Svarbu ruoštis
Įvykių Baltarusijoje baigties klausimas, anot politologo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Šarūno Liekio, mūsų valstybei yra gyvybiškai svarbus.
„Čia yra gyvybinis klausimas, jeigu vietoje Baltarusijos sienos turėsime Rusijos sieną“, – tokį klausimą laidoje „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Nauja diena“ kėlė Š.Liekis.
Politologas akcentavo, kad strategiškai svarbu svarstyti apei įvairius galimus scenarijus ir jiems ruoštis.
„Tas pats Aliaksandras Lukašenka įveda karinę padėti ir ten važiuoja Rusijos kariuomenė, mes turėsime visai kitokią saugumo situaciją – čia neužteks stebėti, čia reikės kažką daryti. <..> Ką daryti jei A.Lukašenka išlieka valdžioje ir dar įvedama 100 tūkst. Rusijos kariuomenė. Ką Lietuvos valstybė tokiu atveju darys?“, – svarstė Š.Liekis.
Kaip pirmadienį prezidentūroje teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kol kas duomenų apie Rusijos kariuomenės įvedimą į Baltarusiją nėra, tačiau toks įvykis pakeistų saugumo situaciją regione.
„Jokių šiuo metu duomenų apie planuojamus Rusijos kariuomenės įvedimus nėra. Tai yra viena strateginių rizikų, jeigu pono A.Lukašenkos iniciatyva būtų prisiimami papildomi įsipareigojimai iš Baltarusijos pusės, kviečiantys arba sutinkantys, kad Rusija dislokuotų kariuomenės dalinius Baltarusijos teritorijoje.
Taip, tai būtų tam tikri, gana ženklūs pokyčiai saugumo situacijai regione tiek Baltijos šalių, Lenkijos, bet tiek ir Ukrainos atžvilgiu“, – teigė R.Karoblis.
Scenarijus – įmanomas
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad scenarijus, kai Rusija prisijungia Baltarusiją, yra įmanomas, tačiau nėra pats realiausias.
„Baltarusija yra labai integruota į Rusiją valstybė. Jeigu žvelgtume į jos narystę tarptautinėse organizacijose, kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje, Baltarusija yra šalia Rusijos, pusė Baltarusijos prekybos yra tiesiogiai sietina su Rusija, daugybė baltarusių dirba Rusijoje. Vadinasi, visa tai aprėpia visas sritis, pradedant ekonomika, baigiant saugumu.
Tai dabar ta situacija tikrai nepasikeitė. Tie svertai ir toliau yra. Klausimas, ar Rusija būtų pasirengusi panaudoti iki šiol dar netaikytas priemones, pavyzdžiui, pasitelkti karinę jėgą. Turbūt toks scenarijus yra įmanomas. Nors daugelis Baltarusijos apžvalgininkų turbūt manytų, kad ne pats realiausias“, – „Nauja diena“ laidoje sakė L.Kojala.
Klausimų ir abejonių, L.Kojalos teigimu, kelia ir scenarijus, kuriame valdžioje išlieka A.Lukašenka.
„Jis ir realus, ir nerealus. Viena vertus atrodo, kad A.Lukašenkai nebėra kur trauktis, kad ir kur jis nuvyktų, ten jis palaikymo nesulaukia. Tai atrodytų, kad galimybių nėra. Bet, kita vertus, mes nematome labai daug signalų, kad elitas jau būtų nusisukęs.
Kol jis kontroliuoja jėgos struktūras, kol nėra visiško žiniasklaidos embargo jo atžvilgiu, galime sakyti, kad situaciją šalyje jis bent jau iš dalies kontroliuoja“, – patikino jis.
Prezidento rinkimai Baltarusijoje įvyko rugpjūčio 9 dieną. Remiantis oficialiais rezultatais, dabartinis prezidentas A.Lukašenka, einantis pareigas nuo 1994 metų, laimėjo rinkimus triuškinama persvara prieš kitus kandidatus.
Paskelbti rinkimų rezultatai sukėlė masinius protestus, kurie tęsiasi iki šiol. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių. Nuo ketvirtadienio įvairiose Baltarusijos pramonės įmonėse taip pat prasidėjo taikūs protestai.
