Į čia vykusį visuomeninių organizacijų „Gyvas miškas“, „Klaipėdos žalieji“ organizuotą protesto akciją susirinkę pusšimtis aktyvių ir gamtos apsaugai neabejingų piliečių pasisakė už šios žalios erdvės išsaugojimą visuomenės poreikiams.
Organizatorių sumanymu, ši akcija buvo paversta iškyla – žmonių susibūrimu poilsiui gamtoje. Čia daugiau nei dvi valandas skambėjo dainos, susirinkusieji aktyviai pramogavo, ant patiesalų buvo išdėlioti užkandžiai ir vaisiai.
„Iškylauti žmones šioje vietoje pakvietėme sąmoningai mėgindami atkreipti visų dėmesį, kad tai gali būti paskutinė proga visiems susirinkti šiame nuostabiame pušyne.
Šiame sklype yra numatyta 10 trijų aukštų poilsio namų statyba. Visai netrukus čia prasidės statybos, o pastatytus būstus pardavus privatiems asmenims pušynas neabejotinai taps neprieinamas visuomenei“, – sakė viena iš šios akcijos organizatorių Monika Peldavičiūtė.
Be to, visuomenininkai įsitikinę, kad po tokių statybų medžiai bus pasmerkti. Jų manymu, net į čia esamas kelias laukymes neįmanoma taip įterpti pastatų, kad nebūtų pažeistos aplinkinės pušys. Jų liksią tik tiek, kiek bus reikalinga papuošti čia būstus įsigijusių turtuolių aplinkai.
Tačiau iškylos dalyviai patys pripažino, kad jų pilietinė akcija yra gerokai pavėluota, nes jau patvirtinti visi šios statybos projektai ir išduotas leidimas statybai. Manoma, kad sunkiasvorė technika netrukus čia suvažiuos jau pasibaigus vasaris sezonui.
Kad prieš 6 metus pardavus Seimui priklausiusį viešbutį „Viešnagė“, daugiau nei hektaro ploto pušyne siekiama statyti daugiabučių namų kvartalą, jau buvo žinoma prieš keletą metų.
Iš pradžių visuomenė buvo užliūliuota aktyvios Palangos savivaldybės pozicijos.
Kurorto valdžia pasipriešino viešbutį įsigijusios bendrovės „Gaumista“ siekiams užstatyti pušyną – 2016 metais net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą ir istorinio kurorto parko pušyną sugrąžinti visuomenei.
„Mūsų manymu, sumažinus žemės sklypą Seimo poilsinės pastatas turėtų būti pardavinėjamas iš naujo, o kurorto senamiestyje išlikusio pušyno teritorija turėtų likti valstybei“, – tuomet viešai teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Tačiau 2018 metais, pradėjus bylinėtis teismuose ir savivaldybei su statytojais pasirašius taikos sutartį, šį objektą nupirko kita bendrovė „Hanika“, kurios siekiams užstatyti pušyną nebebuvo prieštaraujama.
Dabar šį projektą vystančios bendrovės direktorės Eglės Gorelienės teigimu, statant pastatus numatyta iškirsti tik keliolika medžių, o vietoj jų būsią pasodinta net 30 ne mažiau kaip 6 metrų aukščio pušų.
Tačiau miškininkų teigimu, šioje vietoje, kurioje yra apie 200 medžių, vykdant tokią statybą projektuotojų siekiai yra nerealūs.
„Juk šitie statinių kompleksai į laukymes nebus nuleidžiami iš viršaus. Prie jų važinės sunkiasvorė technika, dirbs kranai, į kiekvieną pastatų kompleksą bus išvedžiotos požeminės komunikacijos. Pastatų teritorijos bus padengtos trinkelėmis.
Kaip žinia, pušų šaknys arti žemės paviršiaus išsikeroja plačiu spinduliu. Darbų metu daugelio medžių šaknynas bus pažeistas ir šimtametės pušys ilgainiui ims džiūti“, – tokią šio kvartalo ateitį prognozuoja specialistai.
Šeštadienį akcijoje dalyvavusi paveldosaugos architektė Maja Ptašek apgailestavo, kad naikinamas dar vienas kurortą sukūrusių grafų Tiškevičių paveldas.
Ilgą laiką jį saugojo 2000 metais patvirtintas šios architektės parengtas specialusis Palangos paminklosauginis planas, kuris prieš keletą metų buvo pakeistas nauju.
„Kai Felikso Tiškevičiaus dvaras buvo priešais dabartinį kurhauzą, miesto parku buvo paversta visa teritorija nuo kurhauzo į pietus iki Kęstučio gatvės.
Grafui persikėlus gyventi į naujai pastatytą dvarą ir ten įkūrus įspūdingą parką, buvusioje miesto parko teritorijoje buvo pradėtos statyti vilos.
Jos buvo neapšildomos ir skirtos tik vasaros poilsiui. Šioje teritorijoje buvo draudžiama gyventi nuolat. Čia buvo draudžiama statyti tvoras. Jei savininkai ir norėjo apsitverti, jie tvoras privalėjo statyti grioviuose, kad poilsiautojams jų nebūtų matyti.
Vilos buvo statomos įvairiose šios teritorijos vietose ir prie jų priskiriami erdvūs sklypai. Pavyzdžiui, šis pušynas priklausė iki šiol išlikusiam medžiotojų nameliui, kad čia poilsiaujantys medžiotojai jaustųsi kaip miške“, – pasakojo M.Ptašek.
