Du vaikus turinti Bykovų šeima Lietuvoje pradėjo vystyti verslą. Šeimos įmonė vykdė veiklą – turėjo patalpas, sandėlius ir generavo apie 2 mln. eurų per metus siekusias pajamas.
Nors įmonė savo veiklą tebevykdo ir dabar, ukrainiečių šeimai teko susidurti su nemenkais sunkumais: Migracijos departamentui atsisakius pratęsti laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, šeimai teko varstyti ne tik departamento, bet ir teismų duris.
Neatitiko teisinių reikalavimų?
Iki 2018 m. leidimai laikinai gyventi Lietuvoje Bykovų šeimai buvo sėkmingai pratęsiami. Tačiau 2018 m. balandį A.Bykovui kreipusis į Migracijos departamentą, šis leidimą išduoti atsisakė.
Kaip portalą lrytas.lt informavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, jeigu užsieniečiai nori gauti leidimą gyventi verslo pagrindu, jų įmonė privalo tenkinti tam tikrus reikalavimus, kurie nustatyti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Reikalavimai įmonei, vadovaujantis šiuo įstatymu, apima veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą, verslo plano laikymąsi, nurodymus dėl įmonėje dirbančių asmenų ir jiems mokamo užmokesčio, nominaliosios įmonės akcijų vertės. Įstatymas taip pat reglamentuoja reikalavimus įmonės kapitalui, kai ne mažiau nei 14 000 eurų turi sudaryti užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas.
„Tokius reikalavimus lengvai tenkina stambesnės įmonės. Tačiau jeigu užsieniečiai nori kurti šeimos ar smulkesnį verslą, jiems ne visada pavyksta pasiekti, kad jų įmonė atitiktų tokius reikalavimus. Tokiais atvejais kai kurie užsieniečiai bando sukurti dirbtines sąlygas (pvz., fiktyviai įdarbinti darbuotojų arba imituoti verslo plane nurodytą veiklą), kad „pritemptų“ įmonę iki įstatymo reikalavimų“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Būtent minėto įstatymo sąlygų neatitikimas, pasak Migracijos departamento, buvo pagrindinis argumentas, dėl kurio buvo atsisakyta pratęsti A.Bykovo leidimą gyventi Lietuvoje.
Kaip nurodė Bykovų šeimos advokatė Gitana Šinkūnė, Migracijos departamentas atsisakė pakeisti A.Bykovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad duomenys apie įmonę, kuriuos pateikė A.Bykovas, neva neatitiko tikrovės.
Nenuleido rankų
Minėtą Migracijos departamento sprendimą Bykovų šeima apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė. Šeima nenuleido rankų ir pateikė apeliacinį skundą.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį, kuria panaikino ankstesnį teismo sprendimą ir patenkino pareiškėjų prašymą bei įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigotas Migracijos departamentas, iš naujo išnagrinėjęs A.Bykovo prašymą, priėmė naują sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti Bykovų šeimos nariams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, praktiškai analogiškais pagrindais, kaip ir pirmą kartą“, – teismų eigą pakomentavo šeimos advokatė.
Po šio sprendimo Bykovai dar kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu. Galiausiai, teismas konstatavo faktą, kad Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išduoti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas, jau trečią kartą išnagrinėjęs prašymą, nusprendė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams. Tačiau šių leidimų Migracijos departamentas nelaikė ankstesnių leidimų pakeitimu, motyvuodamas, kad po ankstesnių leidimų galiojimo pabaigos praėjo daugiau nei metai.
Pasak advokatės G.Šinkūnės, tokiu būdu Migracijos departamentas užkirto šiai šeimai kelią pateikti prašymus dėl nuolatinio gyvenimo Lietuvoje leidimų: buvo išduoti nauji leidimai, kurių terminas, siekiant nuolatinio gyvenimo Lietuvoje, skaičiuojamas iš naujo.
Šis departamento sprendimas ir vėl buvo apskųstas, o teismas skundą patenkino ir įpareigojo departamentą pakeisti savo sprendimą. Taigi, kaip paaiškino G.Šinkūnė, nuo 2018 m. spalio mėnesio Migracijos departamentas priėmė, kaip pripažino teismai, tris neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
„Pagrindinės priežastys, kodėl buvo skundžiami Migracijos departamento sprendimai, buvo susiję su tuo, kad departamento tyrimas dėl Bykovų įmonės veiklos buvo neišsamus ir neobjektyvus. Migracijos departamento atliktas įmonės veiklos vertinimas prieštaravo faktinėms aplinkybėms, objektyviems įrodymams, teisės aktų nuostatoms bei elementariai logikai“, – teigė advokatė.
Migracijos departamento vadovė pripažino, kad išties ne visada departamentui pavyksta įtikinti teismus, remiantis savo surinktais įrodymais.
„Kai Migracijos departamentas nustato, kad įmonė netenkina minėtų reikalavimų, jis atsisako išduoti arba pakeisti leidimus gyventi. Deja, ne visais atvejais departamentui pavyksta įtikinti teismus savo nustatytais faktais. Jeigu teismai nepritaria Migracijos departamento vertinimui, jie panaikina Migracijos departamento sprendimą ir grąžina bylą nagrinėti iš naujo.
2019 m. apie 80 proc. leidimų gyventi bylų Migracijos departamento sprendimas liko galioti, apie 20 proc. atvejų Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas“, – detalizavo E.Gudzinskaitė.
Išskirtinis atvejis
Šiuo metu Bykovų šeima, po dvejus metus trukusių teisminių procesų, turi galimybę ir vėl gyventi Lietuvoje, o jų įmonė toliau vykdo savo veiklą. Vis tik tai tikrai nėra vienintelis atvejis, kai valstybinės institucijos priima užsieniečiams nepalankius sprendimus.
Advokatė G.Šinkūnė pastebėjo, kad, nagrinėjant atvejus, susijusius su valstybinių institucijų sprendimais, neretai viena didžiausių problemų yra tai, jog sprendimai dažnai priimami remiantis prielaidomis, formaliai taikant teisės normas, tai yra neindividualizuojant konkretaus atvejo, arba netinkamai taikant teisės normas, ypatingai tais atvejais, kai priimant sprendimą būtina taikyti keletą teisės aktų, tiesiogiai nesusijusių su valstybės institucijos kuruojama sritimi.
Anot advokatės, vertinant asmens atitiktį „Įstatymo dėl užsieniečio teisinės padėties“ nuostatoms būtina vadovautis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais, pavyzdžiui, buhalterinę apskaitą, mokesčių mokėjimą, darbo teisinius santykius ir t.t.
„Bykovų šeimos atvejis tikrai išskirtinis tuo požiūriu, kad viena institucija jų atžvilgiu priėmė tris sprendimus ir visi šie sprendimai teismų buvo pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais“, – situacijos išskirtinumą apibrėžė advokatė.
