Kreipimesi į šalies vadovą, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, V. Landsbergis pabrėžia, kad Ž. Vaičiūnas rizikuoja susiderėti su Baltijos šalimis dėl dokumento, kuris ne tik pažeistų Lietuvos interesus, bet ir galiojantį „antiastravinį“ įstatymą.
„Trišalis 2018 m. susitarimas neįleidžia Astravo elektros į Baltijos šalis. Tad saugokime ir ginkime jį, neleiskime jo keisti blogesniu. Energetikos ministras atnešė kitokį ir norėjo apgauti. Paskui jis ar jie sugalvojo, kad tai, kas buvo sutarta 2018 m., o dabar griaunama, yra „netvaru“. Tvarumui reikia pasitikėjimo – pacta sunt servanda. Mes negalime įtikinti tų, kuriems rublis yra svaresnis už žodį ir gyvybę. Jie eina paskui rublį“, – liepos 21 d. siųstame laiške prezidentui teigia V. Landsbergis.
Profesorius pažymi, kad Ž. Vaičiūnas pats turėtų pasitraukti, bet jei nesiryš, tai turėtų padaryti G. Nausėda.
„Skubiai atgaivinkime savo užšaldytas elektrines, nutieskime trūkstamus laidus, nusipirkime akumuliatorių ir prisijunkime prie Vakarų. Jeigu broliai latviai prisijungs prie mūsų, tai juos mes išlaisvinsime nuo prekeivių šantažo. O mums reikia išsilaisvinti nuo „derybininkų“, kurie jau ne mūsų. Lietuvos derybininkai bus tie, kurie grumsis išsaugoti veikiantį susitarimą, o ne jį pakeisti kitu, blogesniu. Ž. Vaičiūnas gali dar ištaisyti savo klaidas, priimdamas sprendimą pasitraukti nuo vadovavimo gėdingoms „deryboms“. Patarkite, kodėl ne“, – rašo profesorius.
„Jei jis nėra laisvas apsispręsti, sprendimą keisti derybininką gali priimti prezidentas. Tai padarytų mus laisvesnius“, – sako V. Landsbergis.
Profesorius pažymi, kad pakeisdama derybininką Lietuva pasiektų geresnių rezultatų.
„Tada būtume labiau pasiruošę caro atvykimui prie Astravo potencialios atominės bombos. Jei žinotų, kad nei lietuviai, nei lenkai neprekiaus kažkieno nešvaria energija, ir užkrato prekeiviai neturės Kruonio savo rezervams“, – teigia V. Landsbergis.
Vilnius ragina Minską „neužkurti“ Astravo AE nepašalinus trūkumų
Lietuva paragino Minską nepradėti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklos, nepašalinus jos saugumo trūkumų.
Tokį raginimą Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai nusiuntė Baltarusijos užsienio reikalų, energetikos ir nepaprastųjų situacijų ministrams, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).
„Jokios atominės elektrinės veiklos pradžia neturėtų būti skubinama saugos užtikrinimo sąskaita ir sąmoningai derinama prie rinkimų (Baltarusijos prezidento rinkimų – BNS) kalendoriaus. Tenka apgailestauti, bet Baltarusijos AE atveju galima matyti tokias tendencijas, nors išlieka visa eilė neišspręstų saugos problemų“, – pranešime cituojamas UR ministras Linas Linkevičius.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Lietuvos pozicija yra nuosekli ir aiški tiek dėl branduolinės saugos, tiek dėl jai būtinų rezervų.
„Pirma, branduoliniame objekte dar iki paleidimo privalo būti įgyvendinti tarptautiniai saugos standartai. Antra, atominė elektrinė negali būti paleidžiama be būtinųjų rezervų. Šį klausimą mes esame iškėlę Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA), tai aiškiai sakome ir Baltarusijai, kuri Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės negalės naudoti Baltarusijos AE poreikiams“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Ministrų laiške pabrėžiama, kad dėl Europos Sąjungos streso testų rekomendacijų įgyvendinimo Baltarusijai svarbu bendradarbiauti su Europos Komisija ir Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe.
Lietuvos ministrai atkreipė dėmesį, kad licencijos išdavimas AE veiklai ir branduolinio kuro pakrovimas į ją, neišsprendus saugos klausimų, yra tiesioginė šalies nacionalinio branduolinės saugos reguliuotojo atsakomybė, galinti sukelti „atitinkamas pasekmes“.
Laiške pakartojama įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos energetikos pajėgumai negalės būti naudojami Astravo AE naudai.
Lietuva kritikuoja šalia jos sienos Baltarusijoje statomą atominę elektrinę dėl jos saugumo reikalavimų nepaisymų ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus.
