Liepos 21-ąją vykusiam tarybos posėdžiui buvo pateiktas nutarimo projektas dėl sutikimo perimti Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn šiuo metu Teisingumo ministerijos patikėjimo teise valdomą trumpalaikį materialųjį turtą – metodinį leidinį „Mediatoriaus vadovas“.
Bendra trijų knygų įsigijimo vertė siekia vos 34,86 euro. Du leidiniai bus perduoti Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešajai bibliotekai, trečiasis skirtas valstybės garantuojamos pirminės teisinės pagalbos teikimo funkcijai atlikti.
Sprendimo projektas, kaip ir visi kiti tarybai teikiami projektai, buvo svarstomas trijuose komitetuose, savivaldybės tarnautojai rengė dokumentus.
Numatė apskundimo tvarką
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską taryba įgaliojo pasirašyti šio turto perėmimo ir perdavimo aktus.
Nutarime taip pat skelbiama, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Apskundimo sąlygų paskelbimas – taip pat įprasta procedūra.
Ar tokių klausimų svarstymas tarybos posėdžio metu nėra tik beprasmis laiko ir išteklių švaistymas?
Nenuostabu, kad jokių klausimų tokiais atvejais nekyla net opozicijos atstovams, o sprendimas bendru sutarimu priimamas greičiau kaip per minutę.
Pasirinko kitokį kelią
„Savivaldos veiklą reglamentuojantys įstatymai numato, kad turtas ir finansai yra išskirtinės tarybos kompetencijos sritys“, – aiškino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Jis ne kartą yra sakęs, kad savivaldybėje sprendimų priėmimas yra nepalyginamai sudėtingesnė procedūra negu privačiame versle.
Mero nuomone, keičiant esamą reglamentavimą gali kilti sunkumų nustatyti ribą, ką gali spręsti administracija ir ko negali.
„Jeigu galima perduoti knygą, tai gal galima ir namą?“ – svarstė V.Matijošaitis. Nors dalies pateikiamų klausimų svarstymas gali pasirodyti absurdiškas, tai garantuoja viešumą.
Pasak mero, kai kuriais atvejais galima suteikti administracijos vadovams teisę atstovauti savivaldybės interesams, tačiau ir tokiu atveju reikalingas tarybos pritarimas.
Jis reikalingas visais atvejais perleidžiant turtą tarp valstybės institucijų. Jeigu privatus žmogus ką nors dovanoja savivaldybei, tarybos sprendimo nereikia, tačiau turtą būtina įtraukti į apskaitą.
„Stengiamės eiti kitu keliu – atsisakome savivaldybės funkcijoms atlikti nereikalingo turto ir taip mažiname darbuotojams tenkančią naštą“, – kalbėjo meras.
Regi visai kitokią misiją
Buvęs Kauno tarybos narys ir vicemeras Gediminas Jankus neabejoja, kad savivaldybės taryba turėtų užsiimti strateginiais klausimais, o ne kelių leidinių perdavimu bibliotekai.
„Nors tai galbūt neužima daug laiko ir sąnaudų, atlikti smulkius darbus reikėtų pavesti administracijos darbuotojams“, – mano G.Jankus.
Jam dirbant vicemeru, savivaldybėje veikė kitokia valdžios struktūra, todėl kiek kitaip buvo priimami ir sprendimai.
„Tuomet kiekvienoje savivaldybėje veikė valdyba, kuri turėjo įgaliojimus priimti daugelį kasdienių sprendimų“, – aiškino G.Jankus.
Žada, tačiau niekada neįvykdo
„Absurdiška situacija, tačiau šiuo atveju pati taryba negali pakeisti žaidimo taisyklių“, – įsitikinęs politologas Algis Krupavičius.
Jo nuomone, Lietuvoje išlieka pernelyg daug centrinės valdžios nustatyto veiklos reglamentavimo savivaldybėms. Prieš rinkimus dauguma partijų žada keisti situaciją, tačiau jau daugybę metų niekas nesikeičia.
„Savivaldybės taryba turėtų kurti viziją ir strategiją: kur eisime ir kaip ten nueisime“, – mano politologas.
Jis pridūrė, kad tarybos nariams derėtų spręsti tokias problemas, kurios svarbios didelėms bendruomenės grupėms, o ne pavieniams gyventojams. O atsakomybę už kasdienių klausimų sprendimą turėtų prisiimti vykdomoji valdžia.
