Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1655 m. į rusų armijos užimtą Vilnių atvykęs Rusijos caras Aleksejus Michailovičius pasiskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės su sienomis iki 1569 m. didžiuoju kunigaikščiu. Vilniaus vaivada buvo paskirtas Rusijos kunigaikštis Michailas Šachovskis.
1865 m. Vilniaus generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano prašymu Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas slaptame aplinkraštyje visiems Rusijos spaustuvių, litografijų ir chromolitografijų savininkams įsakė nespausdinti lietuviškų raštų lotyniškomis raidėmis ir visose gubernijose neleisti draudžiamą spaudą įvežti, pardavinėti ir platinti. Rašte nurodė išspausdintuosius raštus konfiskuoti. 1866 m. P.Valujevas pasirūpino šį nurodymą papildyti caro įsakymu, įpareigojančiu ir mokslo reikalams skirtus lietuviškus tekstus spausdinti vien kirilika.
1893 m. Kražių gyventojai ėmė dieną ir naktį saugoti savo bažnyčią, kurią birželio mėnesį savo įsaku nurodė nugriauti caras Aleksandras III. Lapkričio mėnesį atsiųsti kazokai žiauriai susidorojo su bažnyčios gynėjais.
Įvykiai pasaulyje
1959 m. iš Žemės paleistas SSRS kosminis aparatas „Luna 2“ pasiekė Mėnulį, bet jame sudužo.
1968 m. Albanija išstojo iš Varšuvos sutarties organizacijos. Faktiškai jos veikloje nedalyvavo nuo 1961 m.
1993 m. Vašingtone Izraelis ir Palestinos išsivadavimo organizacija pasirašė Principų deklaraciją, dar vadinamą Oslo sutartimi – slaptos sutartį pasirašiusių šalių derybos rugsėjį prasidėjo Osle. Izraelis pripažino Palestinos išsivadavimo organizaciją palestiniečių tautos atstove, o Palestinos išsivadavimo organizacija – Izraelį. Sutartis numatė Gazoje ir Vakarų Krante įkurti Palestinos autonomiją. Yasseras Arafatas įsipareigojo imtis priemonių prieš arabų teroristus.
1999 m. Maskvoje įvykdytas teroro aktas – susprogdintas 8 aukštų gyvenamasis namas, žuvo 124 žmonės. Rugsėjį trijuose Rusijos miestuose neišaiškintų teroristų iš viso buvo susprogdinti keli gyvenamieji daugiabučiai, žuvo daugiau kaip 300 žmonių. Dėl sprogdinimų Rusijos valdžiai kaltinant čečėnus spalio pradžioje kilo antrasis Rusijos ir Čečėnijos karas.
Gimė
1896 m. – Lietuvos kariuomenės kūrėjas, divizijos generolas Stasys Raštikis. Mirė 1985 m.
1932 m. – kino režisierius ir operatorius Robertas Verba. Mirė 1994 m.
1932 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Bronius Kutavičius.
1939 m. – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Latvijos prezidentas Guntis Ulmanis.
1955 m. – teisininkas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Okinčicas.
Mirė
407 m. – teologas, vienas žymiausių pamokslininkų, šventasis Jonas Auksaburnis (apie 57 m.).
1321 m. – italų poetas Dante Alighieri (56 m.).
1506 m. – italų dailininkas, vienas žymiausių ankstyvojo Renesanso atstovų Andrea Mantegna (apie 75 m.).
1994 m. Bostone mirė filosofas Juozas Girnius (79 m.). 1995 m. palaidotas Sudeikiuose Ukmergės rajone.
