Jaunuosius dažnai kamuoja klausimas – kokią auką skirti bažnyčiai? Pasirodo, kad į šį klausimą neretai atsako patys kunigai – aiškia suma įvardijama tiek ceremonija, tiek bažnyčios puošyba.
Parama priimama ne tik grynaisiais
Nors aukos turėtų būti skiriamos pagal jaunavedžių išgales, pasitaiko, kad aukoti prašoma iš anksto nustatytą sumą. Jei toks prašymas nustebino ir nesate pasiruošęs grynųjų – tai taip pat nebe problema.
Dauguma Lietuvoje esančių bažnyčių aukas priima bankiniais pavedimais, o bažnyčių sąskaitų numeriai nesunkiai pasiekiami internete. Taip pat daugumai bažnyčių aukoti galima ir paskiriant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos dalį.
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia buvo pirmoji Lietuvoje, kuri aukas bei paramą priima nuskaičius QR kodą, o Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia mokėjimus bankine kortele priima jau trejus metus. Vilniuje esanti Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia taip pat neatsilieka nuo technologinių naujovių – aukas priima ir per mokėjimo platformas „PayPal“ bei „Paysera“.
Aukų reikalauja ne visi
Vis dėlto nustatytą aukų dydį turi ne visos bažnyčios. Prieš mažiau nei mėnesį savąsias vestuves atšventusi kaunietė Martyna (pavardė redakcijai žinoma, – aut.) portalui lrytas.lt pasakojo, kad kunigas tikslios sumos neįvardijo. Pasak jos, kunigas tik užsiminė, jog auka skiriama ne tik bažnyčiai: ją dalijasi ir vargonininkas bei patarnautojas, dalis yra skiriama gėlėms, o likusi aukos dalis yra „tikroji“ auka bažnyčiai.
Martyna su vyru bažnyčiai paaukoti nusprendė 300 eurų: „Įvardyti dalykai buvo labai suprantami, nes kiekvienas iš tų žmonių lygiai taip pat atlieka darbą, todėl paskaičiavome, kokia suma už kiekvieną darbą būtų tinkama – gavosi po 50 eurų. Taip sudėjus iš viso suskaičiavome 300 eurų“, – atskleidė Martyna.
Nors suma gali pasirodyti didelė, kaunietė tokio sprendimo nesigaili.
„Kunigas pasakė tikrai ne banalų pamokslą, negailėjo mums patarimų, pati ceremonija buvo kiek kitokia, nei kitose bažnyčiose. Buvo atliekamas ir šeimos židinio ritualas, todėl nei trupučio nesigailime skyrę tokią sumą. Juk auka neturi būti iš paskutiniųjų, atiduodant viską, ką turi, o tokia, kokia atrodo tinkama už visų atliktą bendrą darbą“ , – pasakojo Martyna.
Panevėžyje prieš tris mėnesius ištekėjusi Eglė (pavardė redakcijai žinoma, – aut.) pasakojo, jog su spaudimu aukoti taip pat nesusidūrė. Pasak jos, kunigas apie auką iš vis neužsiminė, tačiau bažnyčiai paaukoti norėjo patys, todėl koks aukos dydis būtų tinkamas pasiklausė pas draugus. „Pasiklausinėjome draugų, pažįstamų, kiek jie aukojo, kai tuokėsi.
Net nenumanėme, kiek dėti į vokelį. Pasirodo, kad auka svyruoja nuo 100 iki 250 eurų. Įdėjome 150 eurų. Manau, kad tokia suma pats tas. Visai nesigailime dėl tokios aukos“, – prisiminė panevėžietė.
Su papildomomis išlaidomis bažnyčios puošimui jauniesiems susidurti taip pat neteko. Bažnyčia, kurioje tuokėsi Eglė, pasak jos, graži ir be papuošimų, be to, visada papuošta gyvomis gėlėmis.
Įkainoja ir vestuves, ir laidotuves
Vis dėlto Raseiniuose gyvenančios Giedrės (pavardė redakcijai žinoma, – aut.) patirtis nėra tokia maloni. Prieš daugiau nei metus susituokti bažnyčioje nusprendusius gyventojus kunigas įspėjo iš kart – auka turi siekti mažiausiai 100 eurų.
„Pasakė, kad mažiau nei 100 eurų bus per mažai, nes reikės atsiskaityti su vargonininke, valytoja ir pan. Vyras tiesiog padavė 120 eurų, ta suma buvo iškart užrašoma ant mūsų prašymo lapo, kuriame viską pildė. Bažnyčios papuošimais rūpinomės patys, po ceremonijos bažnyčią taip pat sutvarkėme, palikome, kaip radome“, – sakė Giedrė.
Nors kunigo įkainiai nustebino, pačia ceremonija raseiniškė buvo patenkinta: ceremonija vyko neskubant, jaunuosius kunigas leido sveikinti bažnyčioje.
Paklausta apie aukų dydį Giedrė užsimena, kad įkainotos buvo ne tik vestuvės. „Su įkainiais susidurti tikrai teko ne tik vestuvių metu. Laidotuvių metu, bent Raseinių bažnyčioje, taip pat pasakoma konkreti suma. Yra buvę, kad padavus pinigus, buvo paklausta, ar daugiau neturite“, – patirtimi dalijosi Giedrė.
Nemaloniai nustebinta bažnytinių apeigų įkainiais buvo ir klaipėdietė Gintarė (pavardė redakcijai žinoma, – aut.). Prieš metus Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje susituokti nusprendusi pora išgirdo ne tik sumą už ceremoniją, tačiau ir už bažnyčios puošimą.
„Nuvykus į susitikimą su kunigu, kad paduotumėme reikiamas pažymas, kunigas pasakė, žinokite, kad auka bažnyčiai prasideda nuo 250 eurų. Jeigu norite, kad mes ją papuoštumėme, tai kainuos dar papildomus 50 eurų“, – dėstė Gintarė.
Paklausta, ar po tokio prašymo nekilo abejonių dėl bažnyčios pasirinkimo, Gintarė atvirauja, kad apie tokį aukos dydį sužinojo likus vos savaitei iki vestuvių. Pasak jos, savo pasirinkimą būtų apsvarsčiusi, jei kunigas apie konkretų aukos dydį būtų užsiminęs iš karto.
Paaukotų pinigų klaipėdietė nesigaili – ceremonija buvo graži. Vis dėlto susimąsto, ką daryti žmonėms, kurie tokios aukos bažnyčiai skirti neišgali: „Kai pagalvoji apie kitus, kurie galbūt nori prisiekti savo meilę prieš Dievą, bet neišgali sumokėti 250 eurų... Gaila tų žmonių, čia nebe auka, o mokestis, jeigu yra jau nustatyta suma“, – komentavo Gintarė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės kapeliono prof. dr. Kęstučio Ralio teigimu, auka turėtų būti aukojama laisva valia: „Aukos laisvai aukojamos, be jokių nustatymų. Auka yra auka“.
Taip pat K.Ralys priduria, kad jeigu žmogus neturi galimybių palikti aukos, kunigas neturėtų atsisakyti atlikti ceremonijos: „Bažnyčios kanonai aiškiai sako, kad viską turi nustatyti vyskupų konferencija, o kunigas sprendžia: jeigu žmogus neturi galimybės, tai visas liturgines apeigas kunigas patarnauja be aukos“, – portalui lrytas.lt komentavo kunigas.
