Gruzinas, o ne ukrainietis jau ne vienerius metus dirba tam, kad būtų įvykdyta sunki ir itin atsakinga misija – sukurta Ukrainos FNTT. Kodėl? Nėra tam atsidavusių ukrainiečių? O gal Ukrainos verslininkams tiesiog nesinori, kad šalyje atsirastų tokia institucija, kuri užkirstų kelią bet kokioms galimybėms apeiti įstatymus ir užkardytų ekonominius nusikaltimus?
„Pradėdamas kalbėti apie tai, norėčiau prisipažinti, kad prieš penkerius metus man labai pasisekė – buvau išrinktas Ukrainos Mokesčių mokėtojų asociacijos prezidentu. Nuo to laiko žingsnis po žingsnio principingai ginu du itin svarbius klausimus – pirma, kad būtų sukurtos labai tikslus mokesčių modelis, kuriuo vadovaujantis Ukrainoje galėtų dirbti ir vietiniai verslininkai, ir užsienio investuotojai. Antra, siekiu, kad būtų sukurta nauja vieninga institucija – FNTT.
Svarbiausia, kad iš šiuo metu visos Ukrainoje veikiančios teisėsaugos institucijos FNTT deleguotų tas veiklas, kurios susiję su finansiniais nusikaltimais. Kitaip tariant, kad tai būtų sukoncentruota vienoje naujoje institucijoje, nes šiuo metu vadovaujamasi dar nuo sovietinių laikų likusiais veiklos principais“, – kalbėjo G. Katamadzė.
– Negi, iki šiol Ukrainoje veikia sovietmečio baubas „obuchaesas“ (skyrius kovai su liaudies turto grobstymu)?
– Šiandien ir su valstybės saugumo reikalais susiję tarnybos, ir iš dalies prokuratūra, ir policija, ir mokesčių policija užsiima finansinių nusikaltimų problemomis. Tai reiškia, kad net penkių ar šešių specialiųjų tarnybų pareigūnai gali pasibelsti į verslininkų duris.
Todėl, tam, kad verslininkai nejaustų nuolatinio spaudimo, būtina iš teisėsaugos „atimti“ tuos veiklos svertus, kurie jai ir nereikalingi, ir nebūdinti. Policija ir kiti teisėsaugininkai tikrai turi kuo užsiimti, problemų – per akis.
Esu tikras, kad būtina nebeatidėliojant sukurti tokią instituciją, kuri remtųsi tiriamuoju darbu ir intelektualia žvalgyba. Institucija, panaši į Lietuvos FNTT, turėtų būti ir tirianti, ir užsiimti teisėsaugai būdinga veikla, kad nutiestų kelią finansinių nusikaltimų byloms pasiekti teismus.
– Lietuvos FNTT yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Ar panašaus pavaldumo tarnybą kurtumėte ir Ukrainoje?
– Lietuva, po nepriklausomybės atkūrimo, sukūrusi savo demokratines institucijas, šiuo metu – visa galva aukštesnė už Ukrainą. Tai, žinoma, ir lėmė, kad Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą (ES).
Tačiau Ukraina šioje srityje savo kalio dar ieško, todėl būtų labai svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Mano galva, FNTT Ukrainoje turėtų būti nepriklausoma nuo politikų. Šiuo metu jai sukurti tikrai pakanka politinės valios. Juolab, kad prezidentas Volodimyras Zelenskis šios institucijos svarbą akcentavo ir savo rinkiminėje programoje.
– O ar Ukrainos verslininkai pageidautų, kad šalyje būtų sukurta FNTT?
– Jei daugelyje Europos šalių ne viena nauja institucija susikūrė valstybių reformatorių iniciatyva, tai Ukrainoje apie FNTT atsiradimą jau seniai diskutuoja patys verslininkai.
– Dėl to, kad šiuo metu Ukrainoje finansinius nusikaltimus tiria daugybė teisėsaugos institucijų, peršasi išvada, kad gali būti dar išlikusi ir sovietmečiu klestėjusi kyšių sistema.
– Žinoma, kuo – daugiau kontrolierių, tuo – daugiau landų korupcijai. Todėl, kai verslininkai dar prieš rinkimus bendravo su būsimu prezidentu V. Zelenskiu, pabrėždavo, kad FNTT atsiradimas Ukrainoje – gyvybiškai būtinas.
– Jau praėjo pirmieji V. Zelenskio kadencijos metai. Bet vis dar nesigirdi, kad būtų imtasi kurti FNTT.
– Nebūčiau toks pesimistas, nors turėčiau pripažinti, kad praėjusiais metais nepavyko priimti būtinų įstatymų FNTT sukurti. Po beveik trijų mėnesių intensyvaus darbo parlamente šis procesas sustojo, bet dabar vėl įgauna pagreitį.
Prezidentas jau inicijavo naujo įstatymo projekto priėmimą, kurio svarstymas netrukus turėtų vėl prasidėti parlamente. Tikėtina, kad rugsėjo mėnesį galėtų būti priimtas.
– Kaip vertinate pastebėjimus, kad galbūt prezidentas V. Zelenskis neturi absoliučios laisvės, kuriant tokias institucijas, kaip FNTT, nes susijęs su kai kuriais įtakingais Ukrainos oligarchais, kuriems panašios tarnybos tikrai nereikia?
– Kol kas V. Zelenskio elgesys to neliudija. Atvirkščiai – prezidentas principingai elgėsi, kai buvo priimamas bankų veiklą reglamentuojantis įstatymas, kuriam kai kurie oligarchai priešinosi. Priėmimus šį įstatymą, buvę bankų savininkai nebegalės jų susigrąžinti.
