Istorijos dūžiai rugpjūčio 21-ąją: žmonės, likimai, atradimai

Lrytas.lt

Aug 21, 2020, 6:55 AM

Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.

Įvykiai Lietuvoje

1372 m. Livonijos ordino metraštininko Hermano Wartberge’s kronikoje pirmą kartą paminėti Kėdainiai.

1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadintas Kauno universitetu, panaikintas Teologijos-filosofijos fakultetas, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai.

1991 m. Vilniuje Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją. Per incidentą žuvo Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Tai buvo paskutinė auka kovoje už Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą.

2003 m. Vilniuje pradėjo veikti modernus keltuvas į Gedimino pilį. Juo vienu metu per minutę į 41 metro aukščio kalną gali pakilti 16 žmonių.

Įvykiai pasaulyje

1911 m. italas Vicenzo Perruggia iš Luvro muziejaus Paryžiuje pavogė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Kūrinys buvo surastas po trejų metų.

1944 m. Vašingtone prasidėjo JAV, Didžiosios Britanijos, SSRS, vėliau ir Kinijos atstovų derybos, vadinamoji Dambartono Okso konferencija. Sušaukta remiantis 1943 m. Maskvos deklaracija, numatančia įkurti tarptautinę organizaciją, kuri perimtų Tautų Sąjungos funkcijas ir garantuotų tarptautinę taiką bei saugumą. Konferencija parengė pasiūlymus naujai tarptautinei organizacijai – Jungtinėms Tautoms – įkurti. Numatyta, kad svarbiausia Jungtinių Tautų institucija taps Saugumo Taryba.

1957 m. SSRS pirmą kartą išbandė tarpkontinentinę balistinę raketą R-7, galinčią nuskristi 8000 kilometrų. Vėliau jos pagrindu į kosmosą buvo iškeltas pirmasis pasaulyje dirbtinis Žemės palydovas „Sputnik-1“ ir kiti kosminiai aparatai.

1991 m. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

2013 m. Sirijos pilietiniame kare panaudota 1993 m. uždrausta nervų sistemą paralyžiuojanti kovinė nuodingoji medžiaga zarinas. Žuvo apie 2000 žmonių.

Gimė

1165 m. – Prancūzijos karalius Pilypas II Augustas. Karaliaus valdžią stiprino mažindamas stambiųjų feodalų galias – savo patarėjais skirdavo žemesniųjų sluoksnių atstovus, rėmė miestų kovą su didikais. Dėl valdymo reformų padidėjo įplaukos į iždą, Paryžius tapo vienu svarbiausių Europos mokslo centrų. Mirė 1223 m.

1765 m. – Didžiosios Britanijos, Airijos ir Hanoverio karalius Vilhelmas IV. Jo valdymo metais buvo reformuoti Didžiosios Britanijos Parlamento rinkimai, priimti švietimo, vargšų globos įstatymai, visoje imperijoje panaikinta vergija. Pats politiniame gyvenime aktyviai nedalyvavo, reformų Didžiojoje Britanijoje iniciatoriai buvo jo ministrai. Mirė 1837 m.

1789 m. – prancūzų matematikas, matematinės analizės vienas pradininkų Augustinas-Louis’as Cauchy. Mirė 1857 m.

1886 m. – Lietuvos kariuomenės kareivis, 1919 m. pirmasis žuvęs už Lietuvos nepriklausomybę, Povilas Lukšys.

1904 m. – amerikiečių džiazo pianistas ir kompozitorius, 10 „Grammy“ apdovanojimų laureatas Count Basie. Mirė 1984 m.

1929 m. – latvių kino ir teatro aktorė, viena žymiausių sovietinių laikų aktorių Vija Artmane. Mirė 2008 m.

1936 m. – vienas geriausių NBA krepšininkų Wiltas Chamberlainas. Tai vienintelis žaidėjas NBA istorijoje, per vienerias rungtynes pelnęs 100 taškų. Per keturiolika NBA sezonų jis du kartus tapo NBA čempionu, keturis kartus buvo pripažintas naudingiausiu reguliaraus sezono žaidėju. 1996 m. išrinktas į NBA 50-mečio visų laikų komandą. Mirė 1999 m.

1945 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Anatolijus Šenderovas. Mirė 2019 m.

