Praėjusių metų liepos 12 d. inauguruotas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda valstybės vadovo pareigas eina jau vienerius metus. Ketvirtadienį, apibendrindamas pirmuosius prezidentavimo metus, G.Nausėda tikino, kad Lietuvos žmonėms į akis žiūri ramiai ir džiaugiasi nuveiktais darbais.
„Metai prabėgo gana greitai, galvojau, kad jie užsitęs ilgiau. Praėjus metams, manau, kad turiu teisę žiūrėti Lietuvos žmonėms į akis ramiai. Jaučiuosi nešęs tas vertybes, kurios mums svarbios yra, aukštai ir, nepaisant visų sudėtingų aplinkybių, kurios kilo tiek tarptautinėje aplinkoje, tiek ir šalies viduje.
Nepamiršome to, ką žadėjome žmonėms prieš rinkimus, nepamiršome gerovės valstybės vizijos, stengiamės ją įgyvendinti visomis įmanomomis priemonėmis ir atsižvelgdami į susiklosčiusį konkretų kontekstą. Manau, kad net ir pirmaisiais metais jau pavyko nemažai nuveikti“, – kalbėjo prezidentas.
Prezidentas tikino, kad per pirmuosius metus „oda pastorėjo tiek, kad leidžia gyventi normaliai ir tada, kuomet problemų srautas yra didžiulis“.
Atsiribojo nuo pirmtakės
Aptardamas pirmuosius savo metus prezidento poste, valstybės vadovas pabrėžė, kad jo politinis stilius yra kitoks nei prieš jį pareigas ėjusios prezidentės Dalios Grybauskaitės.
„Jau turbūt pastebėjote, kad mano politinės veiklos stilius yra šiek tiek kitoks negu buvome įpratę matyti. Tai, žinoma, viena vertus, susiję su asmenybiniais bruožais.
Kita vertus, tai yra mano įsitikinimas sukauptas per eilę metų, kad politinė kultūra ir politinė bet kokia veikla, kurioje mes veikiame, neįžeidinėdamas, stengdamasis kalbėtis su žmogumi pagarbia ir argumentų kalba, gali pasiekti daugiau negu komanduodamas, rėkdamas, kritikuodamas ir žemindamas“, – teigė G.Nausėda.
Valstybės vadovo poste D.Grybauskaitę pakeitęs G.Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d. Prieš tai dvi kadencijas, tai yra dešimtmetį, valstybei vadovavo D.Grybauskaitė.
Džiaugėsi nesudegintais tiltais
„Galiu drąsiai pasakyti, kad nė su viena Lietuvos politine partija, nesvarbu, ar jos yra parlamente, ar jos yra už parlamento ribų, kol kas nesudeginome tiltų. Galime diskutuoti, galime nesutikti vieni su kitais, ginčytis, bet visada turime galimybę ieškoti sprendimo ir nesame a priori užsidarę vieni kitų atžvilgiu“, – pabrėžė G.Nausėda.
Prezidentas, apžvelgdamas politinį bendradarbiavimą su Seimu, pasitelkė ir skaičius. Dalyvaudamas vidaus politikoje, jis inicijavo 14 įstatymų projektų, šešioms valstybės vadovo iniciatyvoms Seimas pritarė pilna arba daline apimtimi, septynios iniciatyvos parlamente jau registruotos arba svarstomos ir viena iniciatyva Seime buvo atmesta. Ratifikavimui Seime iš Prezidentūros taip pat buvo pateikta 14 tarptautinių teisės aktų.
Veto teise prezidentas per metus pasinaudojo 10 kartų – du G. Nausėdos veto Seimo nariai atmetė.
G.Nausėda akcentavo, kad parlamente jam svarbi buvo tiek pozicijos, tiek opozicijos pagalba. Opozicija, pasak valstybės vadovo, buvo itin svarbi, siekiant palaikymo vetuotiems įstatymams.
„Įstatyminių iniciatyvų atveju, dažnu atveju tai buvo neįmanoma įgyvendinti be valdančiosios koalicijos“, – aiškino prezidentas.
Konstitucijoje numatytas ir aktyvus valstybės vadovo vaidmuo, susijęs su dalyvavimu teisėkūros procesuose. Šį savo vaidmenį G.Nausėda išpildė, paskirdamas 20 naujų teisėjų ir devynis teismų vadovus, 14 teisėjų perkeldamas į aukštesnės pakopos teismus. Per pirmuosius prezidentavimo metus buvo atleisti 32 teisėjai, penki iš jų iš pareigų buvo pašalinti dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Dėmesys užsienio politikai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, viena svarbiausių prezidento funkcijų yra užsienio politikos klausimų sprendimas ir užsienio politikos vykdymas.
G.Nausėdos metinėje darbotvarkėje įrašyta 15 užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų bei pareigūnų vizitų į mūsų šalį bei 18 darbinių prezidento išvykų į užsienio šalis.
