Primename, kad rinkėjų yra prašoma ateiti balsuoti su kaukėmis ir savo rašymo priemone, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiems kaukės ar rašiklio, jie bus duodami vietoje.
V. Tomaševskis apie dalyvavimą formuojant valdančiąją daugumą: tai nėra tikslas
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis sako, kad planų dalyvauti formuojant valdančiąją daugumą po Seimo rinkimų partija neturi, tačiau jeigu dalyvautų, to nedarytų su konservartoriais.
„Tai nėra tikslas. Jeigu mes žiūrėsime, kad į Seimą ateitų žmonės, kurie nori pasitarnauti paprastam žmogui, tada aišku, mes dalyvausime šitos koalicijos formavime“, – žurnalistams antradienį sakė V. Tomaševskis, atėjęs balsuoti iš anksto į Vilniaus rajono savivaldybę.
„Jeigu daugumą gaus tie, kurie valdė mūsų šalį 30 metų ir negalvojo apie paprastą žmogų, tai mums ten nėra, ką veikti“, – teigė jis.
V. Tomaševskis taip pat nenurodė, kiek mandatų Seime tikisi gauti per rinkimus.
„Tai žinote, mes planuojame, o rinkėjai balsuoja, – tad mes tokių planų neturime, – tvirtino LLRA-KŠS lyderis.
Kita vertus, jis tvirtino, kad partija turi „stiprų palaikymą“, sprendžiant iš susitikimų su rinkėjais seniūnijoje ir rajonuose.
„Jiems labai mūsų programa patinka, mūsų veiksmai per pastarąją kadenciją“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
Be kita ko, jis tvirtino, kad jo partija yra „išimtis Lietuvos politinėje scenoje“, kuri niekada nebuvo įsivėlusi į korupcinius skandalus.
V. Tomaševskio teigimu, kaip pralaimėjimą jis vertintų, jeigu po rinkimų Seime dirbtų mažiau partijos narių negu dabar. Šiuo metu parlamente yra aštuoni LLRA-KŠS nariai.
Politikas taip pat teigė, kad po Seimo rinkimų nematytų galimybės bendradarbiauti tik su viena partija – konservatorių.
„Kol konservatorių partijai vadovauja Landsbergių klanas, tai mes nematome jokių galimybių aukščiausiame lygyje su jais bendradarbiauti“, – kalbėjo V. Tomaševskis.
V. Tomaševskis taip pat kritiškai atsiliepė apie visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino agitaciją nebalsuoti už LLRA-KŠS.
„Jeigu kalbame apie rinkimų kampaniją, tai jūsų minėtas asmuo nėra politinės kampanijos dalyvis – mes neturime, apie ką kalbėti“, – sakė LLRA-KŠS lyderis.
G. Kirkilas socialdarbiečiams tikisi 12 mandatų, dirbtų su dabartiniais valdančiaisiais
Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tiksi, kad po rinkimų socialdarbiečiai būsimajame Seime užsitikrins 12 mandatų.
„Manau, kad mes tikrai rinkimų barjerą praeisime, turėsime porą atrinktų apygardoje jau pirmame ture ir tikimės, kad kokie septyni bus iš viso antrajame ture. Jei ir penki pagal sąrašą laimės, tikimės 12 Seimo narių frakcijos“, – žurnalistams antradienį atvykęs balsuoti į sostinės savivaldybę sakė jis.
Anot socialdarbiečių lyderio, partija būtų pasiruošusi dirbti Seime su dabartiniais koalicijos partneriais valstiečiais ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). „Pirmiausia orientuojamės į dabartinę valdančiąją koaliciją, kuri, mano požiūriu, sėkmingai dirbo. Jeigu bus norinčių plėstis, neprieštarausiu (...). Derybos vyks iš naujo, jos bus sudėtingos. Aš manau, kad jos bus sunkesnės, nei 2016 metais“, – pridūrė jis.
Pats Fabijoniškių rinkimų apygardoje kandidatuojantis G. Kirkilas tikisi laimėti antrajame ture. „Turint galvoje, kad kampanija šiuo metu visiškai kitokia, apribota, galima tikėti, kad rinkėjai balsuos už labiau žinomus žmones. Tai šiuo požiūriu, turiu privalumų“, – tvirtino politikas.
