Besitęsiant protestams Baltarusijoje ir dabartiniam kaimyninės valstybės vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jų malšinimui pasitelkiant OMON pajėgas, ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Baltarusijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais. Susitikime dalyvavo 11 Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų arba nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su Baltarusijos pilietine visuomene, atstovų bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Primename, kad trečiadienį Lietuvos valstybės vadovas pateikė trijų punktų planą galimam tarpininkavimui, sprendžiant politinę krizę kaimyninėje valstybėje.
„Pirma – Baltarusijos valdžios institucijos nutraukia prievartos naudojimą prieš savo piliečius ir deeskaluoja situaciją. Antra – Baltarusijos valdžia paleidžia suimtuosius, kurių jau skaičiuojama tūkstančiais, visus protesto dalyvius, kurie iki šiol patyrė represijas. Trečias punktas – Baltarusijos institucijos atnaujina dialogą su savo pilietine visuomene“, – tris punktus trečiadienį pristatė G.Nausėda.
Žinia perduota diplomatiniais kanalais
„Kaip žinia, įvykiai Baltarusijoje klostosi labai greitai ir prezidentas vakar paskelbė savo veiksmų planą, ką, jo manymu, būtų galima padaryti šioje krizinėje situacijoje. Priminsiu, kad jo planas sudarytas iš trijų dalių.
Darbas su pilietine visuomene mūsų santykiuose su Baltarusija užima labai didelę vietą. Natūrali to išraiška yra prezidento noras susitikti su tomis organizacijomis ir jas išklausyti. Susitikimo pabaigoje prezidentas taip pat akcentavo, kad visa pagalba toms organizacijoms, kurios reikėtų, kad jos ir toliau sėkmingai dirbtų, bus pagal galimybes suteikta“, – ketvirtadieninį susitikimą komentavo A.Skaisgirytė.
Ji taip pat pranešė, kad prezidento trijų punktų planas yra aptartas su bendraminčiais ir diplomatiniais kanalais perduotas Baltarusijos pusei.
„Kol kas planas yra aptartas gana detaliai su mūsų bendraminčiais: Latvija, Estija ir Lenkija – turime šių šalių prezidentų palaikymą dėl plano. Taip pat jis (trijų punktų planas – aut. past.) yra nutransliuotas Baltarusijos pusei, laukiame jų reakcijų“, – sakė prezidento patarėja.
Paklausta, ji patikslino, kad planas Baltarusijai perduotas „diplomatiniais kanalais“.
Prezidentūros atstovės teigimu, reakcijos iš kaimyninės valstybės norima kuo greičiau. „Jeigu matysime, kad laikui bėgant pozityvios reakcijos nėra, imsimės kitų veiksmų, kitų priemonių“, – sakė A.Skaisgirytė.
A.Skaisgirytė patikino, kad dėl krizės Baltarusijoje sprendimo kalbamasi ir su kitų valstybių atstovais. „Noras yra angažuoti kuo platesnę regioninę ir europinę koaliciją“, – teigė ji.
Vis tik ji pripažino, kad labiausiai tai, kas vyksta Baltarusijoje, rūpi kaimynams ir šio regiono šalims.
A.Lukašenkos pergalės nepripažįsta
Pasak vyriausiosios prezidento patarėjos, Prezidentūra laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir Europos Sąjunga (ES), dėl rinkimų rezultatų nepripažinimo.
„Lietuva, kartu su visa ES, yra pasakiusi, kad šie prezidento rinkimai yra nedemokratiški, neskaidrūs, nelaisvi. Po tokio pasakymo pripažinti rinkimų rezultatą būtų visiškai neadekvatu“, – patikino ji.
Pateikė Islandijos pavyzdį
Susitikime dalyvavęs „Freedom House“ Vilniaus biuro vadovas Vytis Jurkonis patikino, kad prezidento iniciatyva nevyriausybinių organizacijų atstovai džiaugiasi.
„Tai veidrodinis principas atleipiantis tai, kas vyksta Baltarusijoje. Baltarusijoje matome pilietinę visuomenę, piliečius, norinčius laisvės ir demokratijos. Šiuo atveju natūralu yra kalbėtis su tais žmonėmis, pilietinės visuomenės atstovais čia ir fondais, kurie dirba su pilietine visuomene. Žinia lyg ir nuskambėjo tokia: ar galime būti Islandija? Simboliškai mes pakankamai jautrūs turėtume būti, žinodami savo istoriją.
Bet kartu turbūt buvo pasakyta tai, kad mes galime būti netgi daugiau nei Islandija <..> ir privalome ne tik moraliai, simboliškai juos palaikyti, bet rasti ir praktinių būdų tam. Aptarėme įvairias galimybes“, – kalbėjo V.Jurkonis.
Primename, kad Islandija pirmojo 1991 m. pripažino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
