Naujienų portalas lrytas.lt kviečia susipažinti, kiek ir kokių mirčių kovo-birželio mėnesiais, kai šalyje buvo įvestas karantinas, buvo fiksuojama daugiausia. Statistikoje taip pat pateikiama informacija ir apie išorines bei kitas mirties priežastis.
Nuo ko mirė daugiausia žmonių?
Remiantis pateiktais duomenimis, iš viso kovo–birželio mėnesiais Lietuvoje mirė 13 472 nuolatiniai šalies gyventojai. Kovo mėnesį buvo fiksuota 3570 mirčių, balandžio – 3322 mirtys, gegužės – 3045 mirtys, birželį netekčių skaičius siekė 3535.
Daugiausia mirčių karantino laikotarpiu buvo fiksuota dėl kraujotakos sistemos ligų. Iš viso dėl šios priežasties mirė daugiau nei pusė – 7462 žmonės. Antroje vietoje rikiuojasi 2625 asmenų gyvybes nusinešę piktybiniai navikai, trečioje – išorinės mirties priežastys, kurios sudarė 731 mirtį.
Dar 689 gyvybes per keturis mėnesius pasiglemžė virškinimo sistemos ligos, 397 – kvėpavimo sistemos ligos.
Lentelėje pateikiami duomenys ir apie koronaviruso aukas. Per keturis karantino mėnesius dėl COVID-19 infekcijos mirė 73 asmenys.
Beje, dažniausios mirties priežastys dar iki koronaviruso atsiradimo Lietuvoje beveik nesikeitė. Pavyzdžiu, dėl kraujotakos sistemos ligų sausį mirė 1926 žmonės, o birželį, kai buvo nutrauktas karantinas, šis skaičius išliko beveik toks pats – 1931.
Panaši situacija ir su sausį 716 gyvybių nusinešusiais piktybiniais navikais. Birželį, karantinui einant į pabaigą, dėl šios priežasties mirė 693 asmenys.
Kovo mėnuo
Panagrinėkime mėnesių statistiką išsamiau. Vien per kovo mėnesį Lietuvoje užregistruota 3570 nuolatinių šalies gyventojų mirčių. Pagrindinė mirties priežastis, sudariusi daugiau nei pusę netekčių – kraujotakos sistemos ligos, dėl kurių užgeso 1933 gyvybės.
Dėl piktybinių navikų mirė 714 asmenų, išorinių mirties priežasčių – 200 žmonių, virškinimo sistemos ligų – 181 Lietuvos gyventojas. Dėl kvėpavimo sistemos ligų užgeso 151 žmogaus gyvybė, o infekcinių ir parazitinių ligų – 61.
Dėl kitų, konkrečiai neįvardytų priežasčių, kovą mirė 327 šalies gyventojai. Tarp šių priežasčių pateikiamas ir koronavirusas, kuris, kaip pagrindinė mirties priežastis, šį mėnesį buvo patvirtintas 6 asmenims.
Balandžio mėnuo
Balandžio mėnesį Lietuvoje užregistruotos 3322 nuolatinių šalies gyventojų mirtys. Pagrindinė jų priežastis ir toliau išliko kraujotakos sistemos ligos, vėl nusinešusios daugiau nei pusę – 1924 gyvybes.
Dėl piktybinių navikų mirė 621 asmuo, virškinimo sistemos ligų – 156 žmonės, išorinių mirties priežasčių – 149 gyventojai.
Dėl kvėpavimo sistemos ligų užgeso 92 žmonių gyvybės, o infekcinių ir parazitinių ligų – 47.
Dėl kitų, konkrečiai neįvardytų priežasčių, balandį mirė 333 šalies gyventojai. Į šią statistiką įtraukiamas koronavirusas pasiglemžė 32 asmenų gyvybes.
Gegužės mėnuo
Gegužės mėnesį užregistruotos 3045 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Daugiausia mirčių – 1674 – buvo fiksuota dėl kraujotakos sistemos ligų. Dėl piktybinių navikų mirė 597 žmonės, virškinimo sistemos ligų – 167 asmenys, išorinių mirties priežasčių – 165.
Dėl kvėpavimo sistemos ligų užgeso 74 žmonių gyvybės, o infekcinių ir parazitinių ligų – 57.
Dėl kitų, konkrečiai neįvardytų priežasčių, gegužę mirė 311 šalies gyventojų. Tarp šių priežasčių pateikiamas ir koronavirusas, kuris, kaip pagrindinė mirties priežastis, šį mėnesį buvo patvirtintas 26 asmenims.
Birželio mėnuo
Birželio viduryje Lietuvoje buvo nutrauktas lygiai tris mėnesius trukęs karantino režimas. Šį mėnesį šalyje buvo užregistruotos 3535 nuolatinių Lietuvos gyventojų mirtys. Pagrindinė jų priežastis ir toliau išliko kraujotakos sistemos ligos, nusinešusios daugiau nei pusę – 1931 – gyvybę.
Dėl piktybinių navikų mirė 693 asmenys, išorinių mirties priežasčių – 217 gyventojų, virškinimo sistemos ligų – 185 žmonės. Dėl kvėpavimo sistemos ligų užgeso 77 žmonių gyvybės, o infekcinių ir parazitinių ligų – 66.
Dėl kitų, konkrečiai neįvardytų priežasčių, birželį mirė 366 šalies gyventojai. Į šią statistiką įtraukiamas koronavirusas pasiglemžė 9 asmenų gyvybes.
Kitų šių metų mėnesių statistika kol kas nėra pateikta.