I.Šimonytė neatmeta galimybės burti mažumos Vyriausybę po rinkimų
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė antradienį Lukiškių aikštėje atidavusi savo balsą teigė neatmetanti galimybės po rinkimų burti mažumos Vyriausybę. Ji sakė, kad tokioje Vyriausybėje galėtų dirbti ir su kairiąja Lietuvos socialdemokratų partija.
„Aš manau, kad yra daug dalykų, dėl kurių mes galėtume sutarti. Ar tai būtinai turėtų būti koalicija? O gal galėtų Lietuvoje, pavyzdžiui, būti išbandytas sėkmingesnis mažumos Vyriausybės variantas. Manau, viskas yra aritmetikos rankose ir kai mes matysime aritmetiką, manau, galėsime pasikalbėti“, – tvirtino I.Šimonytė.
Konservatorių atstovė įvardijo, kad konservatorių pozicijos vertybiniais klausimais nesuderinamos tik su partijomis, kurios palaiko Baltarusijos režimą ar pritaria Astravo elektrinės projektui.
„Tarp tų klausimų yra bet kokios nuolaidos režimams, kurie yra nusikalstami ir kurie negerbia žmogaus teisių ir žmonių pasirinkimo galimybių, taip pat Astravo elektrinė, statoma pašonėje. Manau, kad čia daug diskusijų apie vertybes negalėtų būti. O toliau matysime, viskas priklausys nuo to, kam rinkėjai patikės iš viso Seimo mandatus, pagal tai bus aišku, ar galima susitarti dėl darbų“, – dėstė TS-LKD sąrašo vedlė.
Ji konkrečių partijų neįvardijo, bet pabrėžė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pati paskelbusi, jog negalėtų dirbti su konservatoriais.
Pati I.Šimonytė taip pat apsiribojo pareiškimu, kad rinkimuose tikisi „gero rezultato“, neįvardindama prognozuojamo mandatų skaičiaus.
Balsą atidavęs R.Žemaitaitis tikisi permainų
Dešimt mandatų būsimame parlamente būtų labai didelė pergalė partijai „Laisvė ir teisingumas“, balsą Lukiškių aikštėje įrengtame išankstinio balsavimo punkte atidavęs antradienį teigė partijos lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Labai džiaugsiuosi, jei gausime 5,5–6 proc. rinkėjų balsų. Tai būtų labai didelė pergalė. Pagal sąrašą (patektų į Seimą – BNS) šeši, dar keturi–penki vienmandatininkai – dešimt Seimo narių būtų labai didelė pergalė šitos partijos“, – sakė politikas.
Tam, kad pareikštų savo valią, jis drauge su kitais rinkėjais stovėjo per visą aikštę nutįsusioje eilėje. R.Žemaitaitis tvirtino, kad pats iš šių Seimo rinkimų tikisi permainų.
„Tikiuosi permainų. Matyt, tai yra tas lemiamas taškas po ketverių metų tarp dviejų partijų, tarp kurių vyksta konfliktai, ir šituo balsavimu bus išspręsta ir parodyta, kas ateinančius ketverius metus toliau vadovaus Vyriausybei, kas bus valdančiosios daugumos lyderiai ir ar mes turėsime ramybę Lietuvoje, ar tos dvi partijos dar ketverius metus toliau pjausis tarp savęs. Tikiuosi, kad šie rinkimai padės tašką“, – sakė jis.
Politikas prognozavo, kad būsimąją koaliciją formuos centro dešinės jėgos. Kita vertus, jis neatmetė galimybės, kad jo vadovaujama partija dalyvautų ir kairiųjų koalicijoje. Pasak jo, keliama sąlyga būtų keisti socialinę politiką, atsisakant masinio pašalpų mokėjimo.
„Pastarasis pašalpų dalijimas parodė, kad savivaldybės nesurenka gyventojų pajamų mokesčių, nes daugėja bedarbių. (...) Atsisakius šitų dalykų būtų galima kalbėtis“, – teigė „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas.
Seimo rinkimų kampaniją R.Žemaitaitis pavadino nykia ir niūria. Anot jo, kandidatai dabar ne debatuoja, o kalba monologus.
„Kaip tik reikėtų aršių debatų, karštų debatų, kad galėtų vienas su kitu diskutuoti, išsirėkti ir pasakyti nuomonę kitokią. Manau, tada pamatytumėm politikus nenuglazūruotus, nenuvaksuotus, o tokius, kokie yra“, – teigė jis.
Šie parlamento rinkimai partijai „Laisvė ir teisingumas“ – pirmi. Ši politinė jėga susikūrė šių metų vasaros pradžioje, susijungus „Tvarkai ir teisingumai“, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalams) ir judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.
