Primename, kad ketvirtadienį V.Tomaševskis pranešė įteikęs skundą VRK, kad rinkimai daugiamandatėje būtų pripažinti negaliojančiais „dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų“. LLRA-KŠS tvirtina, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo šiurkščiai pažeistas dėl „Laisvės TV“ kampanijos prieš partijos lyderį ir partiją.
Ekspertų teigimu, mažėjantis LLRA-KŠS palaikymas turi aiškias priežastis, susijusias ir su darbu valdančiojoje koalicijoje ir su galimai netinkamu rinkėjų atstovavimu.
Peperkopė, bet nenustebino?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Andžejus Pukšto atkreipė dėmesį, kad didelis žemės drebėjimas, vertinant LLRA-KŠS pasirodymą pirmajame rinkimų ture, neįvyko, nes ši politinė jėga visada laviruodavo aplink 5 proc. rinkėjų palaikymo ribą.
Iš tiesų LLRA-KŠS per 2016 m. parlamento rinkimus sulaukė 5,48 proc. rinkėjų palaikymo. 2012 m. palaikymas siekė 5,83 proc.
„Praeituose ir užpraeituose Seimo rinkimuose jie neženkliai peržengdavo rinkiminį barjerą, dabar jiems pritrūko nedaug. Yra tendencija, kad ši partija po truputį, nuosekliai praranda savo rinkėjus. Tą matėme ir per paskutinius savivaldos rinkimus.
Jiems sekasi mobilizuoti rinkėjus kaimiškuose rajonuose, tai ryšku Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Žymiai blogiau jiems sekasi vienyti rinkėjus Vilniaus mieste. Labiau išsilavinęs ir sėkmingesnis žmogus nuo jų nusisuka“, – LLRA-KŠS poziciją apibrėžė A.Pukšto.
Nesėkmės priežastys
„Visa kampanija, kuri vyko socialiniuose tinkluose prieš šią politinę jėgą, turėjo įtakos. Kitas labai svarbus faktorius, šios politinės partijos atstovų, kurie buvo valdančiojoje koalicijoje ir užėmė ministrų pozicijas, labiausiai orientuojantis į Jaroslavą Narkevičių, politinis įdirbis nėra palankiai vertinamas rinkėjų ir elektorato, kuris palaikydavo LLRA“, – priežastis, kodėl LLRA-KŠS neperkopė rinkiminio barjero, įvardijo VDU politologas dr. Mindaugas Norkevičius.
Dr. M.Norkevičius akcentavo, kad, bendrai žvelgiant į Lietuvos rinkėjus ir jų elgseną, nusivylimas visada didėja, kai partijos yra valdančiojoje koalicijoje. Tai sužaidė ir šiuo atveju, dėl to ir rezultatas yra toks, koks yra.
Kad LLRA-KŠS blogai išnaudojo savo dalyvavimą Vyriausybės veikloje pabrėžė ir doc. A.Pukšto. „Ši politinė jėga atsisakė kovotojos už lenkų tautinės mažumos rolės. Ji rodė save kaip ištikimą partnerę LVŽS atžvilgiu, tai yra į pirmą vietą iškėlė socialinius, vertybinius klausimus, o paketas, kuris rūpėjo Lietuvos lenkams, buvo pastumtas į šoną“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Doc. A.Pukšto teigimu, negalima atmesti ir politinės aplinkos pokyčių, kurie neigiamai paveikė LLRA-KŠS rezultatą. Šie pokyčiai labiausiai susiję su sėkmingu Darbo partijos pasirodymu pirmajame ture.
„Buvo bandyta šiek tiek flirtuoti ir ištiesti draugystės ranką rusų tautinei mažumai, bet Lietuvos lenkų praradimas buvo didesnis nei rusų tautinės mažumos sumobilizavimas. Sustiprėjusi, atsinaujinusi Darbo partija susišlavė rusų tautinės mažumos balsus“, – sakė jis.
Netinkamas sąrašo vedlys?
Politologai vieningai sutarė, kad tam tikrą neigiamą įtaką padarė ir sąrašo vedliu tapęs Zbignevas Jedinskis. „Išsilavinusį rinkėją atbaidė ir pirmasis partijos numeris – Zbignevas Jedinskis bei jo požiūris į Baltarusiją, į demokratines permainas Baltarusijoje“, – tikino doc. A.Pukšto.
Paklaustas, ar sąrašo vedle tapusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė būtų kilstelėjusi sąrašą aukščiau, doc. A.Pukšto prognozavo, kad ji būtų vertinta palankiau.
„R.Tamašunienė yra kitas politiko tipažas. Ko gero, rezultatas, jei ji būtų vedusi sąrašą, būtų šiek tiek kitoks. Bet svarbiau tai, kad jie yra partija, prisistatanti kaip politinė jėga, ginanti lenkų reikalus. Tai privalo atsispindėti jų darbotvarkėje.
Kalbant apie vidaus reikalų ministrę, ji yra viena brandžiausių politikių LLRA-KŠS. Be to, vertinant nueinančios Vyriausybės darbus, jos vadovavimas Vidaus reikalų ministerijai buvo vienas sėkmingiausių“, – pastebėjo doc. A.Pukšto.
VDU politologo dr. M.Norkevičiaus vertinimu, R.Tamašunienės lyderiavimas nebūtų turėjęs didelės įtakos. Tačiau bent žiniasklaidoje ji būtų vertinta tikrai palankiau nei Z.Jedinskis, kuris pagarsėjęs kontroversiškais pasisakymais. Kad R.Tamašunienės lyderiavimas nebūtų turėjęs itin reikšmingos įtakos, anot dr. M.Norkevičiaus, liudija jos pasirodymas Nemenčinės vienmandatėje apygardoje, kur jos atsiplėšimas nuo antroje vietoje likusio kandidato Justo Džiugelio nebuvo triuškinantis.
R.Tamašunienę vienmandatėje palaikė 37,42 proc. balsavusiųjų, J.Džiugelį – 20,91 proc.
„Vis tik prie partijos pasirodymo prisidėjo aspektai, sietini su lyderyste. Veikė ir dabartinio pirmininko Valdemaro Tomaševskio nepopuliarumas. Jis pats jau po rinkimų rezultatų pareiškė, kad galbūt atsistatydins iš partijos pirmininko pozicijos.
Partijos viduje yra ir kitų ją silpninančių aspektų. Nesutarimai politinėje partijoje, kai partija yra vieno lyderio politinė partija, bręsta ir einama link kitokių politinių darinių, kurie išsivystys atstovaujant tautinėms mažumoms. Taip pat dabar ši politinė jėga susideda ir iš rusų tautinės mažumos atstovų, o susijungimas irgi buvo vertinamas nevienareikšmiškai“, – paaiškino dr. M.Norkevičius.
