Atėjus kelionės dienai velniškai jaudinausi ir bijojau. Bijojau daug dalykų. Keisčiausia, kad labiau bijojau pasiklysti oro uoste, o ne pasiilgti šeimos ar ko nors nemokėti. Dabar supratau, kad baimė yra gerai. Gerai bijoti pasiklysti, pasiilgti šeimos, keliauti vienai, nes tai išstumia iš komforto zonos. Nors esi vienas svetimoje šalyje, nežinai, kur tiksliai eiti ir kaip viskas bus, bet žinai, kad reikia peržengti save ir nugalėti visas baimes norint džiaugtis gyvenimu. Jau nuo pat pirmos minutės Belgijoje supratau, kad ši patirtis duos labai daug.
Pirmos dienos buvo sunkiausios – mintyse sau kartojau, kad 5 mėnesiai nėra daug ir jie greitai praeis, labai norėjau namo. Tačiau neleidau sau liūdėti, turėjau labai komunikabilią korėjietę kambario kaimynę, kuri supažindino su savo draugais. Gyvenau studentų bendrabutyje, taigi kaskart nuėjusi į virtuvę ar svetainę rasdavau su kuo pabendrauti. Po kokios savaitės įvyko persilaužimas ir suvokiau, kad geriau ir būti negali, kad esu labai laiminga.
Prasidėjo kelionės, vakarai su draugais, nebuvo dienos, kad neturėčiau veiklos, ir tai buvo nuostabu! Žmonės, kurie pradžioje buvo tiesiog draugai, tapo geriausiais draugais – mano šeima. Iki šiol palaikome ryšį, dažnai susirašome, susiskambiname, aplankome vieni kitus ir tikiu, kad taip bus ir ateityje.
Kai esi laimingas, laikas bėga labai greitai, todėl nejučiom artėjo studijų mainų pabaiga. Nenorėjau, kad viskas taip greitai baigtųsi, todėl parašiau laišką koordinatorei dėl studijų pratęsimo. Tai buvo antras nuostabus sprendimas mano gyvenime. Prasitęsiau studijas ir likau dar vienam pusmečiui.
Studijų kokybė Briuselyje labai aukšta, dėstytojų anglų kalbos žinios labai geros, dalyko pateikimas taip pat šiek tiek kitoks nei pas mus: daugiau dalijamasi patirtimi, diskutuojama. Visi akademiniai dalykai buvo labai skirtingi, pradedant nuo kreditų skaičiaus: Lietuvoje dalykas dažniausiai turi 5 ECTS kreditus, o ten 3 ECTS, todėl per pusmetį reikia mokytis daugiau dalykų norint surinkti 30 arba 60 kreditų.
Kitas dalykas, kuris skyrėsi nuo VU paskaitų, – egzaminas sudaro visą balą, nėra išskaidytas į kelias dalis ir tai padaro egzaminų sesiją ganėtinai sudėtingą, nes viskas priklauso nuo vieno egzamino. Kaip ir visur, yra savų pliusų ir minusų, bet studijų kokybė nė kiek nenuvylė, kaip tik paskatino toliau mokytis ir tvirtinti žinias, taip pat parodė, kuri studijų kryptis man būtų tinkamesnė.
Ši patirtis davė labai daug, pradedant tokiais paprastais dalykais kaip geresnės anglų kalbos žinios, pasitikėjimas savimi, noras siekti ko nors daugiau ir nuolat tobulėti. Dabar į viską žiūriu paprasčiau, visus sunkumus priimu kaip iššūkius, kurie leidžia tobulėti ir pasiekti daugiau, nei turiu dabar. Keliauti tapo kur kas paprasčiau, nes turiu draugų visame pasaulyje, ir jeigu tik yra noro ir laiko, sėdu į lėktuvą ir keliauju. Iki „Erasmus+“ to nebūčiau galėjusi padaryti.