Dar pirmadienį savo balsą spėjo atiduoti kitas šios partijos narys Artūras Zuokas. Išankstiname balsavime jau sudalyvavo ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
G.Paluckas tikisi formuoti centro kairės koaliciją
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tikslas po Seimo rinkimų – formuoti centro kairės koaliciją, po balsavimo sakė partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Mūsų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją. Tai mūsų prievolė“, – antradienį atėjęs balsuoti iš anksto į Lukiškių aikštėje Vilniuje įrengtą punktą žurnalistams sakė politikas.
Tam, kad pareikštų valią, jis drauge su kitais rinkėjais stovėjo per visą aikštę nusidriekusioje eilėje. G.Paluckas teigė negalįs įvardyti galimų koalicijos partnerių, nes nežinia, ar būsimame Seime mandatų turės liberalai, Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Paklaustas, ar galėtų dirbti koalicijoje su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, politikas teigė, kad šios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis pirmiausia turėtų atsiprašyti už melą rinkėjams apie kitas partijas.
Pasak socialdemokratų lyderio, mažiausias partijos tikslas per šiuos rinkimus – pagerinti 2016 metų rezultatą. Tuomet LSDP laimėjo 17 mandatų. „Lūkesčiai mūsų partijoje yra dar didesni – laimėti šituos rinkimus“, – tikino G.Paluckas.
Seimo rinkimų kampaniją jis vadino ydinga ir kenksminga demokratijai, nes rinkėjai neturėjo galimybės pamatyti kandidatų, o šie – parodyti savęs.
„Kokį susikūrėme teisinį reguliavimą, tokį ir turime. Neseniai žiūrėjau per „youtube“ filmą, kur Rolandas Paksas su „Harley-Davidson“ ant scenos užvažiavo ir dainavo dainą prieš kažkiek metų. Va čia buvo smagu. Ledai krito iš sraigtasparnių, – sakė LSPD vadovas. – Dabar taip sureguliavome, kad net partijos ženkliuko negali įsisegti eidamas į rinkimus. Vadinasi, smarkiai perlenkėme lazdą.“
Anot G.Palucko, kaltę dėl to pirmiausia turėtų prisiimti tradicinės partijos.
„Pirmiausia tai tradicinių partijų kaltė, manant, kad taip apsisaugosime ar apsaugosime politinę sistemą nuo naujadarų, mažų fragmentiškų partijėlų. Bet dabar kai pamatai tą agitacinę kampaniją, kur visi absoliučiai vienodi, nežinau, kaip žmonėms pasirinkti. Tai kenksminga demokratinei rinkimų sistemai“, – tvirtino jis.
Kur galima balsuoti?
Šiuose Seimo rinkimuose įrengta daugiau išankstinio balsavimo vietų, tačiau dalyje savivaldybių nebus galima balsuoti pačiame savivaldybės pastate, kaip buvo iki šiol. Iš trijų didžiausių miestų tik Vilniuje išankstinis balsavimas vyksta ir savivaldybės pastate, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje rinkėjai kviečiami balsuoti kitur.
Vilniuje iš anksto gyventojai be savivaldybės pastato Konstitucijos prospekte gali balsuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre Saulėtekyje, A.Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų Viršuliškėse, Vilniaus rajono savivaldybės pastate Rinktinės gatvėje bei Lukiškių aikštėje.
Kaune balsavimas vyksta rotušėje ir Kauno kultūros centre Kęstučio gatvėje. Klaipėdos miesto savivaldybėje balsavimo irgi nebus, jis rengiamas Žvejų rūmuose.
Vilniaus rajono savivaldybė taip pat numačiusi keturias balsavimo vietas: be savo pastato sostinės Rinktinės gatvėje kviečia rinkėjus balsuoti Nemenčinėje, Švenčionių g. 12, Rudaminoje, Vilniaus g. 2 ir Lavoriškėse, Liepos g. 9.
Salio 9 ir 10 dienomis bus galima balsuoti namuose. Šiemet balsuoti namuose galės ne tik neįgalieji, vyresni nei 70 metų asmenys, negalintys atvykti į rinkimų apylinkes, bet ir neįgaliuosius slaugantys žmonės, taip pat gyventojai, kuriems nustatytas ar įtariamas koronavirusas ar kurie turėjo izoliuotis dėl kontaktų, kelionių į užsienį.