„Pirmieji mėnesiai buvo intensyvių vizitų, susipažinimo su kolegomis stadija. Po to, prasidėjo bendravimas daugiašaliu formatu“, – apie užsienio politikos įgyvendinimą kalbėjo G.Nausėda.
Kalbėdamas apie didžiausias savo sėkmes, prezidentas minėjo tarptautinę apsikeitimo žvalgais operaciją, kurios metu įvyko žvalgų mainai tarp Lietuvos ir Rusijos, sugrąžinant Lietuvos ir Norvegijos piliečius namo, pas savo šeimas. Tai, anot valstybės vadovo, sustiprino dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi žvalgų apsikeitimo procedūra, kurią mes atlikome idealiai“, – sakė jis, detalizuodamas, kad tai pavyzdinė operacija ta prasme, kad nebuvo nei pozicijų, nei opozicijų.
Prezidento metinių darbų apžvalgoje įrašytas buvo ir aukščiausio lygio, reguliaraus trišalio dialogo su Latvija ir Estija atnaujinimas.
Tiesa, primename, kad birželio pabaigoje prezidentas neišvyko į Baltijos šalių vadovų susitikimą, vykusį Estijoje. Prezidentūros atstovų teigimu, toks sprendimas buvo priimtas Baltijos šalių ministrams nepasiekus susitarimo dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo atominės elektrinės.
G.Nausėda: Lietuva deda maksimalias pastangas susitarti dėl Astravo AE elektros boikoto
G.Nausėda teigĖ, kad derybos su Estija ir Latvija dėl elektros nepirkimo iš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) tęsiasi, o Lietuva sieks maksimaliai apginti savo interesus. Šalies vadovas kartu atkreipė dėmesį, kad į derybas įsitraukė ir Europos Komisija, kartu jis pabrėžė, jog tarimasis dėl Astravo AE elektros netrukdytų ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa.
„Būkime kantrūs, derybos yra toks procesas, kuris nesibaigia sulig noru arba kažkokių pasiūlymo pateikimu, nes šitą pasiūlymą turi suderinti visos šalys. Taip, aš aktyviai dalyvauju šitame procese. Taip, mes davėme įpareigojimus besiderančiam ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kurie yra nukreipti į tai, kad Lietuvos pozicija turi būti tvirtesnė, o sutarimas Baltijos šalių minėtu klausimu turi būti pasiektas“, – ketvirtadienį kalbėjo G.Nausėda.
Jis priminė aptaręs Astravo AE problematiką aukščiausiu Europos Sąjungos lygiu.
„Šiuo klausimu šiandien kalbėjau ryte ir su Estijos premjeru Juriu Ratu, kuris padėkojo už mūsų pastangas aktyvuoti Europos Komisiją (EK). Šiuo klausimu kalbėjausi ir su EK prezidente Urzula fon der Lajen (Ursula von der Leyen – BNS), ir su Europos Vadovų Tarybos prezidentu Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu – BNS), kad Europa imtųsi to tarpininko arba moderatoriaus vaidmens šitame procese, nes priešingu atveju būtų labai sunku rasti tą kompromisą“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda kol kas nekomentavo derybų eigos ir siūlo palaukti jų rezultatų.
„EK to tarpininko vaidmens ėmėsi, šiuo metu derybininkai, gavę pirminius pasiūlymus, juos svarsto, derina ir nenorėčiau tų pirminių pasiūlymų kol kas komentuoti, kad nepakenkčiau derybų procesui. Manau, kad mes turėsime rezultatą. Ar jis bus patenkinamas, visiškai atitiks mūsų lūkesčius, – palaukime, kol bus rezultatas“, – kalbėjo prezidentas.
„Tikrai, visos pastangos yra dedamos, kad Lietuvos interesai būtų įgyvendinti kiek įmanoma geriau, o vienas iš svarbių interesų yra tai, kad šitas mūsų derybų procesas netrukdytų sklandžiam sinchronizacijos procesui“, – pabrėžė šalies vadovas.
Pasak jo, susitarimas dėl Astravo AE svarbus įgyvendinant sinchronizavimo projektą.
„Mes neturime per šitą taktinį derybų maratoną pamiršti, ko mes siekiame, o mes siekiame visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rytų elektros tinklo – atsijungti nuo jo ir jungtis prie kontinentinės Europos tinklo. Ir šitas susitarimas dėl mūsų nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės yra mūsų tiesioginis kelias į sinchronizacijos proceso sėkmę. Priešingu atveju, sinchronizacijos procesas bus ir klampesnis ir ilgesnis“, – kalbėjo prezidentas.
Žada principingumą
Žvelgdamas į ateinančius metus ir artėjančius Seimo rinkimus bei naujos Vyriausybės formavimą po rinkimų, G.Nausėda žadėjo principingumą.