– Jūs daug metų gyvenate Ukrainoje. Dirbdamas diplomatinį darbą, dažnai važinėdavote po užsienio šalis, tad, kaip galėtumėte paaiškinti, kas vis dėlto lėmė, kad tokioje didelėje valstybėje, kaip Ukraina, iki šiol – finansinė betvarkė? Juk šalis siekia narystės ES.
– Teisinga pastaba. Jei deklaruojama, kad Ukrainos tikslas – tapti ES nare, tai būtina ir žaisti pagal ten galiojančias taisykles. O, jeigu pasižadama dėl ko nors tarptautiniu lygiu, tuos pažadus privalu įvykdyti.
Šiuo metu iš tikrųjų vyksta nuožmi kova – yra manančių, kad FNTT reikėtų sukurti seniai veikiančių teisėsaugos struktūrų pagrindu. Aš principingai laikausi nuostatos, kad turėtų būti sukurta absoliučiai nauja institucija, o konkursai jos postams užimti būtų organizuojami pagal pačius aukščiausius standartus. Taip pat esu tikras, kad Ukrainos FNTT turėtų aktyviai bendradarbiauti su jau didelės patirties turinčiomis panašiomis ES ar JAV institucijomis. Juk šiais laikais nusikaltėliai kur kas greičiau, nei valstybės institucijos, priima sprendimus.
– Nes jų struktūrose nėra tokios didelės biurokratijos.
– Tikrai taip. Todėl naujai Ukrainos FNTT reikėtų imtis darbo iš peties ir nedelsiant užmegzti ryšius su partneriais užsienyje.
– Ar užsienio investuotojus tenkina dabartinė Ukrainos verslo aplinka?
– Yra tokių užsienio kompanijų, kurios dėl investicijų Ukrainoje net nenori pradėti kalbos, nes jų veikla – absoliučiai skaidri. Tačiau kai kurie užsienio verslininkai, švelniai tariant, prisitaikė prie esamų sąlygų.
Ukraina – puiki, turtinga šalis, kurioje galėtų atsirasti žymiai daugiau užsienio kapitalo įmonių. Tačiau kol kas kai kurių dalykų Vakarų investuotojai tiesiog nesugeba suprasti. Tik vienas pavyzdys – šiuo metu pelno mokestį į šalies biudžetą moka tik 10 proc. Ukrainoje registruotų įmonių! Kitos apsukriai nuo tokios prievolės išsisuka.
– Tai kaip baudžiamos tos kitos – 90 proc. įmonių?
– Niekaip. Galiojanti mokesčių sistema suteikia galimybes vadinamajai optimizacijai, nors šiuo metu Ukrainoje su finansiniais nusikaltimais kovoja net 15 tūkst. pareigūnų. Manyčiau, kad naujame įstatyme Ukrainos FNTT sukurti reikėtų įrašyti, kad jos struktūrose tikrai pakaktų keturių tūkstančių darbuotojų.
Be to, dabartinė kovos su finansiniais nusikaltimais sistema veikia taip, kad reaguojama į jau įvykusius nusikaltimus. Tam, kad veikla šioje srityje pasikeistų iš esmės, būtina imtis prevencijos ir esamos teisinės situacijos bei ruošiamų įstatymų tyrimų.
– Klausantis jūsų, norom nenorom kyla klausimas – kodėl gruzinas Ukrainoje imasi tokios išskirtinės misijos ir itin sudėtingos ekonominės bei teisinės reformos?
– Valstybės tarnybą Gruzijoje palikau 2012 m. Diplomatu ir, kurdamas Gruzijos krašto apsaugos sistemą, dirbau daugiau nei dvidešimt metų. Nuo 2013 m. nuolat gyvenu Ukrainoje. Mano gyvenimas su šia šalimi nuo seno labai tampriai surištas – čia įgijau aukštąjį išsilavinimą, čia dirbau diplomatu.
Pastaruosius šešerius metus dirbu nebe valstybės tarnyboje, o didelėje, įtakingoje visuomeninėje organizacijoje. Ukrainos Mokesčių mokėtojų asociacija mane jau trečią kartą išsirinko savo vadovu, o šių metų pradžioje tapau Europos Mokesčių mokėtojų asociacijos viceprezidentu.
Tačiau ne tai – svarbiausia, o tai, kad jau ne vienerius metus dirbu su itin profesionalia komanda, be kurios būtų neįmanoma inicijuoti Ukrainos FNTT atsiradimo.
Ta proga drįsčiau prisiminti vieną nemalonią istoriją: 2018 rugsėjį vyko eilinis Ukrainos FNTT įstatymo pristatymas, kuriame, kaip ekspertai, dalyvavo ir Lietuvos FNTT atstovai. Jie norėjo pasikviesti kolegas iš vienos ES šalies, tačiau šie atvykti į Kijevą kategoriškai atsisakė, pareiškę, kad panašiame įstatymo aptarime jau dalyvavo 2014 m. ir tada jiems buvo pažadėta, esą FNTT Ukrainoje bus įsteigta po kelių mėnesių.
Aš, sprendžiant šią problemą, dalyvauju nuo 2015 m. Kai 2018 m. rugsėjį prezidento poste dar dirbo Petro Porošenko, supratau, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų.
Gal aš – romantikas, bet praėjusių metų gegužę, po prezidento V. Zelenskio inauguracijos, supratau, kad Ukraina turi unikalų šansą įvykdyti jai gyvybiškai svarbias reformas.
Kaip diplomatas, puikiai suprantu, kad kokiam nors tikslui pasiekti neretai prireikia ne vienerių metų kruopštaus darbo. Todėl tikiu, kad tai komandai, su kuria dirbu jau penkerius metus, pavyks dar šiemet įgyvendinti tai, ko mes siekiame – sukurti Ukrainos FNTT.
