„Posėdis neeilinis, posėdis priešrinkiminis“, – prasidedant renginiui kalbėjo TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Apie pandemiją ir Lietuvą po rinkimų
Tarybos posėdžio pradžioje partijos pirmininkas ragino pagalvoti apie tai, ką patikrino įvykusi COVID-19 pandemija: ko mes išmokome, kas yra svarbu, o kas ne taip. Pasak G.Landsbergio, „pandemija patikrino, kiek vertiname demokratiją ir teisės viršenybę“.
Politiko teigimu, valdant krizę, dabartiniai valdantieji mėgavosi buvimu valdžioje.
„Vienas iš reiškinių, išryškėjusių per pandemiją, buvo valdžios mėgavimasis valdžia. Suprantama, kad kai krizė, sprendimų reikia greitai. Bet ilgainiui pradeda matytis, kad žmonės ne savo darbu, priimamais sprendimais ar pagalba žmonėms džiaugiasi, jie džiaugiasi nekontroliuojama valdžia. O tai jau yra pavojinga“, – pastebėjo G.Landsbergis.
Kalbėdamas apie dabartinį politikos būvį, partijos pirmininkas atkreipė dėmesį į šiuo metu visame pasaulyje vykstančius kultūrinius karus ir mažų valstybių vaidmenį juose.
„Kultūriniame kare didžiausia auka tampa kompromisas <..> Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios. Stiprybė ateina iš vienybės. Norime išsaugoti laisvę, turime susitarti.
Išgelbėti skęstantį Lietuvos švietimą – turime tartis. Politinės jėgos, jeigu nori dalyvauti valstybės statyboje, turi užduoti sau klausimą, ar jų darbai stiprina Lietuvą. Noriu stiprėjančios Lietuvos, augančios Lietuvos. Susitarti gali tik partijos, susitinkančios sveiko proto centre“, – kalbėjo jis.
Pasigedo prezidento ryžto
Kritikos G.Landsbergis negailėjo ne tik valdantiesiems, bet ir prezidentui G.Nausėdai.
„Pro akis praleidžiame svarbiausius dalykus. Bekariaujant vos nebuvo pasirašyta sutartis su Baltijos kaimynais dėl prekybos Astravo AE energija, pažeidžiant mūsų įstatymą. Mes vis dar nesame matę, kaip atrodo šių metų Lietuvos biudžetas. Lygiai taip pat nėra aišku, ar pakaks pinigų kitų metų biudžete esamiems įsipareigojimams.
Čia žodį galėtų tarti ir Lietuvos Respublikos prezidentas. Kitas biudžetas, kaip ir kita Vyriausybė, bus ir jo atsakomybė“, – teigė G.Landsbergis.
Kritiką valdantiesiems išsakė ir Ingrida Šimonytė.
„Yra būdas visame kame matyti save ir yra būdas pirmiausia matyti kitus“, – teigė ji.
Laikas judėti pirmyn
I.Šimonytė aptarė kovą su pandemija Lietuvoje ir šiuo metu Lietuvoje susiklosčiusias politines aplinkybes. Jos nuomone, pandemija atskleidė, kokią kainą tenka sumokėti už neįvykusias reformas, o tai, savo ruožtu, gali pasirodyti rimtas argumentas kaitai.
„Laikydamiesi principų, tarsi, laikydamiesi kelių eismo taisyklių, galime savo sprendimams suteikti nuspėjamumo ir aiškumo. Tai nereiškia, kad dabartinių sprendimų kryptį sunku nuskaityti. Bėda tik, kad judėdami ta kryptimi, judame ratu. Ir vėl po keturių metų atsirasime tame pačiame taške, aptardami tas pačias problemas, tik su daug didesne skola ir daug daugiau iššvaistytų milijardinių galimybių. Jeigu dar galėsime jas viešai aptarinėti.
Tad galbūt jau pats laikas pajudėti tiesiai pirmyn“, – akcentavo ji.
Sąlyčio taškai su liberaliomis jėgomis
TS-LKD tarybos posėdį atidarė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pastebėjusi sąlyčio taškus tarp jos ir G.Landsbergio vadovaujamų politinių jėgų, išryškėjusius dirbant Seimo opozicijoje.
„Manau kad pastarieji pusantrų metų Seime parodė, kad nesunkiai randame sąlyčio taškų tokiais klausimais, kaip politinė kultūra, pagarba kitaminčiams, strateginis valstybinis matymas. Esame vienoje pusėje, kai svarstomos ilgalaikės šalies perspektyvos. Suvokiame, kad labai svarbu gražinti pagarbą ir pasitikėjimą žmonėmis“, – kalbėjo ji.
Politikė pripažino, kad tarp Lietuvos liberalų sąjūdžio ir TS-LKD egzistuoja akivaizdūs ideologiniai skirtumai.
