Tam maksimaliai iš valstybės biudžeto bus skirta 125 mln. eurų. Tiesa, šalies gyventojams skiepai nekainuos. Iš viso planuojama paskiepyti apie 70 proc. populiacijos, o jei susidarytų vakcinų perteklius, jį svarstoma parduoti Rytų partnerystės šalims.
S.Skvernelis: gyventojams vakcina bus nemokama, šaliai atsieis apie 125 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį pritarė NSK narių sprendimui potencialios vakcinos įsigijimui per Europos Komisijos (EK) bendrųjų pirkimų mechanizmą, diversifikuojant įsigijimus iš skirtingų gamintojų, kuriuos atrinko EK ir su kuriais buvo sudarytos išankstinės vakcinų pirkimo-pardavimo sutartys.
Kaip pranešė Vyriausybės kanceliarija, nuspręsta rinktis maksimaliai atsargų variantą, kuomet Vyriausybė pasisakys dėl kiekvienos sutarties, pagal kurią potencialios vakcinos perkamos.
Premjeras Saulius Skvernelis po Vyriausybės posėdžio informavo, kad įsigyta vakcina nemokamai bus skiepijamos visos gyventojų grupės. Iš viso tikimasi paskiepyti 70 proc. populiacijos.
Tam maksimaliai bus skirta 125 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Valstybės išlaidos vakcinai, jei tektų įsigyti maksimalų jos kiekį, vienam gyventojui atsieitų iki 40 eurų.
„Maksimali suma, ji yra teorinė, jei visi septyni gamintojai sėkmingai pagamintų vakcinas, tas laikotarpis yra nuo šių metų gruodžio mėnesio iki kitų metų trečio ketvirčio pabaigos, ir mums reikėtų visas įsigyti, tai būtų apie 125 mln. eurų“, – skaičiavo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, visų septynių gamintojų kainos yra labai skirtingos, tačiau teks su jomis susitaikyti, nes derėtis nėra sąlygų.
„Jos yra, kaip ir buvo minėta, nuo 2,9 euro iki virš 18 euro. Bet čia taip pat nei viena valstybė narė ES negali derėtis dėl kainų, tai yra EK ir gamintojo patvirtintos kainos“, – aiškino S.Skvernelis.
Mano, kad išlaidos atsipirktų
Pasak S.Skvernelio, jei tektų įsigyti maksimalų vakcinos kiekį, kuris vienam gyventojui atsieitų iki 40 eurų, šios išlaidos vis tiek atsipirktų įvertinus, kiek kainuoja testavimas, gydymas, praradimai ekonomikoje.
„Šiandien tik atliekant COVID-19 tyrimą, be logistinių išlaidų, kainuoja beveik 33 eurus, tai mes galime palyginti. Aš jau nekalbu apie pagrindinį argumentą, kad tos valstybės, kurios turės vakciną, tiek keliavimas tokių žmonių, kurie turės vadinamą skiepų pasą (bus leidžiamas, – aut.past.), izoliacijos jokių sąlygų laikytis nereikės.
Ir verslo, gamybos rizikas, kurias tektų patirti dėl užsikrėtimų, visa tai atsveria menamas lėšas, kurias turėsime investuoti į vakciną, nes lėšos, kurias skiriame gydymui ir ekonomikai atstatyti, yra milijardinės“, – tvirtino premjeras.
Gali susidaryti vakcinos perteklius
S.Skvernelis pabrėžė, kad Lietuva dalyvauja EK paskelbtame pirkimo procese ir orientuojasi į visus septynis gamintojus, kadangi nėra aišku, kas vakciną sukurs pirmasis.
„Nėra aišku, kas iš gamintojų pagamins vakciną, kuri iš jų bus efektyviausia, jei visi septyni gamintojai ją pagamintų“, – vakcinos įsigijimo problematiką pristatė Vyriausybės vadovas.
Anot premjero, jei visos septynios kompanijos sukurtų vakcinas nuo koronaviruso, Lietuva įsipareigotų visas jas įsigyti. Dėl to gali susidaryti vakcinos perteklius, kurį, svarstoma, galima būtų parduoti Rytų partnerystės valstybėms.
