„Pagrindinis dalykas, kurio dabar nėra – ekspertai, kurie turėtų dalyvauti, būti matomi ir iš esmės aiškiai, ramiai, nepolitizuotai paaiškinti visuomenei, kokie sprendimai yra daromi, kodėl daromi ir tokiu būdu užsitarnauti pasitikėjimą pačiu krizės valdymu. To per visą šitą krizę nebuvo, nežinojome, su kuo tariasi ministras, kas jam padeda apsispręsti, kokie sprendimai turi būti priimami“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė I. Šimonytė.
„(...) Ir dabar kartais nesuprantame, kodėl tas valdymas atrodo taip, kaip dabar, kas pataria, kodėl tai pataria ir ko siekiama. Čia yra pagrindinis skirtumas, kuo mes skiriamės nuo kitų šalių, kur pandemijos (krizės – ELTA) valdymas yra sėkmingesnis nei Lietuvoje“, – pridūrė I. Šimonytė.
Ji taip pat pridūrė, kad politinę lyderystę už krizės valdymą turėtų prisiimti ministras pirmininkas, o ne sveikatos apsaugos ministras.
Pasakė, ko nedarytu laimėjusi rinkimus
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė teigia, kad konservatoriams laimėjus rinkimus nebūtų skubama naikinti dabartinių valdančiųjų priimtus sprendimus. Politikė atkreipia dėmesį, kad dabartinė valdžia tikrai priėmė gerų sprendimų, kuriuos, pasak jos, nėra tikslas panaikinti. Visgi I. Šimonytė tikina, kad konservatoriams laimėjus rinkimus būtų bandoma keisti pačią sprendimų priėmimo politiką, labiau atsižvelgti ir į opozicijos nuomonę.
„Aš tikrai nesu tas žmogus, kuris sako: jeigu mes suformuojame Vyriausybę, tai ateiname ir mūsų tikslas yra panaikinti sprendimus, kurie buvo priimti anksčiau. Tikrai tokio tikslo nėra, yra sprendimų, kurie buvo geri, jie turi būti tęsiami, o kartais ir gilinami. Yra sprendimų, kurie sukėlė nemažai diskusijų, bet tai nėra tokio lygio diskusijos, dėl kurių tokius sprendimus reikia keisti, tiesiog reikia labai atviromis akimis žiūrėti į realybę“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė I. Šimonytė. Kaip pavyzdį ji pateikė daug diskusijų sukėlusius vaiko pinigus.
„Dabar „valstiečiai“ bando gąsdinti, kad konservatoriai ar kažkas tuos vaiko pinigus panaikins. Jokiu būdu, bet tiesiog tą problemą, kurią mes turime su savo mažomis mokestinėmis pajamomis biudžete, – jeigu mes mokame universalias išmokas, tos išmokos gali būti tiktai mažos, – ta problema yra ir su ta problema susidūrė ir ta pati dabartinė valdžia. Kai jau nebegalima keliomis dešimtimis eurų didinti kasmet vaiko pinigų, nes atsiranda tam tikra įtampa biudžete“, – aiškino politikė.
TS-LKD sąrašo lyderė sako, kad yra daug sprendimų, kuriuos konservatoriai, atėję į valdžią, būtų pasiruošę gilinti, kaip, pavyzdžiui, „Sodros“ bazinės pensijos atskyrimą nuo draudžiamosios pensijos.
Visgi I. Šimonytė teigia, kad kai kuriais atvejais konservatoriai bandytų keisti pačią sprendimų priėmimo politiką.
„Tai yra, kaip mes kitus sprendimus priimame, kaip mes toliau darome tai, ko iki šiol esame nepadarę. Ar mes kalbame, ar mes bandome susitarti, juo labiau, ar mes primetame savo valią ir sakome, kad mes geriau žinome už visus kitus, o tai, kas dabar yra opozicija, turi paklusti daugumos valiai. Šito tikrai neturėtų būti“, – teigė ji.
Premjerui galbūt nereikia finansų ministro
Komentuodama premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymus, kad neigiamai apie 13-ąją pensiją atsiliepiantis finansų ministras Vilius Šapoka negali kalbėti Vyriausybės vardu, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad tai rodo, jog premjerui finansų ministro galbūt ir nereikia.
