Po pirmojo rinkimų turo valdžios svarstyklės kiek labiau pakrypusios į dešinę. Konservatoriai pirmauja – tiek dėl menko rinkėjų aktyvumo, tiek dėl pakrikimo centro kairėje.
Be to, daug dešiniųjų kandidatų, iškopusių į antrąjį turą, turi geras pozicijas, todėl partija pagrįstai gali tikėtis būsimame Seime turėti mažiausiai pusšimtį mandatų.
Pridūrus po maždaug dešimtį ar daugiau Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos laimėtų kėdžių dešinioji trijulė gali viena surinkti daugumą Seime. O jei iki jos pritrūktų – tai visai nedaug.
Tad nieko keista, jog, tarkime, kandidatė į premjerus I.Šimonytė ir liberalų patriarchas E.Gentvilas portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ apie būsimą jų valdžią kalbėjo itin užtikrintai.
Valstiečiai, socialdemokratai ir „darbiečiai“ neteko galimos partnerės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, dar bejėgiškai reikalaujančios paskelbti rinkimus negaliojančiais.
Taigi siekiant valdžios šiai stovyklai reikės įtempti visas jėgas ir laimėti kone viską, bet kol kas tai atrodo labiau įmanoma tik teoriškai.
Bet gal centro kairei gali bent pavykti maksimaliai sumažinti dešinės persvarą ir kuo labiau apsunkinti jos galimybes suformuoti tvarią daugumą?
Matyt, neatmesdama blogiausio varianto, konservatorių vadovybė yra nurodžiusi visiems saviškiams netrimituoti pergalės trimitų, nepulti priešininkų su įprastu įkarščiu, laikytis kukliai ir kalbėti apie taiką.
Bet partiją galima daugmaž suvaldyti, o gimines – jau sunkiau.
Tai įrodė konservatorių lyderio G.Landsbergio žmonos sesers vyras L.Andriulis.
Po pirmojo rinkimų turo šis veikėjas feisbuke paskelbė triumfo kupiną įrašą, kuriame dešiniuosius rinkėjus sveikino su nauja Lietuva, džiaugėsi įveikus provinciją, be to, prognozavo homoseksualių santuokų įteisinimą, pasipriešinimą išmokoms ir pašalpoms, lengvesnes imigracijos sąlygas.
Savaime suprantama, valstiečių lyderiai akimirksniu čiupo tokią dovaną ir puolė kuo plačiau skleisti žinios, kaip pergalės atveju esą ketina elgtis konservatoriai.
Dešinieji irgi greitai pajuto, kokiais svilėsiais tai kvepia, todėl į privataus asmens L.Andriulio pareiškimą sureagavo net trys Landsbergių kartos – sūnus, tėvas ir senelis.
Senelis V.Landsbergis buvo aptakiai ironiškas, o tėvas V.V.Landsbergis sūnaus svainį supliekė taip, tarsi jis būtų, liaudiškai kalbant, „šunšvogeris“, – paskelbė, kad jo žmonai vakarais reikia slėpti kompiuterį nuo smagiai nusiteikusio vyro, kuris prispaudo nesąmonių, išvadino jį egoistu ir apskritai atskyrė nuo šeimos. L.Andriulio, kaip giminaičio, galima sakyti, išsižadėjo ir G.Landsbergis.
Bet ir tai dar buvo ne viskas. Vyriausybei pagaliau atskleidus kitų metų biudžeto projektą su planuojama 4 mlrd. eurų deficito skyle ir rekordine 50 proc. BVP skola, apie save iš Briuselio priminė ekspremjeras A.Kubilius.
Jis pareiškė, jog prieš rinkimus skolintus pinigus dosniai taškę valdantieji prišauks šaliai ir būsimai valdžiai skaudžias pagirias ir privers imtis diržų veržimo.
Šitokie pareiškimai valstiečiams vėl suteikė galimybę perspėti tautą, kad vos atėję į valdžią konservatoriai iškart apkarpys visų pajamas ir iškart pakels mokesčius, kaip ir prieš dvi kadencijas.
Net I.Šimonytei teko skubiai patikinti, jog to, ką padalijo ar suplanavo padidinti valstiečiai, ji tikrai neatšauks.
Savo balose taškėsi ir kita pusė. Antai premjerui S.Skverneliui toliau žadant senjorams 13-ąją pensiją staiga prieš tai stojo tas, kuris turėtų būti jo dešinioji ranka, – finansų ministras V.Šapoka, sukritikavęs šią idėją.
Tuomet premjeras atkirto, jog dėl 13-osios pensijos nuspręs ne ministras. Pastarasis, atrodo, iki šiol dėkingas buvusiai šalies vadovei D.Grybauskaitei dėl gauto posto, todėl jau atvirai atsiribojo nuo šios Vyriausybės – kaip G.Landsbergis nuo „šunšvogerio“.
Tragikomiškai atrodė ir stumdynės vienmandatėse apygardose. Kai socialdemokratų lyderis G.Paluckas pažadėjo, jog kairieji antrajame ture rems valstiečių kandidatus, buvęs kairiųjų kandidatas Pilaitės-Karoliniškių apygardoje A.Navickas paskelbė remiąs ten kandidatuojančią konservatorę R.Morkūnaitę-Mikulėnienę, o ne S.Skvernelį.
Neremti „oligarchinės“ partijos socialdemokratus paragino ir kartu su jais kandidatavęs politologas L.Gužinskas.
O R.Karbauskis savo ruožtu pareiškė, kad tose apygardose, kur socialdemokratai kaunasi su priešais „socialdarbiečiais“, valstiečiai rems pastaruosius. Štai ir suprask, už ką balsuoti.
Šios stumdynės ir gūžynės, persmelktos rinkimų išskaičiavimų, vyksta pandemijos fronte.
Bet užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiams šturmuojant vis naujus rekordus, valdantieji vengia kalbėti apie visuotinio karantino grąžinimą, nes bijo supykdyti rinkėjus.
Užtat valdantieji baksnoja į esą apsileidusias ir padėties nevaldančias savivaldybes ir joms grasina įvesti lokalų karantiną.
Vienas taikinių – Vilniaus savivaldybė, kurią valdo Laisvės partija. Bet sostinės valdžia žada neskubėti su jokiomis griežtesnėmis priemonėmis – net barų darbo laiko apribojimu, nes bijo pakenkti savo kandidatams, kurių dauguma į antrąjį turą iškopė būtent Vilniuje.
Žodžiu, jei visuotinis karantinas į Lietuvą ir grįš, tai, tikėtina, tiktai po Seimo rinkimų antrojo turo.
O kol kas galime pasilinksminti stebėdami smagius kandidatų žaidimus.
