Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1382 m. Jogailos ir Vokiečių ordino kariuomenė užėmė Trakus. Panaudojus klastą buvo suimtas Kęstutis ir jo sūnus Vytautas. Rugpjūtį kalėjime Krėvoje Kęstutis buvo pasmaugtas, o Vytautui pavyko pabėgti. Kęstučio tėvoniją Trakų kunigaikštystę Jogaila perdavė valdyti Skirgailai.
1492 m. mirus Kazimierui Jogailaičiui LDK Ponų Taryba, siekdama turėti atskirą nuo Lenkijos valdovą, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinko Aleksandrą II. Buvo nutraukta abiejų šalių asmeninė unija, tačiau 1501 m. spalį, didėjant Maskvos kunigaikščių grėsmei ir ieškant sąjungininkų prieš juos, Aleksandras buvo karūnuotas ir Lenkijos karaliumi.
1919 m. įsteigtas ordinas „Už Tėvynę“, skirtas apdovanoti už didvyrišką drąsą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 1920 m. pavadintas Vyties Kryžiumi, 1927–1930 m. teiktas kaip Vyties Kryžiaus ordinas. Atkurtas 1991 m. po Sausio 13-osios įvykių.
1933 m. Kauno aerodrome apie 50–60 tūkst. žmonių pasitiko lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno palaikus. Ceremoniją transliavo Valstybės radiofonas. Pagerbiant žuvusius lakūnus Lietuvoje buvo paskelbtas 30 dienų tautos gedulas.
1944 m. Lietuvos pasipriešinimo nacių Vokietijos ir SSRS okupaciniams režimams karinė politinė organizacija Lietuvos laisvės armija jos vyriausiojo vado Kazio Veverskio įsakymu suskirstyta į Organizacinį sektorių, kurio nariai gyveno legaliai, vykdė tiekimo ir žvalgybos funkcijas, ir Veikiantįjį sektorių, kurį sudarė ginkluoti partizanų, vadinamųjų „Vanagų“, daliniai. Tai buvo antisovietinių partizanų būriai, vykdantys reguliariosios kariuomenės funkcijas. „Vanagų“ organizacijos štabas buvo įkurtas prie Platelių ežero, čia 1944 m. vasarą veikė „Vanagų“ karinė mokomoji stovykla. Lietuvos laisvės armija griežtai draudė savo nariams trauktis iš Lietuvos, 1944 m. ji turėjo apie 10 tūkst. narių.
1959 m. statant Kauno hidroelektrinę Kaune užtvenktas Nemunas. Prieš tai iš vietų, kurias užliejo Kauno marios, buvo iškelta 45 gyvenvietės.
1993 m. Bendrovė „Fragrances International Corporation“ Vilniuje atidarė pirmąjį kosmetikos saloną „KristiAna“.
Įvykiai pasaulyje
1810 m. Pietų Amerikos žemyne, ispanų valdomoje Naujojoje Granadoje, prasidėjo kreolų sukilimas prieš ispanų kolonijinę valdžią. Nors sukilimas po kelerių metų buvo nuslopintas, sukilėliai pradėjo partizaninį karą, kuris baigėsi Kolumbijos nepriklausomybės paskelbimu 1819 metais. Liepos 20-ąją Kolumbija švenčia Nepriklausomybės dieną.
1944 m. grupė Vokietijos karininkų pamėgino įvykdyti valstybės perversmą ir nužudyti Adolfą Hitlerį. Jų tikslas buvo pradėti taikos derybas su Vakarų sąjungininkais. Perversmo iniciatorius ir organizatorius buvo pulkininkas Clausas von Stauffenbergas. A.Hitlerio štabe prie Rastenburgo (dabar Lenkijos miestas Kentšynas) jis susprogdino bombą, tačiau A.Hitleris liko gyvas. Vėliau kaltinant prisidėjus prie sąmokslo buvo suimta daugiau kaip 7000 žmonių, iš jų apie 5000 nužudyta.
1944 m. Liublino vaivadijoje, Chelmo mieste, sudaryta marionetinė laikinoji Lenkijos vyriausybė Lenkijos nacionalinio išsivadavimo komitetas. Iš tiesų ji buvo suformuota Maskvoje ir po kelių dienų oficialiai Sovietų sąjungos pripažinta. Komitetas paskelbė radikalių pertvarkymų programą, tačiau apie socializmą joje tiesiogiai nekalbėta. Lenkijos emigracinę vyriausybę Londone paskelbė esančią neteisėta. Metų pabaigoje komitetas performuotas į formaliai koalicinę Lenkijos respublikos laikinąją vyriausybę.
1969 m. JAV astronautai Neilas Armstrongas, Edwinas Aldrinas ir Michaelas Collinsas erdėlaiviu „Apollo 11“ pirmą kartą žmonijos istorijoje nusileido Mėnulyje.
1976 m. JAV modulis „Viking 1“ nusileido Marse. Padarė pirmąsias Marso paviršiaus panoramines nuotraukas, tyrė Marso gruntą, ieškojo gyvybės pėdsakų.
Gimė
356 m. prieš Kristų (kitais duomenimis, liepos 21 d.) – antikos karvedys Aleksandras Makedonietis. Mirė 323 m. prieš Kristų.
1304 m. – italų poetas ir humanistas Francesco Petrarca. Mirė 1374 m.
1946 m. – violončelininkas, dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Davidas Geringas.
Mirė
1937 m. – italų radiotechnikas, Nobelio premijos laureatas Guglielmo Marconi (63 m.). Patentavo pirmąjį pasaulyje bevielį radijo ryšį, įkūrė pirmą komercinę transatlantinę ryšių tarnybą.
