Valdantieji valstiečiai ir jų vedlys R.Karbauskis šiomis dienomis lyg netyčia prabilo, kad svarsto idėją įteisinti Vyriausybėje vicepremjero pareigybę, galbūt net ne vieną.
Tai esą nebūtų nauji postai – vicepremjerų pareigas galėtų eiti bent pora ministrų, kurie už tai negautų net papildomos algos, tik turėtų statusą ir galbūt papildomų įgaliojimų.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikėtų grąžinti kažkada Lietuvoje buvusią ir panaikintą pareigybę, pasak valstiečių vedlio, – būtų aiškiau, kas pavaduoja nedirbantį premjerą.
Keistas argumentas – tarsi bloga dabar galiojanti beveik automatiška praktika, kai premjerą pavaduoja finansų ministras.
Kita vertus, tai neturėtų jokios įtakos tai netvarkai, kurią dabar matome su pavadavimais Vyriausybėje.
Sveikatos apsaugos ministras ir pagrindinis kovotojas su koronavirusu A.Veryga išėjo net 5 savaičių atostogų, kad tinkamai pasiilsėtų ant dar labiau išaugusio savo asmeninio reitingo laurų.
Tuo metu jo vadovaujama sistema su smukusiu reitingu ir lietaus paskandinta e.sveikata palikta rengtis antrajai koronaviruso bangai vadovaujant susisiekimo ministrui J.Narkevičiui.
Po to, kai šis šiek tiek pavadovavo sunkiai suregzdamas sakinius, staiga ši garbinga pareiga numesta ant galvos iš nuostabos mikčiojančiam teisingumo ministrui E.Jankevičiui, vėliau jis estafetę perduos kitiems ministrams.
Kas tokius sprendimus priėmė, taip pat neaišku – ar pats A.Veryga, kuris dėl R.Karbauskio meilės jam prilygsta premjerui, ar finansų ministras A.Šapoka, ar net pats premjeras S.Skvernelis.
Taigi tikroji idėjų dėl viceministro (-ų) priežastis, matyt, kita, apie ją užsiminė ir R.Karbauskis – tai galėtų būti derybų dėl naujos valdančiosios koalicijos objektas partijoms dalijantis postus Seime ir Vyriausybėje.
Žodžiu, valstiečiai mano, kad tai padėtų jiems greičiau sulipdyti naują valdžią. O tos valdžios jiems žūtbūt reikia, nes visuomenės nuomonės apklausos ir bendrosios politinės tendencijos rodo, kad jie gali ją išlaikyti.
Juk štai ir naujausieji „Vilmorus“ reitingai „Lietuvos ryte“ rodo, kad pagrindinė tendencija, susijusi su artėjančiais Seimo rinkimais ir galimais jų rezultatais, ne tik nesikeičia, o tik stiprėja.
Konservatoriai ir valstiečiai toliau po truputį stiprina savo pozicijas, liudydami, kad būtent jie ir bus pagrindiniai jėgos centrai, apie kuriuos ir suksis galimų koalicijų dėlionės.
Tačiau valstiečių šansai būti pirmuoju iš tų centrų dabar dar didesni. Gali būti, kad trečiojoje vietoje liekantys socialdemokratai valstiečių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bloko taip ir neaplenks, todėl bus kviečiami dėtis prie jų mažesniojo brolio teisėmis – kaip ir, žinoma, Darbo partija.
Bet socialdemokratus ir „darbiečius“ jau vilioja ir konservatoriai. Tad štai R.Karbauskis jau dabar skuba teikti tokius viliojančius pasiūlymus, kurie jį padarytų patrauklesnį galimiems partneriams.
O jei vis dėlto socialdemokratai aplenktų valstiečius ir patys pasiimtų premjero postą, vicepremjerų pareigybės būtų valstiečiams visai ne pro šalį kaip papildoma paguoda.
Planas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai gražus. Tik štai bėda – naujoji valdžia, ar ji būtų kairioji, ar dešinioji – ir taip bus dar trapesnė nei dabartinė. Juk šiandieninėje koalicijoje yra viena visiškai neginčijamai dominuojanti jėgą, o naujojoje bent dvi, o gal ne trys stumdysis.
Papildomi postai ar karūnos gal ir padėtų greičiau tą valdžią pasidalyti, bet kartu padėtų miną ar, teisingiau, grėblį po ir taip trapiais jos pamatais.
Negana to, kad turime Prezidentūrą ne iš stipriųjų, gali būti, kad turėsime ir silpną Seimo daugumą bei Vyriausybę. O politikai jau dabar deda pastangas, kad taip ir įvyktų.
