Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Sovietų Rusijos kariuomenei pasitraukus į Vilnių įžengė Lietuvos kariuomenė. Į Vilnių buvo paskirti įvairių ministerijų įgaliotiniai. Krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta Vilniaus miesto karo komendantūra. Senojoje sostinėje lietuviai išsilaikė tik iki spalio 9 d., kai lenkų generolo Lucjano Żeligowskio rinktinė, sulaužiusi Suvalkų sutartį, peržengė nustatytą demarkacijos liniją ir užėmė Vilnių bei gretimas teritorijas.
1940 m. Liaudies komisarų taryba, „ryšium su Lietuvos liaudies kariuomenės performavimu į Lietuvos korpusą“, priėmė nutarimą likviduoti Krašto apsaugos ministeriją ir sudarė Vyriausiąją likvidacinę komisiją.
1991 m. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl visiško TSRS ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos“.
1991 m. Europos Bendrija, Europos Sąjungos pirmtakė, pripažino Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – nepriklausomybę.
Įvykiai pasaulyje
1883 m. Indonezijos vulkaninės kilmės saloje tarp Javos ir Sumatros išsiveržė Krakatau ugnikalnis. Į 25 km aukštį pakilęs pelenų debesis porą dienų temdė dangų, o sprogimo garsas buvo girdimas net už 5000 kilometrų. Sprogimas sukėlė 30 m aukščio cunamio bangą, kuri nuniokojo gretimų salų pakrantes, žuvo apie 36 tūkst. žmonių.
1916 m. Pirmajame pasauliniame kare Italija paskelbė karą Vokietijai. Į karą Antantės pusėje įstojo ir Rumunija.
1928 m. pasirašytas Kelloggo-Briand’o paktas – daugiašalis susitarimas atsisakyti karo kaip nacionalinės politikos įrankio. Paktą Paryžiuje pasirašė 15 valstybių, jos įsipareigojo tarpusavio ginčus spręsti taikiai. Vėliau prie pakto prisijungė dar 48 valstybės, tarp jų – ir Lietuva. Pavadintas iniciatorių – JAV valstybės sekretoriaus Franko Kelloggo ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Aristide’o Briand’o – vardu. Paktas įsigaliojo 1929 m. liepos 24 d.
1939 m. į orą pirmą kartą pakilo Vokietijoje pagamintas pirmasis reaktyvinis lėktuvas. Jo projektavimo darbams vadovavo Ernstas Heinrichas Heinkelis, kurio vardu lėktuvas ir buvo pavadintas. Lėktuvą pilotavo Erichas Warsitzas. Nors „Heinkel He 178“ per pirmuosius bandymus pasirodė itin perspektyvus, Reicho aviacijos ministerija nesusidomėjo šiuo projektu, tik vėliau Heinkelio sukurtos technologijos buvo panaudotos reaktyvinių lėktuvų gamyboje.
1991 m. Moldova paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų sąjungos. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas kreipėsi į buvusių sovietinių respublikų vadovus ragindamas išsaugoti nors karinę bei ekonominę sąjungą. Rugpjūčio 27-ąją Moldova švenčia Nepriklausomybės dieną.
Gimė
1770 m. – vienas įtakingiausių Šviečiamojo amžiaus filosofų, idealizmo kūrėjas Friedrichas Hegelis. Mirė 1831 m.
1856 m. – žymiausias XIX a. pabaigos ukrainiečių rašytojas Ivanas Franko. Mirė 1916 m.
1871 m. – amerikiečių rašytojas, savo kūriniuose aprašęs šiurkščią gyvenimo realybę, Theodore’as Dreiseris. Mirė 1945 m.
1877 m.– Didžiosios Britanijos variklių gamintojas ir aviatorius Charles Stewartas Rollsas, kuris kartu su Henry Royce’u įkūrė automobilių bendrovę „Rolls-Royce“. Mirė 1910 m.
1884 m. – rašytojas Liudas Gira. 1919 m. buvo Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos skyriaus vadovas, šis skyrius likvidavo peoviakų rengiamą perversmą. 1940 m. buvo vadinamojo Liaudies seimo atstovas, kaip Seimo delegatas Maskvoje dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri įformino Lietuvos aneksiją. Mirė 1946 m.
1941 m. – Žaliojo Kyšulio salų dainininkė, tradicinės salų muzikos, artimos fado ir bliuzui, atlikėja Cesária Évora. Vadinta basakoje deive, nes koncertavo basa, ir juodąja Éditha Piaf. 2003 m. surengė pirmąjį pasaulinį koncertinį turą. Lietuvoje koncertavo 2004 ir 2009 metais. Mirė 2011 m.
1958 m. – rusų kosmonautas Sergejus Krikaliovas. Atliko 6 skrydžius ir pasiekė orbitoje žmogaus išbūto laiko pasaulio rekordą – 803 paros 9 valandos ir 38 minutės. 8 kartus buvo išėjęs į atvirą kosmosą, buvo jame 41 val. 26 minutes. Kosminės meninės fotografijos 3D formatu pradininkas.
Mirė
1576 m. – vienas žymiausių Renesanso epochos dailininkų italų tapytojas Tiziano (apie 86–91 m.). Kūrybai būdinga monumentalios dinamiškos daugiafigūrės, patoso ir dramatizmo kupinos kompozicijos, švytinčių spalvų koloritas, intensyvūs mėlynos ir raudonos kontrastai. Formas modeliavo laisvais potėpiais teptuku, mentele ar pirštais.
1970 m. – išeivijos poetas ir vertėjas Henrikas Radauskas (60 m.).
1977 m. – grafikas, scenografas Telesforas Kulakauskas (70 m.).
1978 m. – rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė (81 m.). Laikoma žymiausia Klaipėdos krašto gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje.
1991 m. Rio de Žaneire mirė Lietuvos radijo žurnalistikos pradininkas, pirmasis lietuvių radijo pranešėjas ir fotografas Petras Babickas (88 m.). Sukūrė vienus pirmųjų lietuviškoje spaudoje fotoreportažus, 1932 m. Kaune surengė pirmąją Lietuvoje meninės fotografijos parodą, 1933 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjungą. 2006 m. perlaidotas Kaune.
2002 m. – teologas, biblistas, Nacionalinės premijos laureatas Antanas Leonardas Rubšys (79 m.). Dalyvavo Šventojo Rašto archeologiniuose tyrimuose Irake, Irane, Turkijoje ir Graikijoje. Iš hebrajų, aramėjų ir graikų kalbų į lietuvių išvertė Senąjį Testamentą.
2009 m. – muzikas ir dirigentas, vienintelio profesionalaus Lietuvoje džiazo orkestro „Kauno bigbendas“ įkūrėjas ir ilgametis jo meno vadovas Romualdas Grabštas (66 m.).