Ši patirtis paveikė mano tolesnį gyvenimą – grįžus į Vilnių mano požiūris net į mažiausias smulkmenas tapo kitoks. Net ir pats miestas, kuris anksčiau buvo labai artimas, tapo visai kitoks, labai daug kas pasikeitė, tačiau džiaugiuosi šiais pokyčiais ir tikrai nenorėčiau, kad viskas būtų taip pat, kaip buvo prieš išvykstant.
Agnė Baltrūnaitė, Vilniaus universiteto vadybos ir verslo administravimo studentė
„Erasmus+“ daugiau nei 30 metų suteikia studentams galimybę išvykti semestrui ar dviem studijuoti užsienio aukštosiose mokyklose arba atlikti praktiką tarptautinėse įmonėse. Daugiau informacijos www.erasmus-plius.lt
„Erasmus+“ studentų atsiliepimai:
„Dar studijuodamas Lietuvoje girdėjau daug gero apie Vokietijos teisės sistemą ir jos universitetus, tačiau apie Kylio Kristiano Albrechto universitetą žinojau nedaug – apsispręsti padėjo tai, kad Kylis yra ne per toli nuo Lietuvos ir tuo metu tai buvo viena iš nedaugelio galimų studijų krypčių“, – savo, trečiakursio, svarstymus prisimena teisę baigęs Tadas. „Daug mokiausi, nepraleidau nė vienos paskaitos ir semestrą užbaigiau puikiai. Egzaminus pas tokius pasaulinio garso teisės profesorius kaip Robertas Alexy išlaikiau aukščiausiais pažymiais „Erasmus“ sistemoje ir grįžau į Vilnių kupinas geriausių įspūdžių“, – prisimena Tadas, iš pradžių vis dėlto nerimavęs, kaip seksis studijuoti sudėtingus teisinius dalykus vokiečių kalba.
Tadas, Vilniaus universitetas
Klausiamas, ko galėtų palinkėti tiems, kurie planuoja rinktis studijas arba praktiką pagal „Erasmus+“ programą užsienyje, Tomas nedvejodamas atsakė, kad visiems rekomenduotų išsikelti ambicingus tikslus ir nebijoti priimti naujų gyvenimo išbandymų, nes visos baimės yra tik iliuzija. Jo manymu, būtina pasinaudoti galimybėmis, nes jei tikrai ko nors nori, viskas yra įmanoma.
Tomas, Lietuvos sporto universitetas
„Svarbiausia nebijoti ir pasiryžti. Atrodo, jog keliauti vienam į svetimą šalį, kur kalbama kita kalba, yra labai baisu, tačiau baisu visiems. Net jei išvyksi vienas, niekuomet nebūsi vienas. Be tavęs, bus dar 20, 30 ar 100 kitų lygiai tokių pat vienų žmonių iš skirtingų pasaulio kampelių, kurie jau po pirmos dienos taps draugais amžiams. Tokia galimybe nepasinaudoti yra kvaila, nes tai, ką patiri išvykęs, yra nepakartojama ir žodžiais nenupasakojama, to neperteiks jokios fotografijos ir neaprašys jokios knygos. Ne veltui sakoma „Once „Erasmus“, always „Erasmus“, nes tai išliks širdyje visam gyvenimui. Patikėkit, juoksitės prisiminę, kaip iš pradžių bijojote, o atėjus laikui išvykti verksite, nes nenorėsite grįžti namo. Žinau, nes pati tai patyriau.“
Karolina, Vytauto Didžiojo universitetas
„Vienu ar kitu atveju, turint negalią, vykti pagal „Erasmus+“ mainų programą tikrai verta. Svarbiausia prieš priimant šį sprendimą pasidomėti apie dominančio universiteto galimybes priimti žmogų, turintį vienokią ar kitokią negalią, svarbu išsiaiškinti apie gyvenamąją vietą, kuri būtų pritaikyta, pasidomėti apie galimybę gauti papildomą finansavimą, jei tik jis būtinas asmeniniams poreikiams. Reikia tiesiog išdrįsti išeiti iš komforto zonos ir patirti naujų įspūdžių.“
Ieva, Vilniaus universitetas
Šaltinis: Europos Komisijos informacinė sistema, 2020 06 10
