Naujo riboženklio idėja penkiolikti metai Šunskų seniūnijai vadovaujančiam 56 metų Rimantui Lekeckui kirbėjo ne vienerius metus, kol galop su pagalbininkais pavyko ją įgyvendinti.
Idėja ilgokai nedavė ramybės
„Gal kokius penkerius metus galvojau apie tokį ženklą, kad būtų ne toks kaip visų, – šypsojosi žodžio kišenėje neieškantis seniūnas. – Radome dvikamienį ąžuolą, kuris labai tiko šiai idėjai.
Pats paišiau eskizus, vėliau dailininkas padarė vizualizaciją.
Man siūlė ieškoti tautodailininkų, bet viskas kainuoja, be to, ko gero, užtruktų, todėl nusprendėme daryti savo jėgomis.
Dvikamienio ąžuolo viršuje – iš metalo išpjaustytas Šunskų miestelio herbas – trys fazanai, o žemiau – silkių statinė.
Rinkome riboženkliui tinkamą vietą. Iš Šunskų kilęs kanauninkas Kęstutis Žemaitis, pamatęs, kaip atrodys ženklas, leido jį pastatyti savo tėvų žemėje, nors iš pradžių, kol nebuvo piešinio, nerimavo dėl silkių, kaip jos ten atrodys“.
Atgaivino silkių kasyklos istoriją
Apie mistinę silkių kasyklą Šunskuose nuo seno sklando tokia istorija: esą prieš gerą šimtmetį Marijampolės žydai į Šunskų mišką atveždavo užkasti nebetinkamas parduoti silkes, o šunskiečiai nakčia neva jas slapta išsikasdavę.
Į iš kartos į kartą pasakojamą šią istoriją patys šunskiečiai žvelgia su lengva pašaipa.
Žaismingą legendą jau gerai žino Marijampolės miesto dienose seniūnijų kiemeliuose apsilankantys švenčių dalyviai, nes Šunskų seniūnijos kiemelyje visuomet vyksta smagi atrakcija – meškere iš statinės kiekvienas pageidaujantis gali „sužvejoti“ silkę.
Darbas pavyko ne iš karto
Simbolinę silkių statinę riboženkliui R.Lekeckas nusprendė pagaminti pats.
„Važiavau pasimokyti pas statinių meistrą. Iš pradžių nieko gero neišėjo – supjovėme per dideles pušines lentas, teko jas siaurinti.
Du mėnesius beveik nemiegojau, kol viską apgalvojome, sutvirtinome, suvirinome, pastatėme. Krano nuomotis nereikėjo, padėjo vienas ūkininkas su savo technika.
Seniūnijos pinigų šiam riboženkliui nenaudojau, nes daug ką už ačiū padarė idėją palaikantys žmonės. Skiedrų stogeliui nupirkau už savo pinigus“, – apie kūrybinius vargus ir džiaugsmus pasakojo R.Lekeckas.
Miestelyje gyventi nenuobodu
Per penkiolika metų marijampoliečiui R.Lekeckui Šunskai tapo antraisiais namais, miestelis kasmet gražėja.
Šunskus garsina kultūros renginiai „Vakarai prie laužo, „Bliuzo naktys“, o maestro Vytauto Kernagio atminimui skirti bardų koncertai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“, gimę Šunskų seniūnijoje, prieš kelerius metus persikėlė į Marijampolę, į Poezijos parką, prie maestro garbei pastatytos akmeninės vyšnių skulptūros.
R.Lekeckui Šunskuose pavyko atgaivinti fazanyną, kuris garsėjo sovietiniais metais.
Prieš kelerius metus jame apsigyveno ne tik fazanai, bet ir kitokie įvairių rūšių paukščiai, alpakos.
Fazanynas iš karto tapo populiarus, sulaukia daugybės ekskursijų.
Miestelio pakraštyje įkurtame parke žydi sakuros, vyksta įvairūs renginiai.
Parko lankytojai visuomet išbando 88 metrų ilgio vadinamąjį Kneipo taką, kuriuo basakojai gali žingsniuoti įvairiais paviršiais.
Take yra magistralės „Via Baltica“ asfalto, geležinkelio „Rail Baltica“ skaldos, futbolo maniežo dangos, Marijampolės miesto senojo bruko atkarpa, įvairių natūralių gamtos medžiagų ir net stiklo šukių.
Šunskų seniūnas R.Lekeckas puoselėja mintį, jog šalia poilsio parko bus įkurta ir simbolinė silkių kasykla.
Skulptūra tapo staigmena
Miestelio 310-ojo gimtadienio iškilmėse skvere priešais bažnyčią buvo atidengtas paminklas dailininkei bei mecenatei M.B.Stankūnienei, kurį sukūrė žinomas skulptorius, tautodailininkas, ilgametis 64 metų Lukšių seniūnijos (Šakių raj.) seniūnas Vidas Cikana, Šakių krašte atgaivinęs gausiai turistų lankomą Zyplių dvarą.
Keturių metrų aukščio balta skulptūra buvo pastatyta Šunskų jubiliejaus išvakarėse, todėl miestelio gyventojams bei svečiams ji tapo tikra staigmena.
„Norėjau įamžinti dailininkės kūrybinio kelio pradžią, todėl rankose ji laiko dar nenutapytų paveikslų rėmus“, – sakė V.Cikana, iki šiol skulptūras kūręs iš medžio bei ledo, o dabar išbandęs naują medžiagą.
„Aš jo klausiau, iš ko ta skulptūra padaryta, tai kai pradėjo vardinti – visa Mendelejevo lentelė. Geriau jo paties klauskite“, – juokėsi R.Lekeckas.
V.Cikana visų paslapčių neatskleidė, tik šiek tiek papasakojo apie medžiagos sudėtį.
„Mano sūnus Norvegijoje užsiima restauravimu ir dirba su tokiomis medžiagomis, tai aš pasimokiau iš jo, konsultavausi. Tai yra švedų sugalvota technologija.
Turėjau galimybę išbandyti netradicinį darbą“, – kalbėjo V.Cikana.
Ant erdvinio plieno karkaso buvo lipdoma medžiaga iš balto marmuro grūdelių, balto cemento, trinto kvarcinio smėlio bei baltų klijų.
„Ši medžiaga yra stipri, išlaiko spalvą. Jei, sakykime, paveiktų oro sąlygos ir įtrūktų, lengvai galima plyšelį užtaisyti. Akmens taip restauruoti niekaip nebepavyktų“, – pasakojo V.Cikana.
