Negana to, jis ryškia persvara nugalėjo ne tik savo gimtajame mieste,
bet ir visoje šalyje.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai"
atliktos apklausos duomenimis, net 83 proc. apklaustų Kauno gyventojų
V.Matijošaitį įvertino palankiai ir tik 16 proc. – nepalankiai.
Klaipėdoje merą V.Grubliauską palankiai vertino 56 proc. apklausos
dalyvių, nepalankiai – 15 proc. klaipėdiečių.
Dar prasčiau pasirodė Vilniaus meras R.Šimašius, kurį palankiai vertino
vos 49 proc. sostinės gyventojų. Nepalankią nuomonę apie šį politiką
pareiškė 41 proc. apklausos dalyvių.
Vertinant visos šalies gyventojų nuomonę V.Matijošaitis taip pat tapo
nugalėtoju – jį palankiai vertino 47 proc. gyventojų. R.Šimašius
surinko 38 proc., V.Grubliauskas – 36 proc. palankumo balsų.
Pastarajam galbūt išties nėra paprasta naujienas apie nuveiktus darbus
paskleisti visai Lietuvai, tačiau sostinės merui vertėtų susirūpinti
savo įvaizdžiu – juk Vilnių akylai stebi visos šalies žmonių akys.
Kas nutiko, kad per karantiną viešumoje beveik nesirodžiusiam ir tik
retsykiais svarbiausius įvykius atsargiai komentavusiam V.Matijošaičiui
virš galvos dar stipriau sušvito populiarumo aureolė?
Juk jau 2019-ųjų kovą vykusius mero rinkimus jis laimėjo surinkęs beveik
80 proc. kauniečių balsų ir pergalė buvo vadinama triuškinama. Atrodo,
kad šis skaičius dar nebuvo kilimo aukštyn pabaiga.
Už savo reitingus V.Matijošaitis pirmiausia turėtų būti dėkingas
buvusiems Kauno merams, mat jų fone dabartinis miesto vadovas atrodo lyg
iš padangių nusileidęs pranašas.
Kai kurių veikėjų net pavardes sunku prisiminti, o ką jau kalbėti apie
įsimintiniausius jų darbus, nuveiktus miesto ir kauniečių gerovei.
Tuo metu V.Matijošaičio palikuonims turbūt nekils sunkumų parodyti, ką
pastatė ir įrengė jų protėvis XXI amžiaus pradžioje.
Kauno mero oponentai piktai trynė rankomis, kai prasidėjus karantinui
jis įsikūrė Kačiūniškės dvare ir beveik nesirodė viešumoje.
O R.Šimašius ir V.Grubliauskas tiesiog lenktyniavo, kuris pirmas
socialiniuose tinkluose paskelbs grėsmingesnių naujienų apie COVID-19
užsikrėtusius gyventojus, ir nepraleisdavo progos įgelti šalies valdžiai
dėl neva netinkamo elgesio krizės metu.
Apklausos rezultatai rodo, kad toks jų aktyvumas nepridėjo populiarumo
taškų, o panikos didinimas nepadeda spręsti užgriuvusių bėdų.
Galbūt V.Matijošaitis pataikavo geram savo bičiuliui, Vyriausybės
vadovui S.Skverneliui ir kitiems jo kabineto nariams, todėl nuo
komentarų susilaikė?
Tokį elgesį meras paaiškino labai paprastai: žmonių gydymu turi
rūpintis medikai, o jis pats šiuo klausimu negali nei patarti, nei juo
labiau pamokyti. V.Matijošaičio sąsajos su medicina panašios į paciento
su šeimos gydytoju.
Jeigu V.Matijošaitis taip elgėsi nuoširdžiai, jam už tokią nuostatą
galima parašyti devynetą, tokią poziciją palaikiusiems kauniečiams – 10
balų.
Išties būtų keista, jeigu paprašytas įvertinti krabų lazdelių arba
žuvies produktų gamybos ypatumus, V.Matijošaitis atkirstų neturintis
pakankamai patirties.
Tačiau jis tikrai neturi pakankamai žinių apie koronavirusą ir juo
užsikrėtusių žmonių priežiūros ypatumus. Tokių žinių jam net nereikia.
Juk tai – ne krepšinio rungtynės, kurių metų kiekvienas Lietuvos
gyventojas gali patarti, kaip geriau pataikyti kamuolį į varžovų krepšį
ir apsiginti nuo jų atakų.
Kauno savivaldybė dar prieš paskelbiant karantiną pasirūpino galimu
pacientų skaičiaus padidėjimu ir jiems gydyti įrengė patalpas Kauno
rajone, Kulautuvoje.
Patalpų neprireikė, tačiau tuo galima tik džiaugtis, o Kauno valdžia jas
ketina pritaikyti vienišų senolių globai.
Prieš dvejus metus Kauno merui V.Matijošaičiui pavyko padaryti tai, apie
ką daugelis politikų gali tik svajoti, – jis atsidūrė populiariausių
šalies politikos veikėjų sąrašo viršuje ir iš sosto išvertė kelerius
metus pirmavusią tuometę prezidentę D.Grybauskaitę.
Kauniečiai labai apsidžiaugtų, jeigu antroji mero populiarumo banga
netaptų sunkia našta tiek jiems, tiek pačiam V.Matijošaičiui.
„Laikinoji sostinė“