„Žodžio laikymasis žodžio žmonių valdymo laikotarpiu Lietuvoje tapo labai mažai vertas arba labai retas reiškinys. Mano įsitikinimu, tai sąžiningo veikimo politikoje pagrindas“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Galutinis sprendimas – tarybos rankose
Konservatoriai savo kandidatų reitingavimą daugiamandatėse apygardose organizavo paskutinį birželio sekmadienį sostinėje esančioje Vinco Kudirkos aikštėje. Reitingavimas vyko trimis būdais: skyriuose, internetu ir paštu. Tačiau galutinį sprendimą dėl sąrašo turėjo priimti partijos taryba.
Pirmos dvi pozicijos TS-LKD sąraše nėra reitinguojamos pagal partijos įstatus nuo 2008 m., pirmosios dvi vietos ateinančiuose parlamento rinkimuose atiteko partijos pirmininkui G.Landsbergiui ir I.Šimonytei.
Galutinis partijos sąrašas buvo patvirtintas šeštadienį.
„Stengiamės gerbti partijos valią, kuri buvo išreikšta vidinio reitingavimo metu. Kiekvienas atskirai ir visi bendrai yra svarbūs, ir visi yra verti pirmos vietos. Esame ta šluota iš virbų, kurie yra kartu, kad galėtų šluoti. Kartu siekėme, kad sąrašo pirmame dvidešimtuke būtų maksimalus skaičius ir itin kompetentingų mūsų bendruomenės narių moterų.
Tikime, kad tiksliau visuomenės sudėtį atspindinti parlamento sudėtis leistų priimti labiau subalansuotus sprendimus“, – sąrašo korekcijų logiką komentavo TS-LKD sąrašo lyderė I.Šimonytė.
Pirmoje vietoje patvirtintame sąraše yra I.Šimonytė, antroje – G.Landsbergis, trečioje – Laurynas Kasčiūnas.
Toliau sąrašas rikiuojasi taip: Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė (4), Paulius Saudargas (5), Arvydas Anušauskas (6), Agnė Bilotaitė (7), Audronius Ažubalis (8), Jurgita Šiugždinienė (9), Jurgis Razma (10), Monika Navickienė (11), Žygimantas Pavilionis (12), Vytautas Juozapaitis (13), Dainius Kreivys (14), L. Andrikienė (15), Mykolas Majauskas (16), Antanas Matulas (17), Gintarė Skaistė (18), Kazys Starkevičius (19) bei Aistė Gedvilienė (20).
Tvirtindama galutinį sąrašą, partijos vadovybė priėmė sprendimą į aukštesnes pozicijas kilstelėti TS-LKD programos rengimo darbo grupės vadovę dr. Jurgitą Šiugždinienę, buvusią europarlamentarę Laimą Liuciją Andrikienę, TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovą Andrių Vyšniauską, Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotoją Jurgitą Sejonienę bei visuomeninės organizacijos „Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“ vadovą Gvidą Rutkauską.
Kartu su TS-LKD rinkimuose dalyvaus ir į partijos kandidatų Seimo rinkimuose sąrašą taip pat buvo įtraukti žurnalistė ir visuomenininkė Liudvika Pociūnienė bei karo istorikas, Lietuvos kariuomenės vyresnysis patarėjas ir Klaipėdos universiteto profesorius Valdas Rakutis.
G.Landsbergis nemato galimybės dirbti tik su LLRA–KŠS
G.Landsbergis teigė, kad jo vadovaujami konservatoriai po rinkimų būtų pasiruošę dirbti koalicijoje su visomis politinėmis jėgomis, kurių programinės nuostatos derės su jo partijos, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS).
„Mes šiandien esame pasiruošę pagal programas, programų suderinimą, su visomis partijomis, kurios yra už valstybę – pažiūrėsime, ką lems rinkėjai“, – šeštadienį Tėvynės sąjungos – konservatorių tarybos posėdyje sakė G.Landsbergis.
Anot jo, būsimajame Seime gali būti didelė partijų įvairovė – nuo trijų iki aštuonių, tačiau galimybės dirbti, anot jo, griežtos raudonos linijos dėl bendro darbo šiuo metu brėžiamos tik ties LLRA-KŠS frakcija, kurios narė Irina Rozova išvengė apkaltos dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais.
„Turbūt nesuklysiu pasakydamas – Seime turime frakciją, kurioje yra kolegė, praktiškai išvengusi apkaltos dėl to, kad ji žinodama bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Nedrįsčiau pavadinti tokio veiksmo stiprinančiu valstybę, tai yra takoskyrą, kuri yra Didysis Kanjonas politikoje“, – teigė konservatorių lyderis.
Jis taip pat sako turintis „didelių dvejonių“ dėl dabar valdančiajai koalicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų darbo partijos galimybių patekti į Seimą.
„Valstiečiai, aš manau, irgi bus kitokia partija. Tiesą sakant, nebūčiau jų pusę vertinantis optimistas, kad tas postepideminis džiaugsmas tęsis labai ilgai. Matome kitose valstybėse, kur atslūgsta ta emocija, kuomet žmonės įsidrąsinę išeina į gatves ir pradeda galvoti apie rinkimus visai kitaip. Pažiūrėsime, ką rinkėjai lems“, – tvirtino jis.
Primename, kad Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
