Tai jis pareiškė pristatydamas penkerius metus truksiantį tarptautinį tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti, kaip alkoholinių gėrimų prekybos suvaržymai, reklamos draudimai, akcizų didinimas veikia alkoholio vartojimą ir ekonomiką Baltijos šalyse.
A.Veryga net pripažino, kad tokią griežtą Lietuvos kovos su alkoholio vartojimu politiką galima vadinti eksperimentu, todėl mokslinis jos įvertinimas svarbus kone visam pasauliui.
Be kita ko, mokslininkai ketina tirti ir neigiamas alkoholio akcizų kėlimo pasekmes ekonomikai – šešėlinės rinkos augimą, gėrimų kontrolės vengimą, taip pat alkoholinių gėrimų reklamos ribojimo poveikį žiniasklaidai, jos patiriamus finansinius nuostolius.
Šis tyrimas, kuriam JAV Nacionalinio piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas skyrė beveik 2 mln. dolerių, dar tik bus vykdomas, o Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai jau apibendrino „Baltijos tyrimų“ apklausą, kuri parodė, kad per pastaruosius metus naujos alkoholio ribojimo priemonės žmonių įpročių nepakeitė.
Tyrimas išskyrė keturias alkoholio vartotojų grupes: girtaujančius (smarkiai nusigeriančius ne mažiau kaip 2–4 kartus per savaitę), reguliariai vartojančius, progomis išgeriančius svaigalų ir per pastaruosius 12 mėnesių visai negėrusius alkoholinių gėrimų.
Alkoholio nevartojančių žmonių dalis visuomenėje dabar netgi sumenkusi, lyginant su 2016-aisiais, – tada 41 proc. apklaustųjų tvirtino, kad per metus visai negėrė alkoholinių gėrimų, o 2019-aisiais abstinentų sumažėjo iki 34 proc.
Žinoma, kyla abejonių, ar gali būti Lietuvoje tiek daug abstinentų, bet galima įtarti, kad tik retai alkoholio gurkštelintys asmenys per apklausas priskiria save prie visai svaigalų nevartojančių žmonių.
Vienaip ar kitaip, alkoholio ribojimo priemonės niekaip nepaskatino daugiau žmonių jo visai atsisakyti ar beveik nevartoti.
Tiesa, sunkių išgertuvių atvejai tapo retesni, bet nustatyta, kad nuolat stipriai girtaujančių asmenų įpročiai nepasikeitė, – jie geria tiek pat ir taip pat dažnai, kaip ir prieš įvedant alkoholio ribojimo priemones, o būtent šių žmonių elgseną jomis pirmiausia ir buvo siekiama keisti.
Kad tai primena kovą su vėjo malūnais, dar prieš trumpinant alkoholio pardavimo laiką, vėl didinant akcizus ir įvedant reklamos draudimus aiškino tokių priemonių kritikai. VU mokslininkų tyrimas tik patvirtino, kad iš esmės jie buvo teisūs.
Tiesa, bendras kas savaitę išgeriamo alkoholio kiekis per trejus metus kiek sumažėjo, bet padidėjo svaigalų įvežimas iš užsienio, ypač Lenkijos, galbūt daugiau imta vartoti ir surogatinių gėrimų.
Gyventojų apklausa parodė, kad daugumą alkoholio ribojimo priemonių teigiamai vertina mažiau nei pusė apklaustųjų. Tik amžiaus, kai galima įsigyti svaigalų, pailginimui iki 20 metų pritaria apie 60 proc. žmonių. Ypač neigiamai žvelgiama į alkoholio akcizų didinimą.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tvirtina, kad visos alkoholio prieinamumą Lietuvoje ribojančios priemonės atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, kaip mažinti svaigalų vartojimą.
Tačiau VU mokslininkai atkreipia dėmesį į lietuvių alkoholio vartojimo ypatumus, kurie mechanišką PSO rekomendacijų pritaikymą paverčia niekais.
Pavyzdžiui, akcizų didinimas mažina alkoholio vartojimą tada, kai gyventojai gauna labai mažas pajamas, yra visai nemobilūs, aplinkiniuose kraštuose alkoholiniai gėrimai ne pigesni ir sukurta efektyvi represinė kontrolės sistema, neleidžianti įvežti į šalį nei kontrabandinių svaigalų, nei gaminti juos nelegaliai.
Akivaizdu, kad nė vienos iš šių sąlygų Lietuvoje nėra.
Nesusipratimu reikėtų laikyti, kad Lietuva, įvedusi vieną didžiausių ES akcizų vynui, kuris tarp girtaujančių lietuvių visai nepopuliarus, o nemaža dalis Bendrijos šalių apskritai jo netaiko šiam gėrimui.
Neefektyvūs ir alkoholio reklamos draudimai. Jie taikomi visiems, nors stipriai geriančių asmenų kategorijai reklama – nė motais.
Kita vertus, ne tiek ir daug žmonių priskiriama prie girtaujančių – jų yra tik apie 5 proc., ir ši dalis išlieka stabili. Kone 60 proc. šių asmenų gyvena kaimuose, jų pajamos mažos, daugiau kaip pusė išvis nedirba, absoliuti dauguma įgijusi vidurinį ar menkesnį išsilavinimą, beveik trečdalis – 60 ir daugiau metų, nors ėmė didėti jaunimo dalis.
Toks socialinis smarkiai geriančių žmonių portretas rodo, kad jų elgsenos negali pakeisti nei reklamos draudimai, nei alkoholio pardavimo ribojimai, nei akcizų didinimas. Efektyvios būtų tik socialinės priemonės. Šiuo keliu ir siūlo eiti mokslininkai.
Todėl jie rekomenduoja keisti alkoholio vartojimo įpročius ne draudimais, o plėtojant socialinį pasitikėjimą, mažinant atskirtį.
„Gana į gyventojus žiūrėti lyg į nebrandų vaiką“, – ragina VU mokslininkai.
Siūloma mažinti akcizus, priartinant juos prie Lenkijos lygio: alaus – 16 proc., vyno – net 54 proc., stipriojo alkoholio – 33 proc.
Panašiai būtų galima pasakyti ir apie alkoholio reklamos draudimus – jie tik suvaržo žmonių galimybes rinktis kokybiškesnius gėrimus, taip pat daro žalą žiniasklaidai, menkina paramą sportui, kultūros renginiams.