„Manau, kad profesionalumo, sąžiningumo kriterijai man buvo svarbūs ir šios Vyriausybės formavime. Taip jau atsitinka politikoje, kad kartais tenka žmonėmis nusivilti ir matai, kad tie principai arba deklaracijos, kurie yra teikiami tvirtinimo metu arba svarstymo metu, gerokai skiriasi nuo to, kokia yra vėlesnė veikla. Pavyzdžių čia, manau, nereikia pateikti, jūs patys puikiai žinote“, – deklaravo prezidentas.
Jis taip pat išsakė lūkestį, susijusį su būsimuoju ministru pirmininku.
„Norėčiau, kad Vyriausybės vadovas būtų principingas šituo klausimu ir būtų ne atsvara, o parama prezidentui, įgyvendinant šias vertybes“, – patikino G.Nausėda.
Užsiminė ir apie koronavirusą
Prezidentas tikino, kad pirmaisiais metais svarbus buvo ir COVID-19 situacijos suvaldymas. Nors ši situacija, pasak G.Nausėdos, buvo suvaldyta itin sėkmingai, nusiraminti ir džiaugtis dar negalima.
„Naujausia informacija apie tai, kad Lietuva yra ketvirtoje vietoje pasauliniame indekse pagal suvaldymo sėkmingumą, pakankamai įspūdingas rezultatas. Nusiraminti ir džiaugtis tuo nėra protinga, nes bet kada galime turėti antrąją bangą, todėl turime būti atsargūs.
Bet aš manau, kad čia visos valdžios institucijos dirbo sklandžiai, nelaipiojo viena kitai ant kojų, ir nesistengė konkuruoti, kuri dažniau pasirodys savo žinutėmis viešojoje erdvėje“, – sakė valstybės vadovas.
Pabrėžė regionų reikšmę politinėje darbotvarkėje
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad pildo rinkimų kampanijos metu duotus pažadus regionų atstovams. Penkis kartus valstybės vadovas vyko į regionus, kur susitiko su 29 savivaldybių vadovais.
Siekiant įgyvendinti rinkiminius pažadus, anot G.Nausėdos, kai kurios jo iniciatyvos „yra ne tokio jau strateginio lygmens, o daugiau regioninio lygmens“.
„Tai yra dėl to, kad pažadus reikia vykdyti, ir tie pažadai buvo suteikti atskiriems regionams“, – sakė jis.
Švietimo susitarimas nepasiektas, kritikos sulaukė A.Monkevičius
Valstybės vadovas, atsakydamas į klausimus apie metinius pasiekimus švietimo ir mokslo sektoriuje, sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, teigdamas, kad jam susidarė įspūdis, jog ministras tiesiog norėjo tvarkingai pabaigti kadenciją, nebekeldamas didesnių ambicijų savo veikloje.
„Manau, kad pirmiausiai, ko reikės naujai Vyriausybei, – gerokai didesnio apetito ir ambicijų reformuojant švietimo sistemą, nes susidarė įspūdis, kad vis dėlto šitie pastarieji pusantrų metų lėmė, kad konkrečiai šiai ministerijai vadovaujantis ministras tiesiog norėjo tvarkingai pabaigti kadenciją, nebekeldamas didesnių ambicijų savo veikloje.
Kai kas sakys, kad galbūt tai ir gerai, nes nepriskaldyta malkų, aš taip negalvoju“, – Prezidentūroje kalbėjo G.Nausėda.
Visgi šalies vadovas teigė negalintis sakyti, kad A. Monkevičius nesistengė. Pasak G.Nausėdos, ministerija, koronaviruso krizės metu diegiant nuotolinį mokymą, sukaupė tikrai vertingos patirties.
„Turbūt nėra taip pasaulyje viskas juoda arba balta. Aš negaliu pasakyti, kad švietimo ministras, panašiai kaip kitas ministras, kurio pavardės neminėsiu, yra kritikuotinas visais atžvilgiais. Aš negaliu pasakyti, kad jis nesistengia arba nesistengė, ypač tuo metu, kada buvo koronaviruso protrūkis, diegti nuotolinio mokymo. Tikrai šitoje srityje surinkome neblogos patirties ir tikrai ne viskas buvo taip blogai“, – sakė prezidentas.
Apibendrindamas švietimo politiką, G.Nausėda sakė, kad Lietuva negali teigti, jog šiame sektoriuje turi daug kuo pasigirti.
„Švietimo politika yra vienas iš tų sektorių, kur tikrai mes negalime pasakyti, kad turime labai daug kuo pasigirti. Pagaliau pažvelkime ir tarptautiniai mūsų rezultatai rodo, kad Lietuvai palyginus sunkiai sekasi konkuruoti su daugeliu valstybių, tarp jų ir su kai kuriomis regiono valstybėmis, konkrečiai Estija“, – teigė G.Nausėda.
