Statistikos departamento atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidė, kad pernai daugiau nei pusė (52 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą.
Vis dėlto 36 proc. gyventojų mano, kad jų sveikata yra vidutinė, o 12 proc. apklaustųjų pernai rudenį nurodė, kad ji yra bloga arba labai bloga. „Palyginti su 2014 metais atliktu tyrimu, žmonės pernai ėmė geriau vertinti savo sveikatos būklę“, – pastebėjo departamento vadovė Jūratė Petrauskienė.
Tada labai gerai arba gerai savo sveikatą vertino 50 proc. apklaustųjų. 2005 metais optimizmo buvo dar mažiau – labai gerai arba gerai savo sveikatą vertino 47 proc. gyventojų.
Beje, anot J.Petrauskienės, vyrai savo sveikatą yra linkę vertinti geriau nei moterys. Net 58 proc. apklaustų vyrų mano, kad jų sveikata yra labai gera arba gera.
Vis dėlto Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vedėja Rita Gaidelytė įsitikinusi, kad šis vertinimas gali būti apgaulingas, nes vyrai rečiau kreipiasi į medikus. „Jeigu žmogus sako, kad dešimt metų nebuvo pas gydytoją, tai dar nereiškia, kad jis iš tiesų yra sveikas“, – pastebėjo specialistė.
Anot R.Gaidelytės, gali būti, jog vyrai savo sveikatą yra linkę pervertinti dėl noro pasipuikuoti. „Vis dėlto statistika rodo, kad nors vyrai serga rečiau, jų mirtingumas yra daug didesnis nei moterų“, – sakė Higienos instituto atstovė.
Lemia – nuotaika ir gerbūvis
Be to, gerėjanti žmonių nuomonė apie savo pačių sveikatą nebūtinai atspindi realią padėtį.
Specialistų teigimu, šis vertinimas esą gali labai priklausyti nuo žmonių nuotaikos ar net šalies ekonominės situacijos. „Kartais žmogus, nors ir turi labai rimtų rimtų sveikatos sutrikimų, ją vertina gerai. Taip yra todėl, kad liga gali būti kontroliuojama ir jo gyvenimo kokybei tai nesukelia didesnių problemų“, – svarstė R.Gaidelytė.
Higienos instituto atstovė mano, kad žmonių optimizmas, vertinant sveikatą, gali didėti ir dėl bendro gerėjančio gyvenimo lygio: „Daug geriau žmogus savo sveikatą gali imti vertinti nebūtinai dėl teigiamų sveikatos pokyčių.
Tokiam jų vertinimui įtakos gali turėti ir gerėjanti ekonominė padėtis. Ir priešingai – jei ekonominė padėtis sunkėja ir žmogus ima vis dažniau niurzgėti, ko gero, ir savo sveikatą jis gali imti vertinti blogai, nors realiai ji nėra blogesnė.
Kartais tiesiog jaučiamės blogai ne todėl, kad sergame kažkokia liga, o todėl kad viskas aplink atrodo blogai – kažkas negerai darbe ar šeimoje. Dėl to jaučiamės blogai, nors ligos jokios ir nėra“.
Todėl, R.Gaidelytės nuomone, gerėjanti žmogaus nuomonė apie jų pačių sveikatą gali būti ženklas, kad gyventojai buvo pradėję optimistiškiau vertinti visą savo gyvenimą, taip pat – ir sveikatą.
COVID-19 gali viską pakeisti
Tačiau specialistė suabejojo, ar panašaus optimizmo būtų, jei gyventojų apklausa būtų atliekama šiemet, kai pasaulyje ėmė siausti naujas žmonių gyvybes šienaujantis virusas.
R.Gaidelytė mano, kad dėl pandemijos gali didėti bendras žmonių nusivylimas, kuris darys poveikį ir sveikatos vertinimui: „Aišku, žmonių sveikatai kažkiek atsilieps ir per karantiną atsiradęs planinių sveikatos paslaugų sumažinimas.
Daug žmonių dėl to bus nepatenkinti, galbūt net turės kažkokių sveikatos problemų. Dabar atliekant apklausą tie rezultatai, matyt, būtų kitokie. Dėl to gal būtų tikslinga panašią apklausą atlikti kitąmet, o ne dar po penkerių metų“.
Ėmė labiau rūpintis sveikata
Statistikos departamento tyrimas taip pat atskleidė, kad nors žmonės ėmė labiau rūpintis savo sveikata – daugiau sportuoti, mažiau svaigintis ar rūkyti, – vis dėlto nemažai kitų rodiklių smuko žemyn.
Pavyzdžiui, apklausa parodė, kad 2019 metais vidutiniškai 30 minučių ar ilgiau per dieną sportavo ar kitaip aktyviai laiką leido 10 proc. gyventojų, kai 2014 metais tokių buvo 9 proc.
Labiau fiziškai aktyvios per penkerius metus tapo moterys (nuo 6 iki 8 proc.) ir šis rodiklis ypač šoktelėjo vyresnio nei 75 metų amžiaus moterų grupėje.
Pernai sumažėjo ir kasdien tabako gaminius rūkančių gyventojų dalis. Bene labiausiai šiuo požiūriu pokyčiai matyti 25-34 metų amžiaus grupėje (nuo 29,4 proc. sumažėjo iki 20,6 proc.). Bet, kaip pastebėjo J.Petrauskienė, nemažai jaunų žmonių ėmė rūkyti elektronines cigaretes.
