Jau per pirmąjį Seimo rinkimų turą Antakalnio vienmandatėje apygardoje į parlamentą išrinkta nepartinė 45 metų I.Šimonytė stengėsi ne veltui – jos vedami konservatoriai vėl planuoja valdyti šalį, o ji pati – stoti prie Vyriausybės vadovo vairo.
Bet 2008 metais kilusios ekonominės krizės ženklu pažymėtai politikei rinkėjai kelią į valdžią tiesia ne pačiu lengviausiu metu – plinta baimę tarp žmonių sėjantis virusas, kuris gali sujaukti ir pastaraisiais metais aukštyn kopusią šalies ekonomiką.
Seimui jau pateiktame dabartinės valdžios suplanuotame kitų metų biudžete palikta daugiau kaip 4 mlrd. eurų dydžio skylė, kurią bus mėginama užkaišyti pasiskolintais pinigais.
Į politiką I.Šimonytė 2009-aisiais irgi žengė tokiu metu, kai dėl išaugusios valstybės skolos tuometei konservatorių Vyriausybei teko ne tik didinti mokesčius, bet ir imtis daugeliui žmonių buvusios itin skausmingos diržų veržimo politikos.
Vilkosi krizės šešėlis
„Atlyginimo padidinimą žmogus atsimena du mėnesius, o sumažinimą – visą gyvenimą“, – yra sakiusi per krizę Finansų ministerijai vadovavusi I.Šimonytė.
Ir iš tiesų, per ekonominį sunkmetį tuometės valdžios taikytos iki šiol nevienareikšmiai vertinamos taupymo priemonės I.Šimonytei buvo primenamos ir per pernai vykusią prezidento rinkimų kampaniją, ir per šiuos rinkimus į Seimą.
Valstiečiai nepraleisdavo nė menkiausios progos priminti, kad būtent I.Šimonytei teko karpyti ne tik biudžetininkų algas, bet ir pensijas, o konservatoriams sugrįžus į valdžią – tai esą gresia ir vėl.
Kartais progą pagąsdinti rinkėjus valstiečiams įteikdavo ir patys konservatoriai.
Antai buvęs premjeras Andrius Kubilius partijos rinkimų strategams sukėlė nemažai rūpesčių, kai antrojo rinkimų turo išvakarėse pasidalijo įspėjimu, jog po dabartinių linksmybių, kai pinigai taškomi į kairę ir dešinę, lauks sunkios pagirios.
Buvo priversta gintis
Nežinia, kiek tai paveikė už konservatorius antrajame ture nusiteikusius balsuoti rinkėjus, bet I.Šimonytei teko nemažai paplušėti įrodinėjant, kad atėję į valdžią konservatoriai nesiruošia nei naikinti vaiko pinigų, nei atimti pensijų.
„Vaiko pinigai, bazinis dydis, minimali alga, pensijos – visa tai bus vykdoma, nepaisant to, kurios pusės Vyriausybė susiformuos“, – Sauliaus Skvernelio vadovaujamai Vyriausybei pateikus kitų metų biudžeto projektą keliamas abejones buvo priversta sklaidyti I.Šimonytė.
Anot jos, niekingai skamba kai kurių politikų aimanos, kad dešinių partijų suformuota koalicija turėtų kažko nevykdyti ar net kažką mažinti: „Tam nėra jokio reikalo, gyvename ne praėjusią krizę, o šią, kurią pasitikome būdami eurozonoje ir dar su palankia Europos centrinio banko monetarine politika.“
„Svarbu, kad nebūtų pagundos paskutinę minutę bandyti pakišti oponentams kokią nors neįvykdomą kiaulę, vien tam, kad paskui būtų galima iš opozicijos badytis pirštais“, – feisbuke rašė I.Šimonytė.
Politikės teigimu, kitų metų biudžete nėra suplanuota naujų mokesčių, todėl apie tai irgi nėra reikalo kalbėti: „Nors kai kuriems vis dar kelia alergiją prisiminimai apie pokyčius 2008 metais, kurių dauguma galioja ir šiandien, vadinasi, jie buvo reikalingi.