„Tai reiškia, kad premjerui galbūt nereikia finansų ministro, nes jis pats žino geriau. Taip, faktas, kad sprendžia Vyriausybė kolektyviai, taip, faktas, kad sprendžia Seimas priimdamas įstatymus, bet, vis dėlto, paprastai Vyriausybėje finansų ministras su premjeru pasikalba. Tos pozicijos Vyriausybė, bent jau prieš trečiuosius asmenis, stengiasi, matyt, laikytis suderintos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad tai jau ne pirmas kartas, kai premjeras akivaizdžiai nepalaikė savo finansų ministro.
„Tai čia, matyt, gal jau ne pirmas šioje Vyriausybėje atvejis, kai premjeras akivaizdžiai nepalaikė savo finansų ministro, ir klausimas, kaip finansų ministras tą priima. Man atrodo, kad šiaip jau kažkokioje aplinkoje, kur demokratijos tradicijos yra gerbiamos labiau, ir žmogaus savigarba yra svarbi, galbūt šiuo atveju jau būtų tas laikas, kai finansų ministras turėtų suabejoti, ar jo paslaugos yra apskritai reikalingos premjerui“, – kalbėjo ji.
ELTA primena, kad premjeras Saulius Skvernelis teigė, jog finansų ministro Viliaus Šapokos reiškiami būgštavimai dėl idėjos įgyvendinti 13-ąją pensiją yra visiškai natūralūs. Vyriausybės vadovo teigimu, taip reaguotų ir bet kuris kitas finansų ministras. Nepaisant to, pasak S. Skvernelio, V. Šapoka savo nuomonės Vyriausybės vardu reikšti negali.
„Aš manau, kad ministras elgiasi taip, kaip ir turi elgtis. Išskyrus vieną dalyką – sprendimus priiminėja Vyriausybė ir Vyriausybės vardu ministras nekalbėjo. Jis kalbėjo savo vardu. Galutinį sprendimą priims Lietuvos Respublikos Seimas“, – aiškino S. Skvernelis.
LVŽS leidinio „Neliečiamieji“ autoriai, ko gero, jaučia gėdą
Konservatorių Seimo rinkimų sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė tvirtina, mananti, kad anonimais išlikti panorę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) leidinio „Neliečiamieji“ autoriai jaučia gėdą.
„Būtų labai didelė prabanga skaityti krūvą lapų, kuomet žmonės – kurie tuos tekstus parašė – net nedrįso prie to teksto prirašyti savo pavardės. Niekas nėra leidėjas, niekas nėra redaktorius visos šios rašliavos. Mes suprantame, kas tai yra. Tai yra tiesiog anoniminių komentarų lygio rinkinys, išspausdintas ant A4 formato lapų“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Pasak politikės, kurios atvaizdas yra ant LVŽS leidinio viršelio, anonimiškumas publikuojant tekstus pasirinktas neatsitiktinai. Didžiuliais tiražais „valstiečių“ rinkiminės kampanijos metu išplatintų tekstų autoriai, sako I. Šimonytė, arba taip apsidraudžia dėl galimo teisinės atsakomybės, arba tiesiog jiems yra gėda.
„Norima neturėti jokios teisinės atsakomybės dėl galbūt šmeižto (...). Yra tiek nedrąsu, kad yra net nedrįstama savo vardą ir pavardę parašyti, kad tas žmogus, kuris tai parašė, prisipažintų. Matyt, kad truputį gėda“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad rugsėjo mėnesį LVŽS 400 tūkst. tiražu išleido pirmąjį „Neliečiamųjų“ numerį. Kaip skelbia LVŽS, „Neliečiamieji“ buvo sudarytas sujungiant ketverius metus rinktą, analizuotą ir apibendrintą medžiagą apie tai, kaip iki 2016 metų Lietuvoje veikė grupė politikų, valdininkų, verslininkų, padariusių valstybei milijardinę žalą ir išvengusių teisėsaugos institucijų dėmesio.
Opozicija kritikavo leidinį ir teigė, kad žurnale faktai neatitinka tikrovės.