Mirė

1900 m. – rašytojas, dramaturgijos lietuvių kalba vienas pradininkų Aleksandras Fromas-Gužutis (78 m.).

1940 m. Meksikoje ledo kirtiklio smūgiu į galvą NKVD slaptasis agentas Ramonas Mercaderas nužudė rusų revoliucinierių Levą Trockį (62 m.). Už tai, kad 1926 m. sudarė opozicinį bloką prieš Staliną ir jo politiką, Trockis buvo pašalintas iš partijos ir ištremtas iš SSRS. 1932 m. jam ir jo šeimos nariams buvo atimta SSRS pilietybė. Likusį gyvenimą praleido Turkijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, 1937 m. persikėlė į Meksiką. 1938 m. Paryžiuje įkūrė IV Internacionalą.

2005 m. – sintezatorių išradėjas Robertas Moogas (71 m.). 1964 m. pristatė pirmąjį sintezatorių, kuris buvo panašesnis į muzikos instrumentą, o ne į sudėtingą studijinį prietaisą. Jo analoginis sintezatorius „Minimoog“ 1970 m. tapo legenda, sėkmingai atnaujintas ir modernizuotas vėl naudojamas muzikantų.

2003 m. Vilniuje pradėjo veikti modernus keltuvas į Gedimino pilį. Juo vienu metu per minutę į 41 metro aukščio kalną gali pakilti 16 žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
2003 m. Vilniuje pradėjo veikti modernus keltuvas į Gedimino pilį. Juo vienu metu per minutę į 41 metro aukščio kalną gali pakilti 16 žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
1372 m. Livonijos ordino metraštininko Hermano Wartberge’s kronikoje pirmą kartą paminėti Kėdainiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1372 m. Livonijos ordino metraštininko Hermano Wartberge’s kronikoje pirmą kartą paminėti Kėdainiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadintas Kauno universitetu, panaikintas Teologijos-filosofijos fakultetas, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai.<br>M.Patašiaus nuotr.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadintas Kauno universitetu, panaikintas Teologijos-filosofijos fakultetas, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai.<br>M.Patašiaus nuotr.
1991 m. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<br>V.Balkūno nuotr.
1911 m. italas Vicenzo Perruggia iš Luvro muziejaus Paryžiuje pavogė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Kūrinys buvo surastas po trejų metų.<br>KTU nuotr.
1911 m. italas Vicenzo Perruggia iš Luvro muziejaus Paryžiuje pavogė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Kūrinys buvo surastas po trejų metų.<br>KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)
2003 m. Vilniuje pradėjo veikti modernus keltuvas į Gedimino pilį. Juo vienu metu per minutę į 41 metro aukščio kalną gali pakilti 16 žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
2003 m. Vilniuje pradėjo veikti modernus keltuvas į Gedimino pilį. Juo vienu metu per minutę į 41 metro aukščio kalną gali pakilti 16 žmonių.<br>V.Skaraičio nuotr.
1372 m. Livonijos ordino metraštininko Hermano Wartberge’s kronikoje pirmą kartą paminėti Kėdainiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1372 m. Livonijos ordino metraštininko Hermano Wartberge’s kronikoje pirmą kartą paminėti Kėdainiai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadintas Kauno universitetu, panaikintas Teologijos-filosofijos fakultetas, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai.<br>M.Patašiaus nuotr.
1940 m. Vytauto Didžiojo universitetas pervadintas Kauno universitetu, panaikintas Teologijos-filosofijos fakultetas, uždarytos beveik visos studentų organizacijos, suimti kai kurie dėstytojai ir studentai.<br>M.Patašiaus nuotr.
1991 m. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<br>V.Balkūno nuotr.
1991 m. Latvijos Aukščiausioji Taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.<br>V.Balkūno nuotr.
1911 m. italas Vicenzo Perruggia iš Luvro muziejaus Paryžiuje pavogė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Kūrinys buvo surastas po trejų metų.<br>KTU nuotr.
1911 m. italas Vicenzo Perruggia iš Luvro muziejaus Paryžiuje pavogė garsųjį Leonardo da Vinci paveikslą „Mona Liza“. Kūrinys buvo surastas po trejų metų.<br>KTU nuotr.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.