Praėjęs ruduo parodė, kad nereikia krizės tam, jog kai ką ištiktų mokesčių kaitaliojimo šišas. Šįkart, tikėtina, apsieisime be jo.“
Iš tyrėjų darbo juokėsi
Dėl nepamatuoto skolinimosi dabar valdančiuosius kritikuojanti I.Šimonytė ir pati visą laiką oponentų buvo smaugta dėl „praskolintos Lietuvos“.
Dėl to buvusiai finansų ministrei teko aiškintis valdančiųjų iniciatyva sudarytai buvusio Seimo nario Stasio Jakeliūno vadovaujamai specialiai Seimo komisijai, tyrusiai ankstesnės krizės priežastis ir padarinius.
Šis tyrimas kaip tyčia suintensyvėjo prieš pat pernai vykusius prezidento rinkimus, kuriuose dalyvavo ir I.Šimonytė, ir valstiečių kandidatas S.Skvernelis.
I.Šimonytė tada aiškino, kad baimintis neturi ko: „Aš atsakiau ir į pačius paikiausius paklausėjų klausimus, kiek į juos buvo įmanoma atsakyti.“
Vis dėl to politikę glumino užsitęsęs tyrimas: „Tuoj komisijos darbas tęsis ilgiau nei pati krizė. Didžiausia krizė turbūt yra ta, kad komisijos pirmininkas nežino, kur jis nori ką nors tirti, o kur – susivesti asmenines sąskaitas su jo kada nors į darbą nepriėmusiais.“
Panašiu stiliumi kalbėdama „Lietuvos ryto“televizijoje I.Šimonytė anksčiau atsikirto ir dėl praskolintos Lietuvos jai priekaištavusiam S.Skverneliui: „Jis (S.Skvernelis. – Red.) apgailestauja ir dėl to, kad Lietuva praskolinta, ir dėl to, kad mokesčiai krizės metu buvo didinami, ir dėl to, kad išlaidos buvo mažinamos.
Aš nežinau, kaip jis savo galvoje visa tai sudeda į vieną krūvą?
Tai iš ko aš būčiau turėjusi mokėti jo vadovaujamos policijos policininkams ketvirtį ar penktadalį skirtingais metais algos, jei Lietuva nebūtų skolinusis tam biudžeto deficitui padengti?“
Beje, 2011 metais, dar eidama finansų ministrės pareigas ir buvusio parlamentaro Jono Ramono paklausta, kada baigsis krizė, žodžio kišenėje neieškanti I.Šimonytė atsakė: „Yra ekonominė krizė, yra finansų krizė ir yra smegenų krizė. Dėl pirmųjų dviejų pabaigos esu pakankamai optimistiška.“
Nežadėjo būti motina Teresė
Finansų ministre I.Šimonytė buvo paskirta 2009 metų vasarą ir šiame poste pakeitė eurokomisaru paskirtą vadinamosios naktinės mokesčių reformos autorių Algirdą Šemetą.
I.Šimonytė buvo ministerijos sekretorė, atsakinga už mokesčius, mokesčių politiką, apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Jai buvo pavaldžios Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas.
Ministerijoje I.Šimonytė ėmė darbuotis dar studijuodama Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, kur iš pradžių baigė verslo administravimo bakalauro studijas, o vėliau įgijo ir finansų magistro diplomą.
Finansų ministre tapusi I.Šimonytė tada „Lietuvos rytui“ pripažino, kad apsispręsti nebuvo lengva, bet pabrėžė, kad žodis „bijoti“ netinka. Ji taip pat buvo susitaikiusi su tuo, kad nebus populiari.
„Neturiu tikslo būti mėgstama ministre ir visiškai nesistebėsiu, jeigu žmonės manys, kad finansų ministrė daro viską ne taip, kaip reikėtų“, – tuomet kalbėjo I.Šimonytė, nežadėjusi nei pinigų fontano, nei tapti motina Terese verslui.