Iš viso tyrimo metu 76 proc. apklaustųjų nurodė, kad nerūko. Tuo metu 2014 metais tokių buvo 1 proc. mažiau.
Tyrimas rodo, kad šiek tiek keičiasi ir alkoholinių gėrimų vartojimo įpročiai.
Apklausos metu 29 proc. gyventojų (vyrų – 21 proc., moterų – 35 proc.) teigė per metus iki apklausos visiškai nevartoję alkoholinių gėrimų. Tai – 4 proc. daugiau nei 2014 metais. 12 proc. apklaustųjų (20 proc. vyrų ir 6 proc. moterų) alkoholinius gėrimus vartojo bent kartą per savaitę. 2014 metais tokių buvo 14 proc.
Tiesa, savaitgalį alkoholiniai gėrimai vartojami gausiau. Vienas gyventojas per savaitgalio dieną (įskaitant ir penktadienius), išgėrė alkoholio kiekį, atitinkantį 7 standartinius alkoholinius vienetus, tai yra – 1 butelį (750 ml) vyno. Tiesa, 2014 metais lietuviai savaitgaliais suvartodavo 8 vienetus.
Beje, alkoholio vartojimo mažėjimą atspindi ir kiti statistiniai duomenys.
Anot J.Petrauskienės, apklausa rodo, kad šiek tiek daugiau žmonės ėmė valgyti vaisių. „Bet matyti, kad padaugėjo ir nutukusių žmonių. Pernai tokių žmonių buvo daugiau nei 2014 metais ir moterys šiuo požiūriu lenkia vyrus. Tiesa, pastarieji turi didesnį antsvorį nei moterys“, – palygino J.Petrauskienė.
Nesigydė, nes neišgalėjo mokėti
Apklausos duomenimis, normalų svorį turėjo 41 proc. 18 metų bei vyresnių gyventojų. Tuo metu net 57 proc. svėrė per daug (antsvorio turėjo 38 proc., nutukusių buvo 19 proc.).
Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 21 proc. ir 17 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 43 proc. ir 33 proc.). 2 proc. apklaustųjų svėrė per mažai.
Apklausa parodė ir tai, kad nuo 5 proc. 2014 metais iki 16 proc. 2019 metais išaugo gyventojų dalis, kurie negalėjo gauti odontologo paslaugų, nes neįstengė už jas susimokėti.
Pernai dėl per didelės kainos 4 proc. gyventojų atsisakė kitų gydytojų (išskyrus odontologo) paslaugų, 5 proc. gydytojo išrašytų vaistų, 3 proc. – psichikos sveikatos paslaugų.
Iš apklausos rezultatų matyti, kad per metus į bendrosios praktikos (šeimos) gydytojus kreipėsi 74 proc. apklaustųjų. Vyrai pas gydytojus lankėsi rečiau nei moterys.
13 proc. gyventojų per metus iki apklausos bent vieną naktį gulėjo ligoninėje. Vidutiniškai ligoninėje pacientas praleido 15 dienų. Dienos stacionare per metus iki apklausos gydėsi 6 proc. gyventojų.
Kas penktas (20 proc.) apklaustasis nurodė, kad per metus iki apklausos dėl ilgų eilių arba todėl, kad neturėjo talono atidėjo savo vizitą į sveikatos priežiūros įstaigas. Tuo metu 2014 metais šią priežastį buvo įvardiję tik 11 proc. apklaustųjų.
Dėl atstumo ir transporto problemų pernai vizitą pas gydytoją teko atidėti 5 proc. kaimo gyventojų ir 3 proc. miestiečių.
Pokyčiai – labai lėti
Beje, pernai, palyginti su 2014 metais vykusia apklausa, 3 proc. padaugėjo žmonių, kurie vartojo gydytojo paskirtus receptinius vaistus. 1 proc. išaugo žmonių, kurie pirko nereceptinius vaistus, vitaminus ir vaistažolių preparatus.
Tiesa, šiuo požiūriu lietuviai vis dar gerokai atsilieka nuo kitų šalių gyventojų, pavyzdžiui, skandinavų. „Tai galbūt rodo, kad mes dar ne tiek daug turime lėtinių ligų arba mes nesame pavyzdingi pacientai ir tos ligos tiesiog nėra dar užregistruotos“, – svarstė Higienos instituto Sveikatos statistikos skyriaus vedėja R.Gaidelytė.
Vis dėlto, anot specialistės, lietuviai neturėtų ypatingai skirtis nuo kitų išsivysčiusių šalių gyventojų. „Mes turime tas pačias problemas, susijusias su širdies kraujagyslių ligų sergamumu, cukriniu diabetu. Tai – viso išsivysčiusio pasaulio rykštės“, – apibendrino instituto atstovė.
Apklausos duomenimis, 46 proc. gyventojų nurodė, kad serga nors viena lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai pusmetį) sveikatos sutrikimų.
Moterų, teigusių, kad turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties 65 metų ir vyresnių gyventojų.
Anot R.Gaidelytės, matyti tam tikra tendencija, kad gyventojai bando gyventi sveikiau. „Tačiau pokyčiai į gerąją pusę yra labai lėti. Reikia dešimtmečių, kad galėtumėme pamatyti sveikos gyvensenos rezultatus“, – sakė instituto atstovė.