„Jeigu būtų taip, kad visos septynios kompanijos pagamintų vakcinas, pagal sutartį, kurios negalime kvestionuoti, visas turėtume įsigyti, būtų perteklius vakcinų. Priimtas sprendimas su Rytų partnerystės valstybėmis kalbėtis. Jei įvyktų toks faktas, leidimas EK yra, kad perteklių būtų galima realizuoti tarp valstybių narių arba į kitas ne ES, bet tik Europos valstybes“, – tvirtino jis.
„Dėl to tokios konsultacijos prasidės, aš tikiuosi, kad galėsime pasiūlyti ne rusišką vakciną, jei tos vakcinos, kaip mes tikimės, bus pagamintos“, – pridūrė S.Skvernelis.
S.Skvernelis: nebūsime „bandomaisiais triušiais“
S.Skvernelis dar trečiadienį ryte tvirtino nerizikuosiantis ir nebandysiantis atspėti, kuri „konkrečiai iš klinikiniuose tyrimuose lyderiaujančių kompanijų pirmoji sukurs vakciną, iš esmės mažinančią riziką užsikrėsti, susirgti sunkesnėmis koronaviruso formomis bei būti viruso platintoju“.
„Jei taip darytume, galime likti be jokios vakcinos, o tai Lietuvai būtų tikra tragedija“, – sakė šalies ministras pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad vakcinų pirkimo sąlygas suderina EK ir jų keitimo galimybės yra ribotos, tad kiekviena šalis pirkėja rizikuoja nusipirkti per didelį vakcinų kiekį arba prarasti dalį sumokėtų pinigų. Kita vertus, pasak S.Skvernelio, pirkimą vykdanti EK garantuoja jo skaidrumą ir patikimumą.
„Šiandien niekas nepasakys, kuriai iš septynių kompanijų, su kuriomis jau pasiekti EK preliminarūs sutarimai, pasiseks pirmajai. Todėl sudarysime sutartis dėl užsakymų su jomis visoms.
Sutartis, kurios tenkintų bent didžiąją dalį mūsų poreikių. Vos tik vakcina bus išbandyta ir patikrinta, sieksime kuo greičiau ją gauti.
Tikrai nebūsime „bandomaisiais triušiais“, į Lietuvą įsileisime tik saugias, mokslininkų ištirtas ir Europos vaistų agentūroje įvertintas vakcinas“, – tikino Vyriausybės vadovas.
EK yra pasirašiusi sutartį dėl COVID-19 vakcinos įsigijimo su Jungtinės Karalystės ir Švedijos farmacijos kompanija „AstraZeneca“, bet kalbamasi dar su šešiais potencialiais gamintojais.
Įvardijo sumas
Tiek premjeras, tiek sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį patvirtino, kad pasirinkus minėtą variantą, jei visos vakcinos bus patvirtintos kaip veiksmingos ir saugios, Lietuvai už jas gali tekti sumokėti per 100 mln. eurų.
Premjeras priminė, kad kiekviena valstybės gyvenimo su COVID-19 virusu Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, kainuoja „ne tik milžiniškus pinigus, bet ir ilgalaikę pacientų sveikatą – ir, deja, gyvybes“, tad pagrindinis NSK apsisprendimo kriterijus buvo ne kaina.
„Net jei sumokėtume maksimalią įmanomą sumą, visoms kompanijoms, su kuriomis potencialiai bus sudarytos sutartys, valstybės išlaidos vakcinai sudarytų apytiksliai 40 eurų žmogui. Tikrai nemanau, kad tokia kaina būtų per didelė“, – sakė S.Skvernelis.
Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje dalyvavo premjeras, Seimo pirmininkas, Seimo Užsienio reikalų, Sveikatos, Teisės ir teisėtvarkos komitetų vadovai, Ministrų kabineto nariai, taip pat teisėsaugos institucijų ir Prezidentūros atstovai.
Vakcinų įsigijimo klausimą premjeras S.Skvernelis buvo siūlęs svarstyti ir Valstybės gynimo taryboje, tačiau tarybai vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė šaukti posėdį šiuo klausimu.
Prezidentūra nurodė, kad sprendimai dėl vakcinų yra Vyriausybės kompetencijos ir sveikatos apsaugos ministro atsakomybės klausimas.