Iš tiesų, per sunkmetį ministro postą gavusi 35 metų finansų specialistė neturėjo pagrindo tikėtis, kad bus populiari, tačiau, anot jos, sprendimai, kurie trumpą laiką būna nepopuliarūs, užtikrina teisingą rezultatą ilgam laikui.
Atėjusi į šį postą I.Šimonytė kalbėjo, kad Lietuvoje buvo susiklosčiusi nuomonė, kad mokesčius galima tik mažinti, nesvarbu, kodėl ir kada: „Manau, tokiais sprendimais galbūt net prisidėjome prie dabartinių ekonominių problemų.“
Beje, finansų ministrė pripažino, jog naivu tikėtis problemas išspręsti vien tik karpant viešąsias išlaidas: „Mat galime viešąjį sektorių sukarpyti taip, kad jis nebegalės teikti paslaugų nei gyventojams, nei tam pačiam verslui.“
Į politines rietenas nesikišo
Vis dėlto, nepaisant tada priimamų nepopuliarių sprendimų, I.Šimonytę visuomenė vertino kur kas palankiau nei kitus to meto politikus. Jos populiarumas svyravo, bet ji niekada neatsidūrė ant reitingų bedugnės.
Antai net 2012 metais, kai konservatorių kadencija ėjo į pabaigą, ji buvo vertinama labiau palankiai nei nepalankiai ir reitingų lentelėje buvo įsitvirtinusi šalia populiariausių tuomečių šalies pareigūnų vadovo.
Tarp geriausiai 2012 metais žmonių vertinamų ministrų I.Šimonytė nusileido tik tuomečiam Susisiekimo ministerijos vadovui Eligijui Masiuliui.
Finansų vairininkė sulaukdavo ne tik tuometės koalicijos, bet ir opozicijos pagyrų.
Vertindamas penkioliktosios Vyriausybės darbą „Lietuvos rytas“ I.Šimonytei tuomet paskyrė aštuonis balus iš dešimties.
Daugelis ekspertų palankiai vertino ir tai, kad ministrė nesikišo į politikų rietenas.
Aukšto įvertinimo I.Šimonytė sulaukė ypač dėl to, kad į ją, lyg į sieną, atsimušdavo bet kokie politikų bandymai išpešti lengvatų ar nuolaidų. Ji visada buvo užsispyrusi ir griežta – reikia taupyti.
Net nebūdama partinė, bet turėdama tvirtą užnugarį, I.Šimonytė galėjo išlaikyti savarankišką mąstymą, todėl buvo vienintelė Vyriausybėje, įspėjusi dėl rizikingo Visagino atominės elektrinės projekto.
Iš kitų tuomečio ministrų kabineto narių I.Šimonytė išsiskyrė ir savo aštriu liežuviu. Ne vienas įsidėmėjo garsiąją jos frazę: „Gali turėti didžiausią pasaulyje krūtinę, bet niekada neuždengsi euro zonos problemų.“
Nepartinė, bet su berete
Nors finansų ministrės poste sukauptas politinis kapitalas I.Šimonytei turbūt leido tikėtis aukštos vietos konservatorių kandidatų į Seimą sąraše, viešumos vengusi moteris pasuko kitu keliu.
2013 metais I.Šimonytė buvo paskirta Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko pavaduotoja, kurį laiką ji taip pat buvo Vilniaus universiteto tarybos pirmininkė.
Vis dėlto 2016 metais konservatoriams I.Šimonytę pavyko prisivilioti dalyvauti rinkimuose į Seimą.
„Ar esate kada turėję tokį jausmą, kai jums gėda klausyti, kai kažkas nusidainuoja? Tai man jau kažkuria prasme yra gėda klausyti turbūt, ir aš pagalvojau – ar man reikia gėdytis kažkur kampe, ar vis dėlto reikia pabandyti kažką padaryti pačiai ir pasiūlyti kažkokią kitokią darbotvarkę, nei tai, kas dabar politiniame diskurse matosi.
Visi šitie pasipliuškenimai už valdiškus pinigus ir panašūs dalykai mane tiesiog liūdina“, – savo apsisprendimą tuomet aiškino I.Šimonytė.
