Pirmadienį susitikimo su rajonų merais metu G.Nausėda taip pat pasiuntė žinutę dviem ministerijoms, kurių darbu suabejojo.
Kovą su koronavirusu vertina palankiai
Prezidentas patikino, kad kol kas pozityvius kovos su koronavirusu rezultatus liudija ne tik medicininė statistika, susijusi su mirčių ir susirgimų mastais, bet ir ekonomikos būklė. Pasak jo, siekis apsaugoti ekonomiką lemia tai, kad „Lietuvos rodikliai yra neblogi“.
„Testavimas intensyvesnis yra siektina iniciatyva <..> Grįžtant prie režimo pokyčių, visada pasisakau kad būtų griežta kontrolė, bet pats režimas padaromas priklausomas nuo objektyvių rodiklių“, – komentavo prezidentas.
Jis pastebėjo, kad situacija Europoje keičiasi į blogą pusę. Tačiau Lietuvoje saviizoliacijos mechanizmas ir sienų kontrolė kol kas veikia tinkamai.
„Yra tiesioginė sienų kontrolė, yra netiesioginė – savikarantinacija. Ji gerokai pristabdo norą keliauti per sieną. Manau, kad turime sustyguotą mechanizmą, kaip yra taikomas karantinacijos instrumentas“, – sakė G.Nausėda.
Blogėjant sergamumo koronavirusu situacijai Europoje, valstybės vadovo požiūriu, neatmestinas ir sienų uždarymo sprendimas.
„Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. <..> Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti“, – tikino jis.
Kritika dviem ministerijoms
Pirmadienį prezidentas G.Nausėda Birštone susitiko su Birštono ir Kauno miestų, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais. Po šio susitikimo kritiškas pastabas prezidentas išsakė dviems ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
„Aptarėme klausimus, kurie pasikartoja – tikrai nemaža dalis iš jų yra bendri visai Lietuvai, ypatingai dėl švietimo, dėl įtraukaus ikimokyklinio ugdymo, dėl pavežėjimo paslaugų. Deja, reikia pripažinti, kad savivaldybės skundžiasi ministerijos veikla, kad nesusilaukia pakankamai dėmesio iš jos pusės ir, kaip jie liūdnai juokavo, Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundus, nes iki to laiko tų skundų išklausyti tie, kurie atsakingi už šias problemas, nenorėjo arba nerado laiko.
Tikiuosi, kad ledai pajudės ir mes galėsime spręsti klausimus, kurie yra susiję su kitą kartą visiškai elementariomis problemomis, kurias tikrai galima išspręsti, reikia tik šiek tiek politinės valios tai padaryti“, – kalbėjo prezidentas.
Kritišką žinutę G.Nausėda pasiuntė ir SAM adresu. Pasak jo, galimai paskubėta pasakyti tai, ko dar realybėje nėra.
„Taip pat esu priverstas konstatuoti, kad visi savivaldybių merai, kurie šiandien dalyvavo pokalbyje, paklausti apie tai, ar ligoninės atgavo arba joms buvo kompensuotos išlaidos, kurias patyrė per pirmąją koronaviruso bangą, įsigydamos apsaugos priemones medikams ir kitoms grupėms, ar tos išlaidos yra kompensuotos, atsakymas buvo ne.
Tuo tarpu dar visai neseniai telefoninio pokalbio su ministru metu gavau patikinimą, kad reikalai yra sprendžiami. Tai kažkurioje vietoje arba laikas mus apgaudinėja, arba kažkuri iš pusių yra nevisiškai teisi. Tikiuosi, kad sprendimai pajudės“, – teigė G.Nausėda.
Ragino išnaudoti potencialą
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad nors koronaviruso suteikta patirtis gali būti vertintina kontroversiškai, ją būtina išnaudoti, galvojant apie artėjančius mokslo metus.
„Aš manau, kad mes turime pasinaudoti neįkainojama patirtimi, kurią sukaupėme pavasarį ir pirmaisiais mėnesiais, kai kilo pirmoji koronaviruso banga. Ši patirtis, nors kai kas sako, kad buvo kontroversiška, bet daugeliu bruožų ji leido sustyguoti nuotolinį mokymą ir pakankamai neblogai jį taikyti daugelyje Lietuvos mokyklų.
Šiandien turbūt niekas negali prognozuoti, kad situacija nesikomplikuos tiek, kad šį rudenį mums vėl gali tekti svarstyti nuotolinio mokymo klausimą. Bet padarykime tai ne mūsų problema ar trūkumu, bet mūsų privalomumu. Išmokime tas pamokas, kurias gavome būtent per pirmąją bangą“, – komentavo G.Nausėda.
Turizmo potencialas – neišnaudotas
Valstybės vadovas akcentavo, kad Lietuva neišnaudoja savo potencialo turizmo srityje. Jo nuomone, turizmo sektorius turėtų sugeneruoti nemažą bendrojo vidaus produkto dalį, nes Lietuva turi kuo sudominti turistą. G.Nausėda kartu džiaugėsi, kad vis daugiau lietuvių atranda Lietuvą iš naujo.
„Lietuva labai maža dalimi išnaudoja tą turizmo potencialą, kurį turi. Tai byloja pakankamai fragmentiškas valstybės požiūris į tai, kokį vaidmenį turi vaidinti turizmas. Esu įsitikinęs, kad tą potencialą galime išnaudoti geriau.
Reikia daugiau bendradarbiauti tarpusavyje, reikia sudaryti maršrutus, kad sulaikytume ar vidaus, ar užsienio turistą regione“, – kalbėjo G.Nausėda.
Išskirtinis dėmesys – laivybai Nemune
Anot prezidento, investicijos į Nemuno gilinimą ir pakrančių sutvarkymą paskatintų turizmą bei krovinių gabenimą visuose su didžiausia šalies upe susijusiuose regionuose. Jis pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams.
„Problemų yra daug, ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų, ir tos investicijos jau pažadėtos, beveik 30 mln. tam ketinama skirti, reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės,ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“ – aiškino G.Nausėda.
„Manau šitos investicijos tikrai atsipirktų, nes jos gerokai paskatintų turizmą visuose susijusiuose regionuose, ir transportavimą krovinių, ir manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu, kad šituos dalykus pajudintų iš mirties taško“, – pridūrė jis.
