Pasak ilgamečio LSDP nario, parlamentaro Algirdo Syso, LGBTI atsiradimas politinėje programoje yra susijęs su pasikeitimais partijos vadovybėje.
Lietuvos gėjų lygos vadovo Vladimiro Simonko nuomone, tai liudija, kad Lietuvos politikai jau suprato, jog minėtos bendruomenės palaikymas gali atnešti rinkėjų balsų, o gal net nulemti rinkimų rezultatą.
Vis dėlto politologas Mindaugas Norkevičius tikino, kad LGBTI bendruomenės mobilizavimo per šiuos rinkimus tikėtis nevertėtų – LGBTI tematikos įtraukimas į politines programas tiesiog atitinka liberalios ir socialdemokratiškos krypties partijų ideologines linijas.
Primename, kad LGBT terminu apibūdinami lesbietės, gėjai, biseksualūs ir translyčiai žmonės. Šiuo metu daugelyje Europos šalių pirmenybė teikiama LGBTI terminui, kuris apima ne tik minėtas žmonių grupes, bet ir interseksualius asmenis.
Politinis dėmesys LGBTI – auga
Net trys Lietuvos politinės partijos šiuo metu yra aiškiai išsakiusios savo poziciją dėl netradicinės seksualinės orientacijos bendruomenės narių ir įtraukusios tai į savo programas: LSDP, Laisvės partija ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS).
„LGBTI asmenų teisės. Priimsime partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis. Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus ir teisiškai reglamentuosime dar 2001 m. Civiliniame kodekse numatytą galimybę translyčiams asmenims pakeisti savo lytį ir teisinį lyties pripažinimą“, – tokios mintys yra įrašytos LSDP programos projekte, kurį partija tvirtins rudenį.
„Anksčiau to nebuvo. Bet viskas keičiasi, nėra ko slėpti: senoji gvardija buvo labai kategoriška. Naujoji vadovybė laikosi kitokio požiūrio ir mane tai džiugina“, – naujoves partijos programoje komentavo socdemas A.Sysas.
Laisvės partijos rinkimų programos pristatyme taip pat pabrėžtas šios politinės jėgos dėmesys LGBTI bendruomenei. Pirmadienį Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė rinkimų kampanijos pradžią: partija startavo su 5 įsipareigojimais, kurių vienas buvo skirtas būtent LGBTI problematikai.
„LGBT+ asmenys turės teisę įteisinti savo šeimos santykius. Žmonės su negalia, vyresnio amžiaus karta pagaliau taps lygiaverčiais mūsų visuomenės nariais, sveikatos, švietimo ir ekonomikos dalyviais.
Laisvės partija stovi ir visada stovės pamatinių žmogaus teisių – žodžio laisvės, teisės viršenybės, privačios nuosavybės sargyboje. Saugosime Lietuvą nuo lėtai, bet užtikrintai slenkančio autoritarizmo“, – rašė A.Armonaitė.
Seksualinių mažumų teises jau kurį laiką akcentuoja ir LRLS.
Suprato bendruomenės reikšmę?
25 metus gėjų lygai vadovaujantis V.Simonko portalą lrytas.lt patikino, kad didesnis dėmesys LGBTI galimai reiškia, kad Lietuvos politikai supranta su šia bendruomene susijusio elektorato svarbą.
„Prisiminkime, kad mūsų bendruomenės nariai turi šeimas, tėvus, vaikus, močiutes, kurie irgi norėtų palaikyti tokius politikus. Aišku, aš galiu klysti ir galite su manimi nesutikti, bet mano nuomone, toks mūsų bendruomenės palaikymas gali reikšti 20 proc. rinkėjų balsų“, – prognozėmis dalijosi V.Simonko.
Anot jo, organizacija yra nusprendusi sekti vakarų valstybių pavyzdžiu ir numačiusi skelbti LGBTI draugiškų politikų sąrašus savo bendruomenės nariams.
„Matyt, atėjo laikas aiškiai įvardyti draugiškus LGBTI politikus, už kuriuos verta balsuoti, kad bendruomenė nepasiklystų. Aktyviai dalyvauti rinkimuose mus ragina ir tarptautinės organizacijos.