Kodėl su konservatoriais? „Nes pagal konvencinį supratimą esu megztoji beretė. Su kokia partija man dar eiti į Seimą?“– viename interviu juokėsi politikė.
Antakalnio apygardoje, kur ilgą laiką ir gyveno, buvusi finansų ministrė nušlavė varžovus jau per pirmąjį rinkimų turą.
Iš ketvirtosios į antrąją vietą ji tuomet pakilo ir partijos kandidatų į Seimą sąraše.
Vadovauti partijai nesiveržia
Po pernykštės sėkmės prezidento rinkimuose, kur už ją balsavo per 440 tūkst. žmonių, net kai kurie konservatoriai I.Šimonytę ragino ryžtis vadovauti partijai.
Bet nepartinė konservatorių kandidatų sąrašo vedlė buvo ir liko nesukalbama.
„Į partijos pirmininkus neketinu pretenduoti jokiu artimu laikotarpiu. Klausimas, ar vedant sąrašą reikėtų būti partijos nariu, taip, turbūt kad reikėtų (…).
Aš tiesiog nemanau, kad žmogus, įstojęs į partiją šiandien, poryt turėtų kandidatuoti į partijos pirmininko postą“, – pernai vasarą lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ sakė I.Šimonytė.
Vis dėlto ji iki šiol nėra partijos narė.
„Niekada nebuvau ir nesu jokios partijos narė. Toks sprendimas turi būti paremtas ne kokiais nors išskaičiavimais, o tam tikra vidine būsena. Kai pati matysiu, kad turiu tai padaryti, tada tokį žingsnį ir žengsiu“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo politikė, kai dar 2012 metais buvo viliojama įsilieti į konservatorių gretas.
Beje, konservatoriai I.Šimonytei 2014 metais siūlė tapti ir šios partijos kandidate į sostinės merus. Politikė svarstė šį siūlymą, net buvo susitikusi su partijos Vilniaus skyriais, tačiau galiausiai ištarė „ne“.
Ilgai spyriojosi kandidatuoti
Ilgai I.Šimonytė svyravo ir politinių bendražygių įkalbinėjama siekti prezidento posto.
Iki 2018 metų pabaigos parlamentarė buvo kategoriška ir tikino, kad prezidento rinkimuose nedalyvaus.
Bet po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyriuose atliktos apklausos, kur ji ryškiai išsiveržė į priekį, pakeitė nuomonę.
Tada politikos užkulisiuose kalbėta, kad didelis konservatorių skyrių palaikymas nebuvo vienintelė I.Šimonytės paskata būti nominuotai kandidate į prezidentus.
Išbandyti jėgas konservatorių surengtuose visuotiniuose kandidato į prezidentus rinkimuose I.Šimonytė buvo įkalbinėjama ir todėl, kad dalyvauti vadinamojoje demokratijos šventėje nesutiko geidžiamiausiu dešiniųjų kandidatu laikytas Gitanas Nausėda.
Kodėl I.Šimonytė nesiveržė į šalies vadovo postą? Parlamentarė atviravo turinti rūpesčių šeimoje, kurie atima ir daug laiko, ir riboja galimybes keliauti.
Apie savo rūpesčius politikė daug nekalbėjo, bet buvo žinoma, kad I.Šimonytė slaugė sunkiai sergančią motiną Danutę Šimonienę. Ji mirė pernai vasarą, tačiau apie šią buvusios kandidatės į prezidentus netektį visuomenė sužinojo tik po mėnesio.
Apie save nelinkusi kalbėti
Apie savo asmeninį gyvenimą I.Šimonytė niekada pernelyg neatviravo.
Tik prezidento rinkimų kampanijos metu daugiau kaip prieš dešimt metų tėvo netekusi politikė atskleidė, kad jos motina serga reumatoidiniu artritu.
Dėl šios ligos D.Šimonienė, kuri, beje, svajojo, kad dukra taptų medike, beveik nejudėjo ir jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra.
