Nors konservatoriams renkant Seimą Kaune dažniausiai pavyksta išvengti nesėkmių, kauniečiai nėra kažkokie išskirtiniai rinkėjai, kurie niekada nesusigundo naujų pranašų pažadais.
Štai 2012 metų rudenį jie nepagailėjo balsų violetinio judėjimo veikėjams ir jų lyderei N.Venckienei, kuriai vėliau teko paskubomis sprukti iš Lietuvos – nepagelbėjo net Seimo nario mandatas.
Dabar retas kaunietis turbūt norėtų viešai prisipažinti, kad padėjo N.Venckienei ir jos bendražygiams tiesti kelius į Seimą.
Prieš ketverius metus kauniečiai taip pat pasidavė visuotinei valstiečių garbinimo manijai ir užvertė balsais net menkai pažįstamus jų kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.
Tąkart partijos lyderis R.Karbauskis pripažino, sėkmei didelės įtakos turėjo Kauno mero V.Matijošaičio palaikymas.
Pirmai kadencijai išrinktas ir milžinišką miesto tvarkymo mašiną užkūręs V.Matijošaitis buvo atsidūręs populiarumo aukštumose, todėl žvelgdami į plakatuose su valstiečių lyderiais įamžintą ir nykštį iškėlusį merą kauniečiai patikėjo šio darinio sėkme.
Panašių plakatų pasirodė ir šiemet, o V.Matijošaitis net susiriesdamas gyrė premjerą S.Skvernelį, kuris esą buvo geriausias Vyriausybės vadovas, kokį tik teko sutikti.
Dar daugiau – būtent S.Skvernelio dėka Kaunui atsivėrė galimybės imtis įspūdingų projektų, kurie užtikrins miestui šlovę daugeliui metų.
Niekas nepadėjo – vienmandatėse rinkimų apygardose pirmosiose pozicijose atsidūrė konservatoriai, kuriuos V.Matijošaitis kaltino dėl visų Kauną ištikusių nelaimių.
Kita vertus, tokie rezultatai pernelyg neturėtų stebinti, mat miesto gyventojai jau kelis dešimtmečius jaučia palankumą konservatoriams, o naujų pranašų šįkart neatsirado. Rinkimų staigmena vadinama Laisvės partija su Kaunu beveik neturi jokių sąsajų.
Sužinojus kauniečių balsų pasiskirstymą jau galima kelti versijas, kodėl taip atsitiko.
Pirmoji į galvą ateinanti mintis – valstiečių valdymo metai kauniečiams taip įgriso, kad jų nuomonės negali pakeisti net V.Matijošaitis.
Dėl objektyvumo reikėtų pridurti, kad žmonių nuotaikoms didelės įtakos turėjo šalį ir visą pasaulį kankinanti pandemija, kuri pradeda smarkiai erzinti.
Lietuvoje ir taip jau gausu visokių draudimų, o kai atsiranda naujų, tikėtis rinkėjų palankumo neverta. Sunku suvokti, kodėl rinkimų išvakarėse Seimo valdantieji sumanė uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose ir nuteikė prieš save dar vieną žmonių grupę. Ką gi, tai jų pasirinkimas.
Antroji versija – V.Matijošaičio ir jo komandos žodis nėra toks svarus, koks buvo prieš ketverius metus.
Nėra taip, kad kauniečiai juo smarkiai nusivylė ir nepasitiki. Tiesiog pasikeitė miesto gyvenimas: kas anksčiau buvo siekiamybė, dabar tapo įprastu reiškiniu.
Norint atkreipti miestiečių dėmesį, reikia juos išjudinti išskirtiniu sumanymu ar poelgiu. Reikėtų kažko panašaus į planą prijungti prie Kauno dalį Kauno rajono teritorijos.
Susidaro įspūdis, kad V.Matijošaitis tokiam žingsniui visiškai nenusiteikęs. Galbūt prieštaringai vertinamas ir nesėkmingas planas įsitvirtini pakaunės žemėse tapo raudonąja galimybių linija mero poste.
V.Matijošaičio užsidegimas paversti Kauną klestinčiu miestu gali dar sumažėti, jeigu Seime susidarys konservatorių suburta valdančioji dauguma, mat ją įtikinti laiminti Kaunui svarbius projektus nebus paprasta užduotis.
Galbūt dirbant tokiomis sąlygomis jis pakentės kiek daugiau kaip dvejus metus, likusius iki kadencijos pabaigos, tačiau tai gali būti aiškus signalas, kad 2023-ųjų metų pavasarį Kaunas turės kitą merą.