Noriu pabrėžti, kad Lietuvos gėjų lyga yra nevyriausybinė organizacija ir jos įstatuose skelbiama, jog negalima dirbti su viena politine partija. Bet yra kitas būdas, kaip informuoti mūsų bendruomenę.
Vakaruose paplitusi praktika, kai prieš rinkimus užduodami klausimai politikams, o jų atsakymai skelbiami bendruomenės nariams. Svarbiausia yra nedaryti jokio spaudimo, už ką balsuoti. Kiekvienas turi apsispręsti pats. Mes tik informuojame“, – paaiškino V.Simonko.
Kita vertus, V.Simonko neslepia, kad yra būdų pranešti, už ką verta balsuoti.
Taip tikriausiai būtų galima paaiškinti Marijos Aušrinės Pavilionienės fenomeną, kai ji per 2008-ųjų metų rinkimus socialdemokratų partijos sąraše iš 67-osios vietos pakilo į 15-ąją.
„Mūsų bendruomenei didelį įspūdį galėjo padaryti M.A.Pavilionienės drąsa, palaikant LGBTI žmones. Man tikrai padarė. Oficialiai Lietuvos gėjų lyga tuo metu nepalaikė A.Pavilionienės kandidatūros, bet yra būdų vienaip ar kitaip pranešti, už ką verta balsuoti. Visi matė jos drąsą ir tai buvo ištransliuota bendruomenei“, – kalbėjo V.Simonko.
Paklaustas, ką LGBTI palaikė per praėjusius prezidento rinkimus, V.Simonko atsakė: „Ingrida Šimonytė mūsų bendruomenėje yra suvokiama kaip lyderė.“
Telpa į ideologinius rėmus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas dr. M.Norkevičius pastebėjo, kad Lietuvoje LGBTI nepalieka nuošalyje tos politinės jėgos, kurioms ši tematika būdinga žvelgiant iš ideologinės perspektyvos – kairiosios ir liberalios partijos.
„Jei žiūrėtume į socialdemokratines idėjas tokiose valstybėse kaip Švedija, Suomija, Norvegija, kur socialdemokratizmo politinė srovė vystosi jau daugybę metų ir yra pagrindinė – ši tema užima labai svarbią vietą. Tai neatsiejama nuo socialdemokratinės plotmės. Lygiai tas pats yra su liberalizmo ideologija.
Lietuvoje apie tai daugiausia kalbėjo LRLS. Šiemet tai daro ir naujai susikūrusi Laisvės partija. Jei pažiūrėtume į ankstesnes LSDP programines nuostatas, užuominų apie tai buvo“, – sakė VDU politologas M.Norkevičius.
Anot jo, galima žiūrėti ir iš kitos pusės – kaip į pragmatinį bandymą į savo pusę palenkti tam tikrą elektorato dalį.
„Pragmatinis skaičiavimas galėtų būti, jei apie tai pradėtų kalbėti, tarkime, konservatoriai ar Darbo partija. Aptariamu atveju tai atitinka ideologinius LSDP, LRLS ir Laisvės partijų rėmus“, – detalizavo M.Norkevičius.
Proveržio tikėtis nereikėtų
Politologo pastebėjimu, mažai tikėtina, kad rinkėjai balsuos radikaliai tik už vieną iš minėtų partijų, nes nei viena neišskiria LGBTI dalykų kaip svarbiausių aspektų arba nežada kažkokių radikalių pokyčių. Tad bendruomenės balsų pasiskirstymas tarp partijų turėtų būti daugmaž tolygus.
Politologo akimis, kiek konkretesnis kalbėjimas, susijęs su LGBTI ir apimantis konkretesnius politinius sprendimus, girdimas iš Laisvės partijos.
„Tikėtina, kad LGBTI bendruomenė tikrai nebalsuos labai aktyviai, galbūt dalis net protestuos ir neateis į rinkimus, nes yra nusivylę politika. Didelio susidomėjimo ar tos bendruomenės mobilizavimo tikėtis tikrai nereikėtų.
Mano vertinimu, tai nėra vienas iš pagrindinių tų partijų programinių aspektų. Šios partijos kreipia dėmesį į žmogaus teises, lyčių lygybę, piliečių lygybę bendrąja prasme“, – kalbėjo politologas M.Norkevičius.