„Kai žmonės kartais sako, kad Šimonytė neturi šeimos, tai aš galiu tik pasijuokti, nes man tai yra mano mama ir įsipareigojimų, ir rūpesčių aš turiu gal net daugiau nei vidutinis statistinis žmogus, auginantis du vaikus“, – paklausta, kodėl nesukūrė šeimos, vienoje LNK laidoje paaiškino tuometė kandidatė į prezidentus.
I.Šimonytė taip pat atviravo, kad yra vieniša, nes taip ir nesurado tinkamo gyvenimo draugo: „Tiesiog neatsirado žmogaus, su kuriuo galėčiau pasidalyti savo gyvenimo džiaugsmais ir rūpesčiais.
Man dar nepavyko tokio žmogaus sutikti, bet aš neatmetu, kad galiu dar tai padaryti. Dar turiu daug laiko.“
Buvusi kandidatė į prezidentes taip pat tikino, kad jos gyvenime buvo vyras, kuris prašė rankos, tačiau politikė tekėti nesutiko.
Beje, kalbėdama apie savo nesėkmės priežastis prezidento rinkimuose I.Šimonytė paminėjo ne tik tai, kad stengėsi žmonėms nežadėti to, ko negalėtų įgyvendinti, bet ir tai, jog galbūt rinkėjai buvo susikūrę kiek kitokį šalies vadovo su šalia esančia pirmąja ponia, įvaizdį.
Jau po rinkimų juokdamasi I.Šimonytė užsiminė, jog norėdama pagerinti savo įvaizdį net juokais svarstė, jog kampanijos metu galbūt vertėjo iškelti vestuves: „Gal tada galbūt žmones, kurie mano, kad netekėjusios moterys yra nevertos spręsti tam tikrų dalykų valstybėje, būčiau palenkusi į savo pusę.
Lytį pakeisti man būtų užtrukę gerokai ilgiau, tai šitos opcijos aš nesvarsčiau.“
Apie save mažai kalbanti I.Šimonytė per prezidento rinkimų kampaniją buvo priversta papasakoti ir apie savo pomėgius. Paaiškėjo, kad jai ypač patinka dėlioti dėliones.
Vyriausiosios rinkimų puslapyje skelbiamoje biografijoje politikė yra nurodžiusi, kad jos pomėgiai – literatūra, muzika, gėlininkystė.
Beje, I.Šimonytė taip pat yra prisipažinusi, kad labai mėgsta karštą vonią.
Palyginimas gadina nuotaiką
Bet akivaizdu ir tai, kad I.Šimonytė nemėgsta būti lyginama su buvusia prezidente D.Grybauskaite: „Man labai gaila, kad bandoma lyginti.
Greičiausiai taip yra dėl to, kad politikoje vis dar nesame įpratę matyti daug moterų ir veikia stereotipai – abi šviesiaplaukės, tai imkime ir palyginkime.
Manau, kad kiekvienas politikas – vyras ar moteris – turi savo ypatumų ir nežinau, kodėl mane reikėtų lyginti su D.Grybauskaite, o ne su kuo nors kitu.“
Valdžioje bus daugiau moterų?
Jeigu I.Šimonytė bus paskirta aštuonioliktosios Vyriausybės vadove, šiame poste nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios ji bus antroji moteris po Kazimieros Prunskienės.
Tiesa, du kartus laikinai ministrų kabinetui vadovavo šiemet iš politikos pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė.
Tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vyriausybei laikinai vadovavo, kai 1999 metų gegužę iš šio posto pasitraukė Gediminas Vagnorius.
Pastarąjį politiką pakeitęs Rolandas Paksas premjero poste ilgai neužsibuvo ir I.Degutienei vėl teko laikinai vadovauti ministrų kabinetui, kol buvo paskirtas A.Kubilius.
Kalbėdama apie būsimą kabinetą konservatorių kandidatė į premjerus yra minėjusi, kad kandidatai į ministrus bus atrenkami pagal sugebėjimus ir kvalifikaciją.
I.Šimonytė taip pat įvardijo sieksianti, kad ministrų kabinete moterų būtų daugiau nei S.Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje.
