Iš viso viešasis sektorius kovos su pandemija medicinos priemonėms ir įrangai įsigyti skyrė 82 mln. eurų, didelė dalis sutarčių su tiekėjais dėl ypatingų sąlygų buvo sudaroma neskelbiamų derybų būdu.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) ėmėsi tirti 10 abejotinų įsigijimų atvejų, kurių vertė – apie 2,5 mln. eurų. Vis dėlto Vilniaus savivaldybės dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų pirkimas – itin skandalingas.
Dėl šios įrangos sostinės valdžia derėjosi su trimis bendrovėmis. Keisti sprendimai apraizgė sandorį nuo pat pradžių – didžiąją dalį ventiliacijos aparatų kažkodėl buvo nuspręstą įsigyti iš mažiausiai patikimo tiekėjo – įmonės „Andrikus“, kuri anksčiau tokiu verslu nė neužsiėmė.
Stebina ir kitos tiekėjo pasirinkimo aplinkybės. Ventiliacijos aparatų pirkinio kaina – 278 tūkst. eurų – kelis kartus viršija „Andrikus“ metinę apyvartą, o vien dėl to, kaip mano VPT specialistai, perkančioji organizacija įprastomis sąlygomis niekada nesirinktų tokio tiekėjo.
Vilniaus savivaldybės administracija aiškina, kad sąlygos buvo neįprastos – užgriuvo koronaviruso banga, baimintasi, kad padėtis gydymo įstaigose gali katastrofiškai blogėti, todėl prioritetas buvęs kuo greičiau įsigyti reikalingos medicinos įrangos.
Tačiau čia ir gali būti pakastas šuo. Ar ypatinga skuba, panika dėl koronaviruso nebuvo tik patogi priedanga nešvariam sandėriui? Sunku rasti paaiškinimų visoms jo keistenybėms.
Kyla daug klausimų. Kodėl Vilniaus savivaldybė sutiko mokėti „Andrikus“ už 10 kiniškų ventiliavimo aparatų net kelis kartus daugiau, palyginti su kitų tiekėjų oficialiai skelbiamomis kainomis? Kodėl dar ir atsiskaityta už pirkinį avansu visais 100 procentų?
Negana to, pasirinktų aparatų modelis yra pakliuvęs į sveikatos apsaugos ekspertų sudarytą netinkamos kovai su COVID-19 įrangos sąrašą.
Šio nesusipratimų kalno viršūnė – pernelyg brangiai perkamų, netinkamų gydymo įstaigoms dėl savo charakteristikų ventiliavimo aparatų Vilniaus savivaldybė taip ir nesulaukė, nors ir sumokėjo už juos iš anksto.
Įmonė „Andrikus“ pranešė, kad negali įvykdyti savo įsipareigojimų, bet jei savivaldybė primokėtų dar 100 tūkst. eurų, atgabentų iš Kinijos kitokių plaučių ventiliavimo aparatų. Tai jau panašu į pasityčiojimą. Sostinės valdžia žada susigrąžinti iššvaistytus pinigus, bet galima lažintis, kad jai tai sunkiai pavyks.
Tiesa, „Lietuvos rytui“ atskleidus šias įtarimų keliančias sandėrio aplinkybes sostinės savivaldybėje apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai ir ėmėsi ikiteisminio tyrimo dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
Gal FNTT atsakys, kas lėmė tokias sveiku protu nepaaiškinamas šios sutarties sąlygas – neregėtas Vilniaus savivaldybės valdininkų žioplumas ar beribis mokesčių mokėtojų pinigus nujojusių sukčių įžūlumas.
Aišku, kad kiekvienoje visuomenėje greta savo sveikata ir net gyvybe kovoje su koronavirusu rizikavusių medikų, jiems padėjusių žmonių atsiranda ir visokių sukčių, kurie tikisi, jog jų apgavystės nebus pastebėtos pandemijos sukeltoje nežinios, nerimo, panikos migloje.
Antai žurnalistas A.Tapinas atskleidė skandalingą istoriją, kai viena medikė rezidentė, turėjusi perduoti Vilniaus psichiatrijos ligoninei 100 respiratorių, nupirktų už jo sumanytam projektui „Laikykitės, medikai!“ paaukotus pinigus, kas dešimtą bandė parduoti internetu po 10 eurų.
Visiškai smulki afera, bet gerai atspindinti tokių žmonių dvasios menkumą – kai vieni aukoja savo uždirbtus pinigus, kad padėtų medikams, kiti prisigretinę mėgina ką nors nukniaukti sau.
Be abejo, nuoširdžiai mėginusių padėti medikams ir jų pacientams žmonių buvo daug daugiau nei siekusių nešvariai pasipelnyti. Nors ir labdaros fondų veikla neišvengė nesklandumų. Labiausiai tai krito į akis Finansų ministerijos įkurto COVID-19 pasekmių mažinimo fondo veikloje.
Pirmiausią klaidą padarė finansų ministras V.Šapoka, vadovauti šiam fondui pakvietęs kadenciją baigusią prezidentę D.Grybauskaitę. Labiau netinkamos kandidatūros turbūt nebuvo įmanoma rasti.
Dalyvauti valdant fondą ar jo veikloje buvo pasitelkta nemažai žinomų politikų, visuomenės veikėjų ir natūralu tikėtis, kad lėšų jis turėtų pritraukti daugiausia, bet taip neatsitiko.
Antai privatus labdaros projektas „Laikykitės, medikai!“ surinko beveik 2,5 mln. eurų – maždaug tris kartus daugiau nei D.Grybauskaitės vadovaujamas fondas.
Taip atsitiko todėl, kad daliai verslininkų savotišką alergiją kelia vien D.Grybauskaitės pavardė – jie nepamiršo jos atsainių pamokslavimų verslui, vienų įmonių protegavimo, kitų niekinimo.
Nepamiršta ir verslui nepalanki buvusios prezidentės ekonominė politika, ypač per 2008–2009 metų krizę.
Tačiau ir skaidrumu šis nemažai auklių turėjęs fondas nepasižymėjo.
Pavyzdžiui, D.Grybauskaitė džiaugėsi nupirktais apsauginiais kostiumais, bet medikai stebėjosi šiuo daugkartinio naudojimo pirkiniu, nes jis tinkamas tik pagalbiniams darbuotojams arba atliekant patalpų dezinfekciją.
