Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga paragino Rugsėjo 1-osios renginius skaidyti į nedideles grupes ir išlaikyti saugų atstumą tarp dalyvių.
Panašių saugumo reikalavimų mokyklos privalės laikytis ir organizuodamos ugdymo procesą: valdyti mokinių srautus taip, kad būtų kuo mažiau skirtingose klasėse besimokančiųjų kontaktų, bendraklasiams pamokas reikės rengti vienoje konkrečioje patalpoje, išskyrus technologijų ir gamtos mokslus.
Maitinsis moksleiviai irgi kitaip – bus leidžiama valgyti klasėse, o valgyklose tik esant galimybei atskirti erdves skirtingų klasių mokiniams.
Žinoma, mokyklų administracijos turės garantuoti ir nuolatinį patalpų vėdinimą, dezinfekavimą.
Vis dėlto dalies tėvų nuogąstavimai, kad mokslas vėl vyks nuotoliniu būdu, kol kas nepasitvirtino. Tik jeigu mokykloje bus registruojamas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, pamokos persikels į internetinę erdvę.
Mokyklos jau labiau pasirengusios ir tokiam scenarijui, nes per kelis paskutinius praėjusių mokslo metų mėnesius ir mokytojai, ir mokiniai, ir jų tėvai įgijo patirties, kaip mokytis nuotoliniu būdu, ugdymo įstaigos geriau aprūpintos kompiuterine įranga, internetiniu ryšiu.
Tačiau ne visi taip optimistiškai vertina nuotolinio mokymo patirtį. Daugelis pedagogų laikosi nuomonės, kad tiesioginio bendravimo su mokiniu internetinis ryšys negali atstoti, nors geriau įvaldyti informacines technologijas buvo naudinga ir jiems.
Nuotolinis mokymas padėjo ir mokinių tėvams geriau suprasti, koks nelengvas pedagogo darbas, nes jiems irgi teko tarsi sugrįžti į mokyklos suolą ir padėti savo atžaloms.
Ši pamoka nenuėjo veltui – artėjant Rugsėjo 1-ajai nemažai tėvų nerimavo, ar mokslo metai neprasidės nuotoliniu būdu ir ar jiems vėl neteks vargti derinant darbą ir vaikų mokslą.
Tiesa, nepastebėta, kad nuotolinis mokymas būtų padaręs didelę žalą Lietuvos švietimui. Daugumą brandos egzaminų, išskyrus matematikos, abiturientai išlaikė panašiai kaip ir ankstesniais metais.
O košmariškais pavadintus matematikos egzamino rezultatus vargu ar galima aiškinti nuotolinio mokymo nevisavertiškumu.
Galbūt šio dalyko žinios ir nukentėjo, kad mokytojai negalėjo tiesiogiai bendrauti su mokiniais, sunkiau buvo tikrinti, ar jie savarankiškai atlieka pamokų užduotis, o matematikai ypač svarbu nuolatinės pastangos.
Tačiau aišku, kad net trečdalis moksleivių neišlaikė matematikos egzamino dėl senų sisteminių jos mokymo spragų.
Didelė dalis mokinių matematikai anksčiau neskyrė dėmesio, bet jos egzaminui tapus būtinu norint patekti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jį laikė gerokai daugiau abiturientų.
Tada ir paaiškėjo, kad karalius nuogas: šalies moksleiviai prastai moka matematiką. Beje, tai rodė ir ankstesnių metų duomenys.
Švietimo strategai žada atnaujinti bendrojo ugdymo programas ir skirti matematikai gerokai daugiau dėmesio.
Bet prasti matematikos egzamino rezultatai nesutrukdė, kaip baimintasi, užpildyti šiemet išplėstas valstybės finansuojamas studijų vietas – joms nustatytus reikalavimus tenkina daugiau kaip 13,6 tūkst. stojančiųjų, o tai 15 proc. daugiau, nei pernai buvo priimta studijuoti nemokamai per visus priėmimo etapus.
Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas srautai net padidėjo. Šiemet prašymus studijuoti jose pateikė beveik 30 tūkst. asmenų – kone 10 proc. daugiau negu pernai.
Tai didžiausias stojančiųjų skaičius nuo 2016 metų.
Šiemet labiausiai valstybės finansuojamų studentų skaičius išaugs universitetuose – 2 tūkst., arba beveik 30 proc., o kolegijos sulauks maždaug tiek pat stojančiųjų kaip ir pernai.
Ar tai rodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo nukraujavimo procesas jau sustojo po dešimtmetį trukusio nuolatinio studentų skaičiaus mažėjimo?
Regis, tokia išvada dar būtų per ankstyva. Turbūt mūsų aukštosioms mokykloms paradoksaliai padėjo ir koronavirusas, paskatinęs daugiau lietuvių rinktis studijas tėvynėje, ir Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES, padaręs šios šalies universitetus mažiau patrauklius.
Žinoma, padidėjęs stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičius anaiptol nereiškia, kad gerėja ugdymas vidurinėse mokyklose ar kyla aukštojo mokslo lygis. Įsisenėjusios švietimo problemos niekur nedingo, tačiau bent jau darbo pedagogai dar turės ne mažiau.
Nuo šių mokslo metų didėja atlyginimai mokytojams – ypač ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat dėstytojams.
Aišku, pinigų švietimui vis tiek bus negana. Tik gal visą dėmesį į nepakankamą finansavimą tradiciškai sutelkusiai pedagogų bendruomenei vertėtų išgirsti ir vieno į pensiją pasitraukusio jų kolegos pastabą, kad ne algų kėlimas nulems Lietuvos mokyklos ateitį.
