Bendrovė „Vilmorus“, rugsėjo 4–12 dienomis atlikusi reprezentatyvią apklausą, į klausimyną įtraukė visas 17 partijų, kurios spalio 11-ąją kovos dėl Seimo nario mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Natūralu, kad turint tokį platų pasirinkimą apklausos dalyvių simpatijos išsibarstė plačiai.
Už ką balsuotų piliečiai, jei rinkimai vyktų šį sekmadienį? Palyginti su ankstesnėmis apklausomis (pastaroji vyko liepą), partijų rikiuotėje permainų nedaug.
Priekyje toliau beveik koja kojon žengia besivaidijančios valdančioji Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Įkandin lyderių – dar viena lygių konkurentų pora – socialdemokratai ir „darbiečiai“. Ir vienų, ir kitų rėmėjų gretos nuo liepos šiek tiek pagausėjo.
Pagal šios apklausos rezultatus, 5 proc. rinkėjų balsų barjerą taip pat peršoktų Liberalų sąjūdis. Gana arti šio tikslo yra ir partija „Laisvė ir teisingumas“ bei „socialdarbiečiai“. Jų likimas gali priklausyti nuo dar nežinančių, už ką balsuoti, o tokių yra maždaug 18 procentų.
Bet vargu ar pavyks prasimušti į Seimą būriui ir naujų, ir senesnių politinių darinių, kurie šįkart tesugraibė po procentą ar net mažiau apklausos dalyvių balsų.
Šiaip ar kitaip, būsimasis Seimas turėtų būti margas, o nauji valdantieji kol kas sunkiai nuspėjami.
Tuo metu kai kurie kiti spėjimai ima tvirtintis. Antai daugelis politologų prognozavo, kad per COVID-19 pandemiją smarkiai padidėjęs sveikatos apsaugos ministro A.Verygos populiarumas gali būti laikinas. Taip ir atsitiko.
Vidurvasarį šį valstiečių politiką palankiai vertino 38 proc., o nepalankiai – 37,3 proc. žmonių. Dabar šie skaičiai – atitinkamai 30,3 ir 44,8 procento.
Taigi nuo pliusinio balanso ministras žnektelėjo į minusinį. Be to, šiuo metu daug mažiau gyventojų nei liepą mano, kad būtent A.Veryga geriausiai atstovauja jų interesams, – atitinkamai 2,7 ir 5,7 procento.
Šį krytį lėmė ne viena priežastis. Pirmiausia žmonėms neabejotinai užkliuvo ilgos A.Verygos atostogos. Kaip tyčia, tuo metu vėl ėmė daugėti užsikrėtusiųjų koronavirusu.
Papoilsiavęs ministras vėl strimgalviais puolė į viešumą – reikia nereikia ėmė vos ne kasdien rengti spaudos konferencijas, įvedinėti naujus sunkiai paaiškinamus draudimus bei ribojimus, kuriuos visuomenė vertino prieštaringai.
Žodžiu, sveikatos apsaugos stratego kalbos ir veiksmai daugelį žmonių ėmė erzinti ar net piktinti.
Negana to, kilo skandalas dėl greitųjų testų pirkimo, kurį teisėsauga narplioja iki šiol. Taigi A.Verygos, kurį kai kas jau matė net naujuoju Vyriausybės vadovu, pozicijos gerokai susvyravo.
O populiarumo viršūnėje liko tas pats trejetas: prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Netoli lyderių atsidūrė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Beje, per porą pastarųjų mėnesių ūgtelėjo ir daugelio parlamentinių partijų lyderių reitingas.
Skelbiant šiuos apklausos rezultatus nuoroda į „Lietuvos rytą“ būtina.
