Būtent vadovo yra pareiga atsakyti ir suvaldyti sektoriuje iškylančias rizikas. Laukiame paties ministro paaiškinimo“, – apie teisėsaugos tyrimus, susijusius su koronaviruso testų pirkimu, antradienį kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.
Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų. Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, kuri pirmadienį įteikė prašymą ją atleisti.
Tačiau kartu D.Kuliešius pabrėžė, kad „konkrečių tyrimų prezidentas nevertina, konkrečius tyrimus vertins teismas“.
Susitiko įvertinti rizikas ir pasimokyti iš klaidų
Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovais bei aptarė koronaviruso viešuosius pirkimus. Susitikimu taip pat siekta numatyti rekomendacijas, padedančias išvengti padarytų klaidų pasikartojimo.
„Šiandien yra tęstinis prezidento inciatyva susitikimas su kontroliuojančiomis institucijomis. Dar koronaviruso pradžioje prezidentas, susitikęs su viešųjų pirkimų tarnyba, paragino, kad duomenys, susiję su viešais pirkimais, būtų skelbiami viešai, kad tai garantuotų rizikų valdymą.
Pandemija užtiko Lietuvą netikėtai, šiandien prezidentas norėjo išgirsti, kokios yra sisteminės rizikos, susijusios su valstybės lėšų panaudojimu. Ir vėlgi sutarti, ko reikia, kad mes pasimokytume iš pamokų“, – apibendrino D.Kuliešius.
Dvejones sukėlė įstatymo pakeitimas
Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.
Prezidento patarėjas antradienį pabrėžė, kad apie 92 proc. su COVID-19 susijusių pirkimų, siekiant operatyvumo, buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu. Bet kartu skubant už priemones galimai teko sumokėti ir didesnę kainą, nei, pavyzdžiui, vykdant pirkimus per centralizuotas sistemas.
„Yra įvardinta keletas rizikų. Tai buvo paminėta, kad trūko viešumo, skaidrumo, naudojant lėšas ir finansus, valdant ekstremalią situaciją. Tai yra susiję su neskelbiamomis derybomis.
Taip, įstatymai leidžia, esant ekstremaliai situacijai, vykdyti pirkimus tokiu būdu, bet tai nėra taisyklė, tai yra išimtis. Lankstumas ir greitumas negali kompensuoti skaidrumo“, – detalizavo D.Kuliešius.
Neskelbiamos derybos, pasak VPT direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, kaip pirkimų būdas, turėtų būti taikomos iškirtiniais atvejais ir neturėtų vyrauti.
„Kažkiek nerimaujame, žiūrėdami į ateitį, rudenį, visi ruošiamės galimai artėjančiai antrajai pandemijos bangai. Tai šitoje vietoje VPT nuomonė yra, kad neskelbiamos derybos turėtų būti ypač iškirtini atvejai ir neturėtų vyrauti <..>
Kas mums, kaip viešųjų pirkimų priežiūrą atliekančiai organizacijai, truputį sukėlė keblumų – tai kovą viešųjų pirkimų įstatyme padarytas pakeitimas, kuris iš esmės leido laisviau vykdyti neskelbiamas derybas“, – išskyrė A.Siniauskas.
Trūko viešumo, buvo permokama
Prezidento patarėjas akcentavo, kad, vykdant viešuosius pirkimus, trūko viešumo.
„Viešumo paraginimas ne iki galo buvo išpildytas. <..> Sutarėme, jog kontroliuojančių institucijų bendradarbiavimas ir atliekamas vertinimas bus su konkrečiomis rekomendacijomis naujam laikotarpiui“, – teigė D.Kuliešius.
STT vadovas Žydrūnas Bartkus akcentavo, kad net ir ekstremalios situacijos sąlygomis labai svarbu vengti rizikų ir efektyviai naudoti valstybės lėšas. Jo teigimu, decentralizuoti pirkimai buvo papildoma rizika.
„Mes suprantame, kad tokios situacijos nėra kasdieninės, tokiom situacijom reikia veikti kiek kitaip. Tačiau tai suprantant, valstybė turėtų būti pasiruošusi veikti ypatingomis situacijomis. <...>
Kalbame, kaip būtų galima sukurti valstybei algoritmą, kad valstybė nebūtų apgauta, nepatirtų nuostolio, žalos. STT gali prisidėti prie informacijos patikrinimo, tiekėjų patikrinimo, tam, kad perkančiajai organizacija būtų laiku pateikta informacija. Decentralizuoti pirkimai buvo rizika, kuri nepadėjo išvengti situacijų, kai už prekes ar paslaugas buvo permokama. Centralizuotas pirkimas, matyt, būtų vienas iš sprendimų“, – sakė Ž.Bartkus.
Ž.Bartkus taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis pirkimuose dalyvavusių įmonių buvo niekada nedalyvavusios valstybės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, įsteigtos naujai arba jose dirbo nuo vieno iki trijų darbuotojų.
„Tai savaime indikuoja riziką, bet apie ją kalbame jau po įvykusių pirkimų“, – aiškino STT vadovas.
Valstybės kontrolė akcentuoja viešųjų pirkimų centralizavimą ir duomenų atvėrimą
Tuo metu valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė pabrėžė viešųjų pirkimų centralizavimo ir duomenų atvėrimo klausimus.
„Kalbant apie trumpalaikius (aspektus – ELTA), du pagrindiniai akcentai, vienas – jau anksčiau minėtas viešųjų pirkimų centralizavimas ir perkančiųjų organizacijų tarpusavio nekonkuravimas, nes turėjome situacijų, kai perkančiosios organizacijos konkuruodavo tarpusavyje dėl tiekėjų ir vienos ar kitos priemonės gavimo. To reikėtų išvengti, kai pačios perkančiosios organizacijos, sukurdamos konkurencinę pirkimo aplinką, padidina kainą“, – sakė Ž.Simonaitytė.
„Kitas – duomenų atvėrimas, kalbant tiek apie neskelbiamas derybas, tiek apskritai apie visus atliktus viešuosius pirkimus, darytas išlaidas, susijusias su COVID-19. Tas didintų tiek skaidrumą, tiek visuomenės galimybes domėtis atliktomis išlaidomis“, – pridūrė ji.
Ž.Simonaitytė taip pat nurodė, kad Valstybės kontrolė rudenį turėtų skelbti su COVID-19 susijusių veiksmų apžvalgą ir vertinimą. „Čia norėtųsi orientuotis ne į tai, kas buvo jau atlikta, bet į pagrindines tiek pajamas, tiek išlaidas, kuriomis mes kaip valstybė disponavome suvaldydami COVID–19 pandemiją, pagrindinius šalies rodiklius, skolą“, – nurodė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja.
