pat teigė, kad, pasinaudojus Santaros klinikų Vaikų ligoninės neonatologo Arūno Liubšio idėja, kartu su bendrove „Intersurgical“ medikams buvo sukurtas specialus respiratorius.
„Nuolat bendravome su gydytoju Vytautu Dambrava ir klausėmės jo patarimų. Jais vadovaudamiesi nupirkome nemažai kokybiškų modernių priemonių reanimacijos skyriams. Šiuo metu dar laukiame jų krovinio, kurio vertė – 200 tūkst. eurų“, – kalbėjo A.Faktorovičius.
Jis paneigė nuolat girdimą informaciją, esą tiekėjai už apsaugos priemones reikalauja sumokėti iš anksto: „Mūsų fondas už nieką nemokėjo nė cento avansu.
Dirbome tik su rimtais tiekėjais, kuriems iš karto pasakydavau, kad galiu rizikuoti tik savais, o ne suaukotais pinigais. Nė už vieną respiratorių nesumokėjome daugiau nei 2,5 euro. Stengėmės ir už kitas priemones nepermokėti.“
Skyrė įspūdingą sumą
Itin svariai prie paramos Lietuvos medikams apsaugos priemonėmis ir medicinine įranga prisidėjo dvi tų pačių savininkų valdomos bendrovės – „Norfa“ ir „Rivona“. Jos pagalbos suteikė už 583,5 tūkst. eurų.
Sprendimą paremti medikus šios bendrovės priėmė iškart, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas.
Daugiau kaip du dešimtmečius darbo patirties su Kinija sukaupusi „Rivona“ bendradarbiauja su kone 300 šios šalies tiekėjų. Tad nutarta medikams aukoti ne pinigus, o tai, kas jiems buvo ypač reikalinga, – apsaugos priemones.
Labai vertingą dovaną gavo Santaros klinikos. Tai itin aukštos klasės aparatas ECMO QUANTUM, kuris veikia kaip dirbtinis plautis.
Tokios klasės ir lygio aparatas yra pirmas Lietuvoje. Jis ypač reikalingas koronaviruso pandemijos metu, tačiau pravers ir ateityje. Jo kaina – 194 tūkst. eurų.
„Norfos“ vadovas Dainius Dundulis yra įsitikinęs, kad tokios visus paveikiančios nelaimės kaip pandemija metu kiekvienas pagal išgales turi prisidėti prie kovos su ja: „Turime suremti pečius ir daryti, ką galime, kad kuo greičiau išliptume iš šios duobės ir išmoktume jos pamokas.
Mes, verslas, turime reikiamų kontaktų ir patirties, todėl tuo pasinaudodami prisidėjome prie paramos medikams.“
Dezinfekavo laiptines
Bendrovė „Mano būstas“, bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija, atliko antivirusinę dezinfekciją tų daugiabučių namų laiptinėse, kurių gyventojams nustatyta koronaviruso infekcija.
Be to, visoje Lietuvoje dezinfekuota šimtai laiptinių. Tam ir įvairioms medicininėms priemonėms pirkti buvo skirta 200 tūkst. eurų.
Šios lėšos panaudotos iš įmonių grupės ICOR įsteigtos paramos iniciatyvos „Mums svarbu!“, taip pat šios grupės vadovo Andriaus Janukonio asmeninio fondo, pavadinto „Fondas Janukonis“.
Kaunas tvarkėsi taupiai
„Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad miesto valdžia taupiai kovojo su koronavirusu – išleido 1 mln. 358 tūkst. eurų. Tai net 15 kartų mažiau, nei buvo užsimojęs išleisti Vilnius.
Paversti Kulautuvos miestelyje esantį pastatą ligonine kainavo 164 tūkst. eurų.
Jeigu COVID-19 protrūkis būtų buvęs itin stiprus, šiame pastate planuota paguldyti iki 200 žmonių. Jame buvo pritaikytos patalpos infekcine liga susirgusiems pacientams, pasirūpinta medicinine įranga, lovomis, kitais baldais.
Medicinos priemonėms, kurių pirkimą miesto valdžia vykdė kartu su Kauno klinikomis, išleista 995 tūkst. eurų, o kitai veiklai ir pirkiniams – 199,8 tūkst. eurų.
Sakurų parkas brangesnis
Klaipėdos savivaldybė kovai su koronavirusu buvo suplanavusi skirti 1 mln. 99 600 eurų, išleido 907,1 tūkst. eurų. Tai šiek tiek mažesnė suma nei ta, už kurią ketinama uostamiestyje įrengti Sakurų parką. Tam reikės milijono eurų.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Dobranskio, priemonėms, susijusioms su ekstremaliosios situacijos plitimu, valdymu ir pasekmių likvidavimu, skirta 573 300 eurų.
Į šią sumą įėjo mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos įrengimas, atvykusiųjų izoliavimas, apgyvendinimas, maitinimas, medicininių kaukių, respiratorių, veido skydų įsigijimas. Į Klaipėdą keltais plaukė žmonės iš Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostų.
Įvairioms patalpoms, autobusams dezinfekuoti išleista 333,8 tūkst. eurų.
Kokie labdaros fondai ir bendrovės skyrė daugiausia pinigų Lietuvoje (eurais)?
Fondo pavadinimas Išleista pinigų Pinigų likutis
Fondas „Laikykitės medikai!“ 2 mln. 496 tūkst.213 150 tūkst.
COVID-19 pasekmių mažinimo fondas 822 tūkst. 31 tūkst.
Gydymo įstaigų palaikymo fondas 645 tūkst. 130 tūkst.
Įmonių „Norfa“ ir „Rivona“ grupė 583 tūkst. –