Jos parengtu planu buvo siekiama išsaugoti senąjį kurorto gatvių tinklą su dideliais ir neužstatytais sklypais. Šitaip buvo siekiama išsaugoti kurorto senamiesčio žaliąsias erdves.
Architektė apgailestavo, kad dabar jos sėkmingai naikinamos, želdinių vietoje statomi gremėzdiški pastatai, kurie prisidengus, poilsio apartamentais, virsta naujakurių gyvenamosiomis patalpomis. ˙
Išsaugos pušyną
Portalui lrytas.lt perduotame komentare poilsio namų projektą vystančios bendrovės „Hanika“ direktorė Eglė Gorelienė atmeta kaltinimus, esą šioje teritorijoje J.Simpsono gatvėje „vietoj šimtamečio pušyno planuojami statyti gyvenamųjų namų apartamentai“.
Komentare nurodyta, kad „čia esantis pušynas bus išsaugotas ir pasipuoš dar 30 naujų pušų. Priešingai nei teigiama, pušynas bus dar labiau puoselėjamas. Ir jokių planų dėl gyvenamųjų namų niekada nebuvo, laikomės įsipareigojimo vystyti tik poilsio paskirties projektą“, – sakė E.Gorelienė.
Ji teigia, kad bendrovė pasiruošusi skaidriam dialogui su aktyvistais, nes pagarba Palangos gamtai visiškai atitinka ilgalaikę investuotojų viziją.
Pateikiame įmonės komentarą:
„Tuo tarpu klaidinantieji visuomenę tikrovės neatitinkančiais teiginiais rizikuoja tapti neskaidrių interesų įrankiais, naudojamais šešėlinių nekilnojamojo turto rinkos veikėjų“, – sako E.Gorelienė.
Projektą vystanti bendrovė „Hanika“ 1,1 hektaro sklypą su „Viešnagės“ poilsinės pastatu 2018 m. įsigijo iš bendrovės „Gaumista“ – po to, kai ši sudarė taikos sutartį su Palangos miesto savivaldybe dėl keletą metų trukusių teisinių ginčų.
Savivaldybė tuomet sutartimi įsipareigojo įregistruoti teritorijos detalųjį planą, suderinti projektą, o savininkai – plėtoti poilsio paskirties projektą.
Projektas po viešų svarstymų jau suderintas ir jo sąlygos yra ženkliai pagerintos, lyginant su tomis, kurios užfiksuotos ankstesnių sklypo savininkų taikos sutartyje su savivaldybe.
„Projekte visiškai atsisakyta antžeminių automobilių parkavimo vietų, kurios pagal 2016 m. patvirtintą detalųjį planą būtų užėmusios beveik 1,7 tūkst. kv. metrų. Vietoje to, po senuoju poilsinės pastatu, bus įrengta požeminė dviejų aukštų aikštelė, kurioje tilps visi automobiliai. Parinkti sprendiniai leis teritorijoje išsaugoti daugiau žalumos“, – sako E.Gorelienė.
Pasak jos, bendrovei tai kainuos žymiai brangiau, tačiau leis užtikrinti, kad apželdinta sklypo dalis siektų ne su savivaldybe suderintus 50 proc., o padidėtų net iki 70 proc.
Buvusių poilsinės savininkų ir savivaldybės taikos sutartyje leidžiama šalinti 18 menkaverčių medžių. Tačiau naujieji projekto vystytojai rado sprendimus, kaip 4 medžius išsaugoti ir dar pasodinti čia 30 pušų, ne mažesnių kaip 6 metrų aukščio. „Dvigubai daugiau brandžių pušų atsiras vietoj miškininkystės specialistų nurodymu šalintinų 14 menkaverčių lapuočių, visiškai nudžiūvusių medžių, pažeistais kamienais, susiformavusiais puviniais, lūžusiomis viršūnėmis ir menkos estetinės vertės“, – teigia E.Gorelienė.
Planuojama, kad iš viso poilsio namų teritorijoje bus keturi pastatai, kurių bendras plotas sieks 3300 kv. metrų, o aukštingumas neviršys trijų aukštų – kaip buvo ir iki šiol.
„Kompleksas buvo išskaidytas į atskirus pastatus, kad šie įsilietų į laisvas nuo apželdinimo zonas. Visa atskirų pastatų architektūrinė idėja gimė apibrėžiant apie kiekvieną saugotiną medį 5 metrų spindulį“, – sako E.Gorelienė.
Jos teigimu, Klaipėdos regioninė architektų taryba 2019 m. pabaigoje aukštai įvertino projekto architektūrinę kokybę, sprendinių pagrįstumą bei išskirtinę pagarbą šioje vietoje dominuojančiam pušynui. „Viešnagės“ poilsio namus „Hanikos“ užsakymu projektavo žinomas ir savo darbais garsus architektas Donatas Rakauskas. Šio architekto Palangoje suprojektuoti „Eglės apartamentai“ jau yra pelnę prestižinį – geriausio metų poilsio būsto objekto – apdovanojimą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos surengtame konkurse „Už darnią plėtrą“. Konkurso komisija tuomet, kaip vieną iš projekto privalumų, akcentavo rastą galimybę darniai integruotis į esamą gamtinę aplinką – pušynus“.
