Ant teisėjų stalo grįžusiai Sausio 13-osios bylai – per ankšta teismo salė

Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti Sausio 13-osios bylą. Ją planuota atversti jau pavasarį, tačiau dėl karantino byla buvo perkelta į rudenį, tačiau vėl teko laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų.

 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
 Sausio 13-osios byla nagrinėjama M.Romerio universitete.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Sep 15, 2020, 11:17 AM, atnaujinta Sep 15, 2020, 3:15 PM

Kad salėje būtų išlaikyti atstumai, teismo posėdis perkeltas į didžiausią , keturis šimtus žmonių talpinančią M.Romerio universiteto auditoriją.

Didžiulėje salėje sėdėjo tik du nuteistieji – Vilniuje gyvenantis buvęs karininkas Valerijus Ivanovas, kuriam Vilniaus apygardos teismas (VAT) skyrė ketverių metų laisvės ir prieš keletą metų Lietuvoje sulaikytas Rusijos pilietis Jurijus Melis. Jis nuteistas septyneriems metams nelaisvės.

Teismo posėdis sudomino tik vieną nukentėjusiųjų – Robertą Povilaitį. Visame teismo procese aktyviai dalyvavęs prie Vilniaus televizijos bokšto žuvusio Apolinaro Povilaičio artimieji vieninteliai iš nukentėjusiųjų yra pateikę skundą Apeliaciniam teismui. Dėl šeimos nario nužudymo jie prašo priteisti 280 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Iš viso Apeliacinis teismas gavo 61 apeliacinį skundą – Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ginčija nuteistieji ir jų advokatai, prokurorai ir nukentėjusieji.

VAT pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – 94 metų buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniam teismui policija pateikė informaciją, kad D.Jazovas mirė šių metų vasarį ir paprašė oficialiai nutraukti jo paiešką.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

Prokurorai prašė šias bausmes dar labiau sugriežtinti, pripažinti, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmes VAT atsižvelgė į tai, kad dalis kariškių Sausio įvykių metu buvo labai jauno amžiaus, be to, nuo 1991 metų įvykių praėjo jau daug laiko.

Prokurorai nesutinka su tokiais švelnesnių bausmių skyrimo motyvais. Prokurorų įsitikinimu, jie ne tik rėmė svetimos valstybės politiką, bet ir ją vykdė.

Be to, prokurorai prašo iš buvusių karininkų ir kariškių valstybei priteisti 11,3 milijonų eurų žalos atlyginimo. Jų nuomone, ne Rusijos federacija, o nuteisti kariškiai turi atlyginti valstybei padarytą žalą. Ją sudaro Sausio 13-osios aukų laidojimas, paminklų statymas, nukentėjusiųjų gydymo išlaidos ir jiems išmokėtos kompensacijos.

Dalis advokatų savo skunduose Apeliaciniam teismui prašė atmesti civilinius ieškinius. Net 48 advokatai prašė nuteistuosius išteisinti, dar keli prašė bylą visai nutraukti. Vieni prašė bylą nutraukti dėl to, kad teisiamieji nepadarė nusikaltimų, o kiti – dėl senaties termino.

Vilniuje gyvenantis nuteistasis G.Ivanovas skundą pateikė pats – jis prašė sušvelninti bausmę arba atleisti jį nuo bausmės dėl sunkios ligos.

Keli advokatai Apeliaciniam teismui pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą dėl pasikeitusių Lietuvos įstatymų.

Tuo metu, kai buvo padaryti šioje byloje minimi nusikaltimai, Lietuvoje galiojo 1961 priimtas Baudžiamasis kodeksas. Jame dar nebuvo straipsnių apie humanitarinius nusikaltimus ir nebuvo nuostatos, kad jiems netaikomas senaties terminas.

„1991 metais nė vienas teisiamųjų nežinojo, kad pasikeis Lietuvos įstatymai“, – kalbėjo ne pirmą kartą tokį prašymą pateikęs advokatas Ričardas Burda. Prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą palaikė ir kiti advokatai.

M.Golovatovą ginantis advokatas R.Burda dar pateikė prašymą į bylą įtraukti 2018 metais išleistos Marijono Misiukonio knygos „Lemtingi metai“ ištraukas. Apie to meto vidaus reikalų struktūras rašiusį buvusį Vidaus reikalų ministrą M.Misiukonį iškviesti į apklausą. Apie knygoje minimas aplinkybes prašoma apklausti ir Nepriklausomybės akto signatarą Zigmą Vaišvilą.

Teismui pateiktas prašymas peržiūrėti ir kai kuriuos byloje esančius vaizdo įrašus.

Prokurorai prašė atmesti visus advokatų prašymus. Prokuroras Gintautas Paškevičius pabrėžė, kad dėl karo nusikaltimų Konstitucinis teismas jau yra pasisakęs tris kartus – 2004, 2006 ir 2014 metais.

Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad karo nusikaltimai nusikaltimais yra laikomi pagal tarptautinę teisę, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu jie buvo nacionalinėje teisėje. „1991 metais kariškiai galėjo nežinoti, kad pasikeis Lietuvos įstatymai, bet tTuo metu egzistavo ir tarptautinė teisė“, – aiškino prokuroras.

Prokuroro nuomone, nėra prasmės dar kartą į teismą kviesti M.Misiukonio ir Z.Vaišvilos. Jie buvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.